Socialinio aprūpinimo samprata. Socialinio aprūpinimo, socialinės saugos ir socialinės rūpybos sąvokų panašumai ir skirtumai. Socialinio aprūpinimo teisės reguliavimo dalykas. Socialinio aprūpinimo teisės ir gretutinių teisės šakų (CT, DT, FinT, ŠT ir medicininės) sąveika, reguliavimo santykių panašumai ir skirtumai. Socialinio aprūpinimo
(Teisė. Konspektas, 103 psl, 78 kB)

Sociologijos įvadas. Įvadas. Sociologijos apibrėžimas. Sociologija. Pamatinis sociologijos principas. Veiksniai. Sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologinių žinių naudingumas. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Auguste Comte (1798-1857) įvedė sociologijos sąvoką, siejamas su pozi
(Sociologija. Konspektas, 31 psl, 102 kB)

Įvadas. Strategijos formavimo teoriniai aspektai. Strateginio planavimo reikšmė ir procesas. Misijos, tikslų nustatymo svarba. Išorinė aplinka ir jos įvertinimas. Vidinė aplinka ir jos įvertinimas. Strategijos parinkimo alternatyvos ir įgyvendinimo problemos. Tyrimo rezultatų analizė. Institucijos aplinkos analizė. Institucijos išteklių an
(Vadyba. Kursinis, 34 psl, 43 kB)

Suomijos respublika – valstybė šiaurės europoje, fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su norvegija, rytuose su rusija, vakaruose su švedija. Pietvakariuose suomiją skalauja baltijos jūra, vakaruose – botnijos, o pietuose – suomijos įlanka. Tarp suomijos ir švedijos esančios alandų salos priklauso suomijai, tačiau turi plačią sa
(Geografija. Prezentacija, 30 psl, 101 kB)

Prediktyvistinės Austino koncepcijos kritika. Prieštaravimai modeliui. Teisės filosofija kaip prigimtinės teisės sistema. Šv. Augustino teisės doktrinų klasifikacija. Subjektyvios (gamtinės) valios ir moralės sampratos, jų perskyra. Pasaulėžiūros tipai. Subjektyvios (gamtinės) valios sklaida. Moralinės teisės į gyvybę objektyvizacija. Kaip
(Filosofija. Konspektas, 22 psl, 62 kB)

Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas.
(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)

TEISĖS TEORIJA. Sistemingumas. TEISĖS ŠALTINIAI. TNA savybės. TNA galiojimo ribos. Teisės taisyklė yra reikšminga konkrečią teisės situaciją reguliuoti, kai ji yra galiojanti. T.T išskiria 3 svarbius klausimus. TNA GALIOJIMAS LAIKE. Galiojimo pradžios momentai. Tna galiojimas į praeitį. Tna galiojimas teritorijoje ir asmenims. TEISINIAI SA
(Teisė. Konspektas, 22 psl, 27 kB)

Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP
(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)

Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumas ir viešumas. Teisėkūros profesionalumas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Daugumos principas. Ekonomiškumo principas. Išorinių norminių teisės aktų tvarkymo taisyklės.
(Teisė. Konspektas, 93 psl, 138 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)