Literatura. Turinys. Įžanga. Aristotelio filosofinės idėjos. Jusliškas pažinimas. Aristotelio tikrovė. Būtis. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados. Aristotelis buvo žymiausias platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami aristotelį su platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir aristotelis suvokiami k ...
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 12 kB)

Filosofijos probleminių krypčių samprata. Filosofinės sąvokos. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradž. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema s
(Filosofija. Konspektas, 8 psl, 23 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.s ...
(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoj ...
(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Filosofijos samprata. Pagrindiniai raidos etapai. Filosofijos periodizavimas. Ankstyvosios graikų filosofijos problematika. Joniečių gamtos filosofija. Herakleito filosofija. Logoso samprata. Parmenido būties teorija. Sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato tiesos samprata. Sielos atradimas. Sokrato pažinimo metodas. Platono suformuluotas ž
(Filosofija. Konspektas, 19 psl, 56 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Vakarų filosofijos istorinės raidos etapai, pgr. Mokyklos, srovės, atstovai. Filosofinės disciplinos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Ikisokratų reikšmė ir jonijos fizikų idėjos. Eleatų, pitagorininkų ir atomistų idėjos. Pitogoriečiai. Elėjiečiai. At
(Filosofija. Konspektas, 6 psl, 17 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Buties aiskinimas aristotelio filosofijoje. (materija, forma, priezastys ir tikslas, substancija. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Su ...
(Filosofija. Konspektas, 25 psl, 35 kB)

Filosofijos samprata. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Pagrindinės filosofinės sąvokos. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono būties koncepcija. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Descartes\'o dualistinės metafizikos esmė. ...
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 69 kB)

Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akv ...
(Filosofija. Konspektas, 1 psl, 26 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo skirtumas. Filosofijos ir mokslo panašumai. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Aktas. Potencija. Daiktai ir idėjos. (platonas). Idėjomis. Materija. Diskursyvusis ...
(Filosofija. Konspektas, 24 psl, 126 kB)

Filosofijos įvadas. Filosofijos kilmes teorijos. Pagrindiniai filosofijos raidos etapai. Filosofijos atsiradimas. Filosofinės teorijos samprata. Buties ir tapsmo santykio problema. Humanistinis graiku filosofijos amzius. Sofistikos atsiradimas. Sokrato filosofija (469-399 m.pr.Kr.). Platonas. Platono sielos teorija. Platono etikos teorija.
(Filosofija. Konspektas, 18 psl, 43 kB)

Literatura. Turinys. Įžanga. Aristotelio filosofinės idėjos. Jusliškas pažinimas. Aristotelio tikrovė. Būtis. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados. Įžanga. Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami Aristotelį su Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suv ...
(Filosofija. Referatas, 8 psl, 12 kB)

Filosofijos apibrėžimas. Filosofijos objektas, dalykas ir uždaviniai. Filosofija kaip mokslas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Pagrindinės filosofijos šakos ir kryptys. Filosofija. Filosofijos objektas. Filosofijos dalykas. Filosofijos uždaviniai. Filosofija kaip mokslas; filosofijos santykis su kitais mokslais. Filosofinė tikrovė
(Filosofija. Konspektas, 37 psl, 71 kB)

1 Filosofija kaip metafizika. 2 Filosofija ir religija (R. ). 3 Filosofija ir mokslas (M. ). 4 Filosofijos objektas. 5 IkiSokratikai apie būtį. 6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. 7 Būtis absoliučioji ir santykinė. 8 Būtis ir pasaulio vienybė. 9 Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 Jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 Dis
(Filosofija. Špera, 48 psl, 34 kB)

Įvadas. Filosofija kelia klausimą : “kas yra pažinimo šaltinis ?”. Klausimas “iš kur atsiranda žinios?” Yra vadinamas pažinimo šaltinio problema. Filosofai pažinimu laiko bendrybės, t.y. Visos objektų klasės, o ne atskiro objekto, bruožų atskleidimą. Pažinimo šaltinio filosofai ieško pačiame žmoguje. Pažinimo šaltiniai. Yra du žmogiškojo p
(Filosofija. Referatas, 9 psl, 17 kB)

Psichologijos dalykas, objektas ir metodai. Kodėl reikia studijuoti PI? Todėl kad. Kada prasideda PI. PI tyrimo metodai. PI įtakoja. Ideali PI tyrinėjimų seka/schema. PI periodizacija. Indų kastos . Svarbiausia vedos dalis – himnai (SAMHITA). Kitos dalys. Psichologinės žinios upanišadose. Kaip vyksta pažinimas. Jogos patandjali psichologij
(Psichologija. Konspektas, 39 psl, 66 kB)

Tomas Akvinietis( apie 1225 – 1274m. ) Tomas Akvinietis – Viduramžių sistemintojas, italų filosofas scholastas, teologas, tomizmo pradininkas ir krikščionių šventasis. Itin nusipelnė sujungdamas Aristotelio tradiciją su Augustino mokymu. Biografija Gimė netoli Neapolio, buvo Akvino grafo sūnus. Lankė vienuolių benediktinų mokyklą garsi ...
(Filosofija. Prezentacija, 23 psl, 107 kB)

Šiais laikais religijos įtaka pasaulyje vis silpnėja. Globalizacija , mokslo pažanga , greitėjantis gyvenimo ritmas mažina religijos svarba žmonių gyvenime. Dievo egzistavimas neįrodomas jokiais moksliniai tyrimais ir kelia vis daugiau abejonių, todėl kiekvienas turi teisę rinktis: tikėti ar ne. Šią tema ir pasirinkau būtent todėl jog ji
(Vadyba. Referatas, 8 psl, 21 kB)

I. Žmogiškojo pažinimo šaltiniai. Kokie yra pažinimo šaltiniai? Kada iškyla pažinimo šaltinių ploblema? Racionalizmo ir pozityvizmo priešprieša. II. Empirizmas arba pozityvizmas. Šios pažiros atsiradimas, vystymasis ir aibūdinimas. Empirizmo arba pozityvizmo apibrėžimas. Žymiausi šios pažiūros reiškėjai. Empiristinis pažinimas-mokslinis pa
(Filosofija. Tyrimas, 11 psl, 12 kB)