I. Kantas Įvadas. Kantas - visų laikų mąstytojas. Kanto etikos teorinės prielaidos. Dorovė – žmogaus gera valia. Galia – savybė ar sugebėjimas? Kategoriniai imperatyvai. Moralumas. Literatūra. Imanuelis kantas (1724 - 1804), lietuvių kilmės vokiečių filosofas, vienas iš didžiausių visų laikų mąstytojų. Imanuelis kantas yra žymiausias naujųjų ...(Etika. Referatas, 10 psl, 26 kB)
I.Kantas ir pagrindiniai jo etikos bruožai Turinys. Įvadas. Immanuelio Kanto biografija. Apie Kanto veikalus ir tris periodus. Kanto filosofija. Išvados. Literatūra. Kiekvienas mąstytojas – savotiškas keistuolis, kuriam neaišku tai, dėl ko kiti net nesusimąsto. Tačiau jis išjudina sustabarėjusius protus. Ir galbūt didžiausias jo laimėjimas ...(Filosofija. Referatas, 14 psl, 510 kB)
Teisinio santykio kilmė. Daktinės ir prievolių teisės filosofiniai pagrindai. Pirmykštės visuomenės. Apie stipresniojo teisę. Apie vergovę. Apie visuomenės sutartį. Reali valstybė. Suverenumas nedalijamas. Suverenios valdžios ribos. Visuotinis teisės dėsnis. Kantas . Teisė sujungta su įgaliojimu priversti. Būtinumo teisė. Privatinė teisė. i ...(Teisė. Konspektas, 7 psl, 27 kB)
Filosofijos objektas, mokslas, dalykas ir uždaviniai. Kas yra filosofija?. Mitinis pasaulėvaizdis. Būties aiškinimas antikinėje filosofije. Ontologija. Trys mileto filosofai. Pasaulio kintamumas. Dialektikos pradžia. Dialektika -. Taigi visoje gamtos kaitoje ir priešybėse herakleitas įžvelgė vienybę, arba visuma. \"kažką\", kas yra visa ko(Filosofija. Konspektas, 43 psl, 129 kB)
Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.s(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)
Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoj(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)
Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)
Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Vakarų filosofijos istorinės raidos etapai, pgr. Mokyklos, srovės, atstovai. Filosofinės disciplinos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Ikisokratų reikšmė ir jonijos fizikų idėjos. Eleatų, pitagorininkų ir atomistų idėjos. Pitogoriečiai. Elėjiečiai. At(Filosofija. Konspektas, 6 psl, 17 kB)
Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akv(Filosofija. Konspektas, 1 psl, 26 kB)
Turinys. Įvadas. Intelektas ir protas. Grynojo proto antinomijos. Kanto veikale „grynojo proto kritika“. Išvados. Naudota literatūra. Po apšvietos filosofijos antras xviii amžiaus kūrinys buvo „kritinė\" filosofija. Su apšvietos filosofija ji turėjo tam tikrų bendrų bruožų, ypač savo negatyviąja dalimi; kaip ir anoji, ji laikėsi minimalist(Filosofija. Referatas, 12 psl, 20 kB)
Logikos konspektas. Logikos objektas. Kalbinis aktas pagal Jakobsoną. Kas sudaro samprotavimą?. Loginės klaidos. Tezės pakeitimas. Abejotina prielaida. Ydingas ratas. Provincializmas. Nenuoseklumas. Proporcijos trūkumas. Dvigubas standartas. Klaidingas skirstymas. Formali klaida. Klaidinga simetrija. Klaidos pridengimas klaida. Apeliacija(Logika. Konspektas, 12 psl, 24 kB)
Logikos konspektas. Logikos objektas. Kalbinis aktas pagal Jakobsoną. Kas sudaro samprotavimą?. Loginės klaidos. Tezės pakeitimas. Abejotina prielaida. Ydingas ratas. Provincializmas. Nenuoseklumas. Proporcijos trūkumas. Dvigubas standartas. Klaidingas skirstymas. Formali klaida. Klaidinga simetrija. Klaidos pridengimas klaida. Apeliacija(Logika. Konspektas, 12 psl, 7 kB)
Muzika viduramžiais (v a. – xva.). Ankstyviesiems būdinga. Bažnytinė muzika. Grigališkasis choralas. Bažnyt. Muz. Liturgija. Grigališkasis choralas. Grigališkuoju choralu. Stiliai. Silabinis. Neuminis. Melizmatinis. Žanrai. Aleliuja. Jubilacija. Himnas. Sekvencija. Tropai. Liturginė drama. Atlikimo būdai. Rečitacija. Psalmodija. Antifona.(Muzika. Konspektas, 3 psl, 17 kB)
Politinių ir teisinių teorijų istorija. Senovės indija. Senovės kinija. Senoji graikija. Ankstyvasis periodas. Senoji graikija. Filosofinės ir politinės-teisinės minties suklestėjimas. Senovės graikijos valstybingumo nuopuolis. Senovės romos politinė ir teisinė mintis. Senovės romos teisininkų mokymas. Politinė ir teisinė mintis viduramžių(Politologija. Referatas, 19 psl, 50 kB)
Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk(Politologija. Konspektas, 46 psl, 152 kB)
Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alkidamas iš elėjos. Kritijas. Sokratas. Platonas. Platonas. (2). Aristotelis. Epikūras.(Politologija. Konspektas, 62 psl, 113 kB)
Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk(Politologija. Konspektas, 56 psl, 210 kB)
Dzeusas – vyriausias Olimpo dievas, žemės ir dangaus valdovas. Dzeusas sukeldavo griaustinį, žaibus, lietų ir vėjus, jo tradicinis ginklas – žaibai. Jis buvo vadinamas dievų ir žmonių valdovu ir gynėju. Pagal Homerą jis gyveno aukščiausiame Graikijos Olimpo kalne, kur jam pakluso kiti dievai. Iš Olimpo kalno prižiūrėjo žmones, matydamas ir(Lietuvių kalba. Prezentacija, 12 psl, 513 kB)
Ankstyvasis periodas. Sofistai. Antifontas. Trasimachas iš Chalcedono. Kaliklas. Likofronas. Kritijas. Stoikai. Zenonas. II tema. SENOVĖS Romos politinė ir teisinė mintis. Markas Tulijus Ciceronas. Senovės Romos teisininkų mokymas. Ulpianas. Modestinas. Gajus. ŠVENTASIS Tomas Akvinietis. Viduramžių erezijos. Marsilijus Paduvietis. Viduramž(Teisė. Konspektas, 50 psl, 139 kB)
Teisės teorija kaip mokslas. P.leonas. Kantas . Socialinės teisės. Sistema. Teisinių normų. Galimybės. Visuomeninis reiškinys. Šopenhaueris. L. Tolstojus. V. Solovjovas. M. A. Bakuninas. M. Štirneris. Dž. Austinas, k. Bergbomas, g. V. Šeršenevičius. Ogiustas kontas. H. L. A. Hartas. H. Kelzenas. K. Marksas, f. Engelsas. Demokrito, sokrato, ...(Teisė. Konspektas, 108 psl, 209 kB)