LIUDYTOJAS Šio darbo tikslas yra supažindinti su liudytojo institutu. Mes atsakysime į pagrindinius klausimus, susijusius su sąvoka “liudytojas”: kokios yra liudytojo teisės ir pareigos proceso metu, liudytojo apklausos ypatumai, kas yra liudytojų anonimiškumas. Liudytojų anonimiškumui skiriamas ypatingas dėmesys NBPK. Įtvirtinus platesnes
(Teisė. Referatas, 6 psl, 12 kB)

Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, nurodant kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas lr baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuospren
(Teisė. Referatas, 7 psl, 9 kB)

Įžanga. Šiame darbe yra pristatomas nukentėjusiojo institutas. Darbo tikslas yra palyginti dabar galiojantį „baudžiamojo proceso kodeksą“ (toliau dbpk) ir naująjį „baudžiamojo proceso kodeksą“ (toliau nbpk). Nukentėjusiojo institutas dbpk 60str. Yra apibrėžiamas taip:“ nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika
(Teisė. Referatas, 10 psl, 15 kB)

1 užduotis Paaiškinkite nusikaltimų kvalifikavimo sampratą. Motyvuokite teisingo nusikaltimų kvalifikavimo reikšmę ir neteisingo kvalifikavimo žalą teisingumo autoritetui bei žmogaus teisėms. 2 užduotis Išvardykite kokiose baudžiamojo proceso stadijose vykdomas nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Išvardykite procesin
(Teisė. Konspektas, 24 psl, 29 kB)

Nusikaltimų kvalifikavimo sąvoka, jos sudėtinės dalys. Nusikaltimų teorija ir praktika užsienio šalyse, jų sprendimo būdai. Pavienis ir bendras kaip filosofinės kategorijos ir jų reikšmė baudžiamajai teisei. Realioji nusikaltimų sutaptis. Jos santykis su pakartotinumu. Tiesa kaip filosofinė kategorija. Tiesos problema nusikaltimų kvalifika
(Teisė. Referatas, 34 psl, 88 kB)

K-cijos samprata (ktsmo jurisprudencijos pagrindu). Konstitucinių įstatymų samprata (ktsmo jurisprudencijos pagrindu). Seimo statuto, kaip teisės akto, ypatumai (ts akto formos ypatumai, tsn galia, pasirašymas). Seimo, kaip tautos atstovybės, konstitucinė koncepcija. Įgaliojimai. Seimo nario laisvo mandato konstitucinė samprata. Kuo turi v
(Teisė. Konspektas, 22 psl, 56 kB)

Turinys. Įžanga. Prejudicialumas kaip teismo sprendimo teisinės galios elementas. Aukščiausiojo teismo išaiškinimų reikšmė baudžiamajame procese. Konstitucinio teismo jurisprudencijos reikšmė baudžiamajame procese. Europos žmogaus teisių teismo įtaka baudžiamajam procesui. Išvados. Šaltiniai. Naudota literatūra. Lietuvos respublikos konsti
(Teisė. Referatas, 21 psl, 28 kB)

Principai- tai pagrindinės, bendriausios bei vadovaujančios kokio nors proceso ar reiškinio nuostatos. Jie nėra išvestiniai. Baudžiamojo proceso principai- tai teoriškai pagristos pagrindinės teisinės nuostatos, idėjos, kurios nustato visų baudžiamojo proceso normų, institutų struktūrą, šio proceso stadijas ir padeda įgyvendinti minėto pro
(Teisė. Referatas, 11 psl, 13 kB)

Įžanga. Eksperto dalyvavimas pirmosios instancijos teisme. Eksperto statusas baudžiamajame procese. Eksperto dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime. Ekspertizės atlikimas teisme ir eksperto apklausa. Procesiniai eksperto dalyvavimo teisme ypatumai pagal užsienio valstybių įstatymus. Specialisto dalyvavimas pirmosios instancijos teisme.
(Teisė. Diplominis, 71 psl, 78 kB)

Teisinė mintis ir teisės mokslas. Aukštųjų teisės studijų pradžia. Lietuvos valdymas iki 1863 (251 – 266 psl.). LDK teises galiojimo problema (266 – 274 psl.). Rusijos imperijos teises ivedimas lietuvoje (274 – 279 psl.). Valdymo ypatumai po 1863m. sulikimo. Režimo pokyčiai 1863-1900m. 1900-15m. Užnemunė(1795-1915m.). Lenkijos karalystė. N
(Teisė. Konspektas, 2 psl, 113 kB)