Antikos filosofija. filosofijos evoliucija ...
(Filosofija. Rašinys, 4 psl, 14 kB)

Egzistencializmas – žmogaus būties filosofija Įvadas. Bendroji dalis. Egzistencializmas – žmogaus būties filosofija. Žmogaus esmė. Žmogaus savitumas. Žmogaus būtis. Dievo ir žmogaus santykis. Mirtis – egzintencijos veidrodis. Žmogus maištaujanti butybė. Išvados. Literatūra. Visuomet išlieka svarbiausias klausimas – kam visa tai: mes, visasmus ...
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 16 kB)

Egzistencine gyvenimo filosofija Egzistencinė ir gyvenimo filosofija. Tikroji filosofija – jos išraiška. Schopenhaueris ir Vagneris. Tiek Sch, tiek Vagneris turėjo įtakos Nietzsche (N). Søren Kierkegaard (1813-1855). Fonas: 18 a.pab.-19a.p.pusė. Esminis bruožas, skiriantis naujųjų laikų filosofiją nuo antikos ir viduramžių yra refleksijos supratimas. ...
(Filosofija. Konspektas, 5 psl, 14 kB)

Filosofija Filosofija kaip teorinis pasulėžiūros branduolys. Filosofinė tikrovės samprata. Substancija, materija ir forma. (aristotelis). Būtis kaip objektyvioji tikrovė ir būtis kaip egzistencija. Mokslinio dėsnio samprata. Dinaminiai ir statistiniai dėsningumai. Gamta ir kultūra. Individas, visuomenė, valstybė. Patyrimo tikrovė ir mąstymo ...
(Filosofija. Špera, 5 psl, 16 kB)

Filosofija 2 Filosofijos probleminių krypčių samprata. Filosofinės sąvokos. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradž. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo ...
(Filosofija. Konspektas, 8 psl, 23 kB)

Filosofija 3 Filosofijos objektas, mokslas, dalykas ir uždaviniai. Kas yra filosofija?. Mitinis pasaulėvaizdis. Būties aiškinimas antikinėje filosofije. Ontologija. Trys mileto filosofai. Pasaulio kintamumas. Dialektikos pradžia. Dialektika -. Taigi visoje gamtos kaitoje ir priešybėse herakleitas įžvelgė vienybę, arba visuma. \"kažką\", kas ...
(Filosofija. Konspektas, 43 psl, 129 kB)

Filosofija 4 Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų f ...
(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)

Filosofija 5 Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų ...
(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)

Filosofija 6 Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir  ...
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

Filosofija 7 1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji ...
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Turinys. Įvadas. Filosofijos samprata. Aristotelis, dekartas, beikonas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Išvados. Žodžiai filosofas, filosofinis, filosofija – yra plačiai žinomi šiek tiek apsišvietusiųjų tarpe. Tačiau retai kas turi aiškią pažiūrą, kas yra filosofija, jeigu nėra jos studijavęs. Mat yra didelio skirtumo tarp filosof ...
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 17 kB)

Filosofija ir religija ...
(Filosofija. Referatas, 14 psl, 28 kB)

Filosofijos samprata. Pagrindiniai raidos etapai. Filosofijos periodizavimas. Ankstyvosios graikų filosofijos problematika. Joniečių gamtos filosofija. Herakleito filosofija. Logoso samprata. Parmenido būties teorija. Sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato tiesos samprata. Sielos atradimas. Sokrato pažinimo metodas. Platono suformuluotas ž ...
(Filosofija. Konspektas, 19 psl, 56 kB)

Filosofija pagal Aristotelį ...
(Filosofija. Konspektas, 13 psl, 11 kB)

Filosofija pažinimo kultūros sistemoje ...
(Filosofija. Konspektas, 10 psl, 26 kB)

Filosofija, grožis, menas ...
(Filosofija. Referatas, 13 psl, 21 kB)

Filosofija, pasiruošk egzaminui ...
(Filosofija. Konspektas, 18 psl, 25 kB)

Filosofija: tradicija ir kuryba Filosofijos tyrimo sritis. Filosofinės kūrybos specifika. Tradicija ir individualumas filosofinėje kūryboje. Kūryba - tai įvairiausia żmonių kultūrinė veikla. Pastaruoju metu vis labiau įsitikinama kūrybiškumo svarba moksliniame pażinime bei technikoje. Stokojant kūrybiškumo, negali būti vaisinga nei politinė, ...
(Filosofija. Referatas, 9 psl, 19 kB)

Holbacho ateistine filosofija Filosofinis ateizmas ir religija istorijoje: nuo antikos iki naujųjų laikų. Holbocho ateizmas. Kritiškas religinio tikrovės vaizdo tyrinėjimas. Ar religija gali būti žmogaus laimės priežastis,gyvenimo. Prasmė ?. Religiją ir ateizmą konceptualiai įprasmina filosofija, o žmonių sąmonėje įsitvirtina per pasaulėžiūrą ...

Įvadas. Organizacijos vizija, filosofija, kultūra, misija, tikslai – teoriniai aspektai. Organizacijos vizija. Organizacijos misija. Organizacijos tikslai. Ab „molesta“ analizė. Ab „molesta“ pristatymas. Ab „molesta“ misija. Ab „molesta“ vizija. Ab „molesta“ tikslai. Išvados. Literatūra. Atlikus strateginės analizės stadiją, prasideda or ...
(Vadyba. Referatas, 17 psl, 25 kB)