Intarpas "degalai" mitochondrijoms. Intarpas mitochondrijos, trąšos ir amino rūgščių perteklius. Dezamininimo bendra formulė ir pavyzdys su alaninu GST-B3: 71. Intarpas mitochondrijos ir riebalai. Intarpas bakterijos mitochondrijų neturi, bet. Lob2: 536. Intarpas mitochondrijų membraniniai nešikliai. Intarpas jonoforai. Intarpas rudasis ri(Biologija. Konspektas, 16
psl, 21 kB)
Įvadas. Morkų cheminė sudėtis. Morkose esančios cheminės medžiagos. Vanduo. Mineralinės medžiagos. Vitaminai. Baltymai. Riebalai. Angliavandeniai. Morkų kokybės reikalavimai, jų ruošimas, geriausios laikymo sąlygos. Morkų kokybės reikalavimai. Morkų ruošimas. Morkų laikymo sąlygos. Morkų komponentų galimi pokyčiai. Baltymų pokyčiai. Riebal(Chemija. Laboratorinis darbas, 13 psl, 65 kB)
NEONATOLOGIJOS KLAUSIMAI. Naujagimio būklės, fizinės raidos ir morfologinės brandos įvertinimas. Pirmasis naujagimio tualetas. Naujagimio slauga ligoninėje ir namuose. Aseptikos ir antiseptikos svarba slaugant naujagimį. Naujagimio vakcinacija. Odos, virkštelės ir bambutės slauga. Naujagimio maudymas.. Odos priežiūra. Virkštelės ir bambutė(Medicina. Konspektas, 33 psl, 130 kB)
NEONATOLOGIJOS KLAUSIMAI. Naujagimio būklės, fizinės raidos ir morfologinės brandos įvertinimas. Pirmasis naujagimio tualetas. Naujagimio slauga ligoninėje ir namuose. Aseptikos ir antiseptikos svarba slaugant naujagimį. Naujagimio vakcinacija. Odos, virkštelės ir bambutės slauga. Naujagimio maudymas.. Odos priežiūra. Virkštelės ir bambutė(Medicina. Konspektas, 33 psl, 4 kB)
NEONATOLOGIJOS KLAUSIMAI. Naujagimio būklės, fizinės raidos ir morfologinės brandos įvertinimas. Pirmasis naujagimio tualetas. Naujagimio slauga ligoninėje ir namuose. Aseptikos ir antiseptikos svarba slaugant naujagimį. Naujagimio vakcinacija. Odos, virkštelės ir bambutės slauga. Naujagimio maudymas.. Odos priežiūra. Virkštelės ir bambutė(Medicina. Konspektas, 33 psl, 97 kB)
55) Neuroleptikai - fenotiazino dariniai, butirofenono, tioksanteno ir kt. Dariniai. Klasifikacija ir atstovai. Farmakokinetika. Veikimo mechanizmas. Klinikinis naudojimas. Toksiškumas. Dyskinezija tarda. Poveikis į autonominę nervų sistemą. Metabolizmas ir endokrininė sistema. Piktybinis neuroleptinis sindromas. Sedacija. Kiti įvairūs paž(Medicina. Konspektas, 5
psl, 9 kB)
46) Periferiniai miorelaksantai. NMR. E. G. Sukcinilcholinum. Tubulocurarinum. Mivacurium. NMR. DMR. Cheminė struktūra:. DMR linijinė struktūra (e. G. Sukcinilcholinas. NMR. Farmakokinetika:. Nmr. Mivacurium. Vecuronium. Tubocurarinum. Tubucurarinum. Dmr. Sukcinilcholinum. Sukcinilcholinum difuzijos nuo plokštelės į ekstaceliulinį skystį.(Medicina. Konspektas, 4
psl, 7 kB)
antialerginiai preparatai, fiziologiniai histamino antagonistai, preparatai, slopinantys histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, h receptorių blokatoriai, serotonino antagonistai, priešuždegiminiai preparatai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (npv) - bendrybės, salicilatai – acetilsalicilo rūgštis (asr), paraaminofenolio darini(Medicina. Referatas, 32 psl, 70 kB)
Mechanizmas. Farmakokinetika. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas ir Sąveika. Mechanizmas. Farmakokinetika. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas ir sąveika. Mechanizmas. Farmakokinetika. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas. Mechanizmas. Farmakokinetika. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas. Prieštuberkulioziniai antibiotikai, sintetiniai(Medicina. Konspektas, 4
psl, 6 kB)
Sirdies funkcines ypatybės. Sistolinis. Diastolinis. 0, 8s. Sistolinis 75ml. Mimutinis5l. Širdies savybes. Automatiškumas. Saviregulacijos. Ilgas refleksinis periodas. P. Qrs. T. T-P. Sistolinis tonas. Diastolinis. Burna. Sulyčiu sudeti ieina. 1-2l. Skrandis. Plonoji žarna. Kasos siltis. Tripsinogenas. Katepsinai. Lipazė. Alfa amilazė. Tul(Medicina. Konspektas, 3
psl, 6 kB)
Virškinimo sistema. Akmens tulžies pūslėje. Ar operacija geriausia išeitis? Mityba sergant tulžies pūslės akmenlige. Taisyklinga mityba. Vaisiai ir daržovės. Padės pratimai. Fizinis aktyvumas. Sakusmo kontrolė. Jums būtina kreiptis į gydytoją, jei. Mitybos ypatumai sveika valgyti vienos dienos valgiaraštis ligos paūmėjimo periodu vaistažol(Medicina. Referatas, 16 psl, 18 kB)
Klasifikacija ir farmakokinetika. Veikimo mechanizmas. Farmakodinamika. Sedacija. Hipnozė. Anestezija. Antikonvulsinis poveikis. Raumenų atpalaidavimas. Nugaros smegenų depresija. Tolerancija ir priklausomybė. Klinikinis panaudojimas. Nerimas. Miego sutrikimai. Kiti panaudojimai. Toksiškumas. Psichomotorinė disfunkcija. Papildomas CNS slop(Medicina. Konspektas, 5
psl, 8 kB)
99) Uroantiseptikai. Chinolonai, fluorchinolonai. Nitrofurantoinas. Nalidiksinė rūgštis. Metenaminas. Fluorchinolonai. Klasifikacija ir farmakokinetika. Norfloksacinas. Veikimo mechanizmas. Atsparumas. Klinikinis panaudojimas. Kiprofloksacinas, ofloksacinas. Ofloksacinas. Levofloksacinas. Spafloksacinas. Maksiflocinas, trovafloksacinas. To(Medicina. Konspektas, 4
psl, 5 kB)
79) Vaistai, vartojami anemijų gydymui. Preparatai ferodeficitinei anemijai gydyti. Veikimo mechanizmas. Farmakokinatika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Ūminis apsinuodijimas. Preparatai megaloblastinei anemijai gydyti. Trūkumo reiškiniai. Veikimo machanizmas. Farmakokinetika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Kontraindikcijos.(Medicina. Konspektas, 5
psl, 6 kB)
33) Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos. Intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt. ). Vaistų pasiskirstymo tūris Vd. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai: vaistų pasiskirstymas audiniuose priklauso nuo. Organo dydžio. Kraujotakos intensyvumas. Tirpumas. Jungima(Medicina. Konspektas, 3
psl, 20 kB)
32) Vaistų rezorbcija ir ją lemiantys veiksniai priklausomai nuo jų vartojimo būdo. Vaistai patekę į organizmą keliauja į organus arba audinius taikinius. Jie transportuojami cirkuliacijos sistema į savo veikimo vietą. Prieš patenkat į cirkuliaciją, vaistai turi būti rezorbuojami, iš patekimo vietos (išskyrus injekcijas, kur vaistai pat(Medicina. Konspektas, 3
psl, 4 kB)
Stambios virškinimo liaukos:
Kepen ys, hepar;
Kasa, pancreas.
Pilvaplėvė – peritoneum
Burna - os (oris).
Burnos prieangis – vestibulum oris
RIBOS
Viršutinė lūpa – labium superius
Apatinė lūpa – labium inferius
Žandai – buccae
Gomurys – palatum
Kietasis gomurys – palatum durum, jį sudaro gleivine išklotas kaulinis gomurys ...(Medicina. Konspektas, 6 psl, 15 kB)
