Aurelijus Augustinas. Pokalbiai su savimi. Iš lotynų kalbos vertė vaidilė stalioraitytė. Įvadą parašė darius alekna. Įvadas. \"kalbėjausi pats - augustinas su augustinu\". Rašyti apie Augustiną ir jo kurinius visuomet labai sunku, nes apie tai jis pats yra daug ir iškalbingai pasakojęs savo veikaluose, ypač \"Išpažinimuose\" ir \"Pataisymu ...
(Filosofija. Esė, 46 psl, 66 kB)

Augustinas ne tik gyveno greitų bei gilių pertvarų laikais: jis ir pats nuolat keitėsi. Tačiau sunkiausia, nuostabiausia – pamėginti įžvelgti lemtingąsias erdves, kuriuose išoriniai pokyčiai susiliečia su vidiniais. Rašydamas, veikdamas ir įtakodamas nuolat besiplečiantį žmonių ratą, Augustinas paskubino jį supusio pasaulio pertvaras, kur ...
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 17 kB)

Augustinas ...
(Medicina. Konspektas, 32 psl, 39 kB)

Augustinas ...
(Aplinka. Referatas, 12 psl, 33 kB)

Egzistencializmo filosofijos istorija. Kas yra egzistencija? Kas yra egzistencializmas. Egzistencializmas, laisvė ir indidualizmas. Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai. Egzistencializmo priešybės ir įvairovė. Filosofinė egzistencijos plotmė. Jos atsiradimas. Žmogaus būtis ir egzistencija. Egzistencializmo santykis su visuomene.
(Filosofija. Referatas, 11 psl, 10 kB)

Egzistencializmo filosofijos istorija. Kas yra egzistencija? Kas yra egzistencializmas? Egzistencializmas, laisvė ir individualizmas. Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai. Egzistencializmo priešybės ir įvairovė. Filosofinė egzistencijos plotmė. Jos atsiradimas. Žmogaus būtis ir egzistencija. Egzistencializmo santykis su visuomene
(Filosofija. Konspektas, 9 psl, 10 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Vakarų filosofijos istorinės raidos etapai, pgr. Mokyklos, srovės, atstovai. Filosofinės disciplinos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Ikisokratų reikšmė ir jonijos fizikų idėjos. Eleatų, pitagorininkų ir atomistų idėjos. Pitogoriečiai. Elėjiečiai. At
(Filosofija. Konspektas, 6 psl, 17 kB)

Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akv ...
(Filosofija. Konspektas, 1 psl, 26 kB)

Filosofijos įvadas. Filosofijos kilmes teorijos. Pagrindiniai filosofijos raidos etapai. Filosofijos atsiradimas. Filosofinės teorijos samprata. Buties ir tapsmo santykio problema. Humanistinis graiku filosofijos amzius. Sofistikos atsiradimas. Sokrato filosofija (469-399 m.pr.Kr.). Platonas. Platono sielos teorija. Platono etikos teorija.
(Filosofija. Konspektas, 18 psl, 43 kB)

augustinas ...
(Fizika. Konspektas, 1 psl, 28 kB)

Samprata. Politine bendrija kaip simbolinis mikro kosmosas. Reprezentacijos rusys. Kosmologine ir kitos tiesos. Platonas. Platono politines teorijos bruozai. Aristotelis. Helenistine politine filosofija. Romenu politinis mastymas. Augustinas. Popieziu revoliucijos bruozai. Jono solsberiecio politine teorija. Tomo akviniecio politine teorij ...
(Politologija. Konspektas, 8 psl, 43 kB)

Valios pastanga ir malonė. Nuopuolio mitas egzistencializme. Savižudybė kaip sielos stiprybė. Savižudybė tai žmogžudystė. Savižudybė tai nusikaltimas. Nuolankumas. Kantrybė. Meilė. Atlaidumas ir mielaširdystė. 6)Kaltė ir atgaila. Laisvė ir kaltė. Krikščioniškoji antropologija kildinama iš prielaidos, kad Dievas sukūrė žmogų laisvą. Laisvas
(Etika. Konspektas, 4 psl, 16 kB)

Politinių ir teisinių teorijų istorija. Senovės indija. Senovės kinija. Senoji graikija. Ankstyvasis periodas. Senoji graikija. Filosofinės ir politinės-teisinės minties suklestėjimas. Senovės graikijos valstybingumo nuopuolis. Senovės romos politinė ir teisinė mintis. Senovės romos teisininkų mokymas. Politinė ir teisinė mintis viduramžių
(Politologija. Referatas, 19 psl, 50 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 46 psl, 152 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alkidamas iš elėjos. Kritijas. Sokratas. Platonas. Platonas. (2). Aristotelis. Epikūras.
(Politologija. Konspektas, 62 psl, 113 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 56 psl, 210 kB)

Politika ir politologija. Politinės minties raida. Sokrato. Platonas. Aristotelis. Ciceronas. Viduramžiai ir Renesanso epocha. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Niccolo Machiavelli. Jean Baudin. Naujieji laikai. Thomas Hobbes. John Locke. Charles Louis Montesquieu. Benthamo. Adamo Smitho. Davido Ricardo. John Stuart Mill. Thomas Jeff ...
(Politologija. Konspektas, 97 psl, 180 kB)

Ankstyvasis periodas. Sofistai. Antifontas. Trasimachas iš Chalcedono. Kaliklas. Likofronas. Kritijas. Stoikai. Zenonas. II tema. SENOVĖS Romos politinė ir teisinė mintis. Markas Tulijus Ciceronas. Senovės Romos teisininkų mokymas. Ulpianas. Modestinas. Gajus. ŠVENTASIS Tomas Akvinietis. Viduramžių erezijos. Marsilijus Paduvietis. Viduramž
(Teisė. Konspektas, 50 psl, 139 kB)

Viduramžiais buvo tik viena filosofija, visa kita buvo draudžiama, atmetama, kritikuojama. Tais laikais pagrindinė mokslo, filosofijos ir religijos paskirtis buvo įtvirtinti tikėjimą, išganyti sielą. Protas ir tikėjimas nebuvo absoliučiai ir griežtai supriešinami, bet tikėjimas buvo skelbiamas aukščiau už žinojimą. Dievas, visa ko pradžia
(Etika. Referatas, 4 psl, 17 kB)