ĮŽANGA Nusikalstamumu pradėta domėtis dar antikos laikais. Buvo bandoma teoriškai paaiškinti nusikalstamumo fenomeną, jo atsiradimo priežastis ir likvidavimo ar sumažinimo būdus. Reikėtų paminėti Senovės filosofus, Platoną (427-347 m. pr. Kr.) ir Aristotelį (384-322 m. pr. Kr.). Būtent šie garsūs filosofai ėmė analizuoti nusikalstamumą, ...
(Sociologija. Esė, 6 psl, 13 kB)

Gyvenime apsisprendimai yra kasdienybė: renkamės drabužius, pomėgius, būsimą profesiją. Vieną už kitą geresnius pasirinkimus siūlo ir įvairios reklamos, žiniasklaida, žmogui belieka tik apsispręsti ir pasirinkti tinkamiausią variantą. Kad žmogus yra laisvas rinktis skelbia ir Šv. Raštas, Antikos filosofai. Apsisprendimo problema yra aktual ...
(Lietuvių kalba. Rašinys, 2 psl, 3 kB)

Turinys. Įvadas. Platono gyvenimas ir kūryba. Platono pažiūros. Idėjų teorija. Sielos teorija. Pažinimo teorija. Socialinės ir etinės teorijos. Platonizmas ir jo esmė. Platono mokykla. Platono raštai. Platono įtaka tolimesnei istorijos raidai. Išvados. Literatūra. Antika – daugiau kaip tūkstantį metų trukęs Senovės Graikijos ir Senovės R
(Filosofija. Referatas, 20 psl, 39 kB)

Platono idėjų pasulis. Platonas - Antikos garsusis filosofas, vienas iš didžiųjų Vakarų filosofijos pradininkų. Jis gimė 428 /427 m. Pr. E. O mirė 348 / 347 m. Pr. E. Platonas sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Savo filosofiją jis priešpastatė Graikijoje vyravusiam materializmui. Kaip Pla ...
(Filosofija. Konspektas, 12 psl, 14 kB)

Viduramžiais buvo tik viena filosofija, visa kita buvo draudžiama, atmetama, kritikuojama. Tais laikais pagrindinė mokslo, filosofijos ir religijos paskirtis buvo įtvirtinti tikėjimą, išganyti sielą. Protas ir tikėjimas nebuvo absoliučiai ir griežtai supriešinami, bet tikėjimas buvo skelbiamas aukščiau už žinojimą. Dievas, visa ko pradžia
(Etika. Referatas, 4 psl, 17 kB)

Žmogaus problema – viena iš svarbiausių temų filosofijoje. Žmogui negali būti nieko reikšmingesnio už jį patį, už jo paties gyvenimą, jo patirtį ar jo mintis. Žodžiai, daiktai, reiškiniai, fenomenai įgyja prasmę tik derinant juos su žmogaus poreikiais, norais ir galimybėmis. Antikos filosofijoje žmogus buvo laikomas kosmoso dalimi. Manyta, ...
(Filosofija. Prezentacija, 15 psl, 16 kB)