Ląstelė. Ląstelės medžiagų pernaša pro membranas. Ląstelės dauginimasis. Sutrikimai. Audiniai. Kaulai. Raumenys. Virškinimas. Šalinimas. Lytinių organų sistema. Endokrininės liaukos. Širdies ir kraujagyslių sistema. Limfoidinė sistema. Organizmo imuninės reakcijos. Nervų sistema. Aukštoji nervinė veikla. Periferinė nervų sistema. Autonomi
(Medicina. Konspektas, 32 psl, 987 kB)

Iliustracija Ris26. Iliustracija Ris 25. Ris33, šalia ūglys su pražanginiu lapų išsidėstymu. Intarpas šoninės grupės ir tretinė struktūra. Ris 36. Reivn1-67. Intarpas "makromolekulės ir biopolimerai". Intarpas "proteina. Intarpas "aminorūgštys ir saldumas". Baltymų sandara. Baltymus sudaro nuosekliai sujungtos aminorūgštys. Visos baltymus ...
(Biologija. Konspektas, 8 psl, 16 kB)

1. Organinių junginių struktūros ir reaktingumo teoriniai pagrindai 2. Alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai 3. Alkoholiai, fenoliai, eteriai, tioliai ir sulfidai 4. Aldehidai, ketonai ir jų dariniai 5. Karboksirūgštys ir jų funkciniai dariniai 6. Lipidai 7. Aminorūgštys, peptidai ir baltyma ...
(Chemija. Konspektas, 202 psl, 1612 kB)

Tai autosominiu recesyviniu būdu paveldima medžiagų apykaitos liga, kuri pasireiškia persistentine aminorūgšties fenilalanino (Phe) koncentracija kraujyje. Dėl fermento defekto pažeidžiamas fenilalanino virtimas tirozinu. Organizme kaupiasi metabolitai, trikdoma kitų aminorūgščių apykaita, o tai labai sutrikdo centrinės nervų sistemos rai ...
(Biologija. Konspektas, 1 psl, 39 kB)

Glikolizės grandinė struktūrinėmis formulėmis. Lob2: 468. Maistmedžiagės ląstelėse. Ląstelės citozolyje ir tarp ląstelių esančiame audinių skystyje visuomet yra gliukozės, aminorūgščių, lipidų ir kt. Medžiagų. Kiek? Iš kur ten atsiranda šios medžiagos? Visi heterotrofiniai organizmai jas gauna iš aplinkos pro virškinimo sistemą. Žmogaus or ...
(Biologija. Konspektas, 9 psl, 13 kB)