Menas ir Istorijos pažanga G. Hėgelio filosofijoje Ginčas dėl meno vertinimo kriterijų. Daugelyje darbų nagrinėjančių g. Hėgelio estetika, jos savitumu laikomas istoriškumo principas, kurio esmę sudaro meno reiškinių aiškinimas atsižvelgiant į konkrečią istorinę epochą. Neketinu ginčyti, kad istoriškumas yra g. Hėgelio meno interpretavimo pagrindas. ...
(Filosofija. Referatas, 9 psl, 14 kB)

Egzistencializmo filosofijos istorija. Kas yra egzistencija? Kas yra egzistencializmas. Egzistencializmas, laisvė ir indidualizmas. Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai. Egzistencializmo priešybės ir įvairovė. Filosofinė egzistencijos plotmė. Jos atsiradimas. Žmogaus būtis ir egzistencija. Egzistencializmo santykis su visuomene.
(Filosofija. Referatas, 11 psl, 10 kB)

Egzistencializmo filosofijos istorija. Kas yra egzistencija? Kas yra egzistencializmas? Egzistencializmas, laisvė ir individualizmas. Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai. Egzistencializmo priešybės ir įvairovė. Filosofinė egzistencijos plotmė. Jos atsiradimas. Žmogaus būtis ir egzistencija. Egzistencializmo santykis su visuomene
(Filosofija. Konspektas, 9 psl, 10 kB)

Įvadas. Kanto estetika. Hegelio estetika. Schelingo estetika. Išvados. Naudota literatūra. Estetika yra filosofijos šaka, kuri nagrinėja estetinių reiškinių savitumą. Ir aiškina jų esmę ir kilmę. Estetikos sričiai priklauso visų pirma meno kūriniai, nes žmogaus padirbtų daiktų meniškumas reiškia ne ką kita, kaip estetinę jų vertę. Estetiką ...
(Etika. Referatas, 10 psl, 15 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Filosofijos kilmė. Hobso materializmas. Mechanistinio materializmo pažiūrų. Filosofijos emė ir struktūra. Būties pradai antikos filosofijoje. Natūrfilosofų linija. Platono įdėjų pasaulis. Platono būties herarchija. Tironijos kilmė. Aristotelio teologija. Kosmologiniai dievo buvimo argumentai (tomas akvinietis). “kosmoso” sugriovimas. Dekar
(Filosofija. Konspektas, 23 psl, 72 kB)

Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akv
(Filosofija. Konspektas, 1 psl, 26 kB)

Fridrichas Ratzelas (1844-1904) gali būti laikomas geopolitikos mokslo “tėvu”. Nors jis pats šio termino savo veikaluose dar nenaudojo. Savo darbuose jis rašė apie “politinę geografiją”. Jo pagrindinės darbas išleistas 1897m. taip ir vadinasi “Politinė geografija” (“Politische geographie”). Tai kas atsispindės jo veikaluose, pradeda aiškė
(Politologija. Referatas, 7 psl, 23 kB)

Turinys. Kas yra filosofija? Ikifilosofinis tikrovės suvokimas ir filosofijos atsiradimo šaltiniai. Filosofijos samprata ir raida. Rytų filosofija. Filosofijos bruožai. Filosofijos funkcijos ir struktūra. Filosofija paprastai siprantama kaip labiausiai komplikuotas ir abstrakčiausias dalykas, nutolęs nuo kasdieninio gyvenimo prob
(Filosofija. Referatas, 17 psl, 29 kB)

Samprata. Politine bendrija kaip simbolinis mikro kosmosas. Reprezentacijos rusys. Kosmologine ir kitos tiesos. Platonas. Platono politines teorijos bruozai. Aristotelis. Helenistine politine filosofija. Romenu politinis mastymas. Augustinas. Popieziu revoliucijos bruozai. Jono solsberiecio politine teorija. Tomo akviniecio politine teorij
(Politologija. Konspektas, 8 psl, 43 kB)

1 Filosofija kaip metafizika. 2 Filosofija ir religija (R. ). 3 Filosofija ir mokslas (M. ). 4 Filosofijos objektas. 5 IkiSokratikai apie būtį. 6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. 7 Būtis absoliučioji ir santykinė. 8 Būtis ir pasaulio vienybė. 9 Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 Jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 Dis
(Filosofija. Špera, 48 psl, 34 kB)

Politinių ir teisinių teorijų istorija. Senovės indija. Senovės kinija. Senoji graikija. Ankstyvasis periodas. Senoji graikija. Filosofinės ir politinės-teisinės minties suklestėjimas. Senovės graikijos valstybingumo nuopuolis. Senovės romos politinė ir teisinė mintis. Senovės romos teisininkų mokymas. Politinė ir teisinė mintis viduramžių
(Politologija. Referatas, 19 psl, 50 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 46 psl, 152 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alkidamas iš elėjos. Kritijas. Sokratas. Platonas. Platonas. (2). Aristotelis. Epikūras.
(Politologija. Konspektas, 62 psl, 113 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 56 psl, 210 kB)

Prigimtinė būklė ir teisė. Teisė į gyvybę. Prigimtinės būklės charakteristika B. Spinozos, T. Hobso ir Dž. Loko filosofijoje. Teisės atsiradimo natūralios prielaidos. Tomas Hobsas. Reziume: gamtinė padėtis (tezė). Pagrindinis teiginys: “Visų karas prieš visus”. Džonas Lokas. Reziume: teisė teisti (antitezė). Benediktas Spinoza. Reziume (si
(Teisė. Konspektas, 6 psl, 20 kB)

Hėgelis. “Teisės filosofija”. Dorovė yra laisvės idėja. Šeima, kaip tiesioginė dvasios substancija, yra apbūdinama per jausmų vienybę – meilę. Todėl šeimoje asmuo jaučia savo individualumą šioje vienybėje. Asmuo supranta savo esmę, jausdamasis šioje vienybėje ne kaip asmuo pats sau, o kaip šios vienybės dalis. Meilė yra mano vienybės su ki
(Teisė. Konspektas, 6 psl, 24 kB)

Ankstyvasis periodas. Sofistai. Antifontas. Trasimachas iš Chalcedono. Kaliklas. Likofronas. Kritijas. Stoikai. Zenonas. II tema. SENOVĖS Romos politinė ir teisinė mintis. Markas Tulijus Ciceronas. Senovės Romos teisininkų mokymas. Ulpianas. Modestinas. Gajus. ŠVENTASIS Tomas Akvinietis. Viduramžių erezijos. Marsilijus Paduvietis. Viduramž
(Teisė. Konspektas, 50 psl, 139 kB)

Teisės pažiedimas ir nusikaltimas. Bausmės skyrimo ir vykdymo filosofiniai aspektai. 1. Berman. Teisė ir revoliucija. Šv. Anzelmo išpirkimo doktrina. Anzelmo išpirkimo koncepcijos teisiniai padariniai. Vakarų baudžiamosios teisės teologinės ištakos. Baudžiamoji kanonų teisė. 2. Dicey. “Konstitucinės teisės studijų įvadas”. Teisė į asmens l
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 25 kB)