Kalbant apie socialinės kritikos klasikiniame ir moderniame diskursuose temos aktualumą, reiktų pradėti nuo to, kad jau nuo senų senovės visuomenėje pasireikšdavo socialinė kritika. Visuomenės kritika tikriausiai tokia pats sena kaip ir pati visuomenė. Ir tai yra puikiai suprantama, kadangi skundimasis ir nepasitenkinimas esama padėmi yra Socialinė ...
(Politologija. Referatas, 10 psl, 22 kB)

Įvadinė dalis. Argumentacijos proceso loginiai pagrindai. Kritika ir paneigimas. Ginčas, diskusija, polemika. Argumentacijos rūšys ir taisyklės. Argumentacijos analizė ir įvertinimas. Retoriniai argumentavimo metodai. Spekuliatyvūs argumentavimo metodai, sofizmai. Argumentavimo taktika. Argumentacijos patarimai. Argumentacijos teorija jo ...
(Vadyba. Referatas, 18 psl, 78 kB)

Įvadas. Pagrindinė dalis. Pabaiga. Literatūros sąrašas. Kas yra komunikacija? \"Komunikacija yra socialinių mokslų pagrindas. Kalba, žiniasklaida, internetas, mada bei kultūra - viskas yra komunikacija\" (prof. dr. Arūnas Augustinaitis). Tikslią sąvoką ar apibrėžimą gana sunku rasti. Žymus Amerikos filosofas ir istorikas John Fiske savo
(Kita. Kontrolinis darbas, 12 psl, 116 kB)

Asmens elgesio televizijos diskusijų laidoje analizės. Protokolas. Komunikacijos priemonės ir elgesys. Vertinimas. Komentaras. Šaltas veidas, tačiau pašnekovus stebi tvirtu žvilgsniu, demonstruodamas pranašumą prieš juos. Ryškūs gestai, nuolat bagsnoja į pašnekova pirštu, taip demonstruodamas, jog yra visšesnis ir galingesnis už jį, kalbėd
(Psichologija. Namų darbas, 2 psl, 12 kB)

Bendravimo Psichologija. Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje. PSICHOLOGIJA – psichikos tyrimas, galime įžiūrėti tradicinę psichologiją, bendravimo psichologiją. Asmenybė ir bendravimas. AŠ vaizdas. Charakteris ir bendravimas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės Aš vaizdas formos. “Sunkūs” žmonės ir bendravimas. Em
(Psichologija. Konspektas, 8 psl, 24 kB)

Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje. Asmenybė ir bendravimas. Charakteris ir bendravimas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės aš vaizdas formos. “sunkūs” žmonės ir bendravimas. Socialinė percepcija. Emocijos ir bendravimas. Stresas ir bendravimas. Smurtas ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Asmeninės erdvės
(Psichologija. Konspektas, 8 psl, 23 kB)

Įvadas. Biurokratijos kontrolė. Marxo weberio požiūrio į demokratiją reikšmė ir kritika. Valdininkų padėtis biurokratijos aparate. Ar iš tikro taip sunku kontroliuoti biurokratiją? Biurokratijos kontrolė tečiojo pasaulio šalyse. Pažangių valstybių demokratinė biurokratijos kontrolė. Priešinimasis demokratinei biurokratijos kontrolei. Išvad ...
(Politologija. Referatas, 13 psl, 20 kB)

Įvadas. Hume’o skepticizmas.kanto pažinimo teorija. D.hume’o ir.kanto pažiūrų ryšys. Išvados. Literatūra. Šio referato tikslas – paaiškinti, kodėl Hume’as vadinamas skepticizmo filosofinės krypties atstovu, bei atskleisti Kanto pažinimo teorijos ypatumus. Taip pat svarbu nustatyti, ar tarp šių dviejų filosofų teorijų yra koks nors ryšys, i
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 16 kB)

Edukologija. Raida. Klasifikacija. Ugdymo filosofijos samprata, objektas, tikslai Filosofija, teorija, ideologija ugdyme. Ugdymo teorijos ir praktikos atitikmens problema. Idealistinis ugdymas ir jo kritika. Kritika. Realistinis ugdymas ir jo kritika. Kritika. Religinis (neotomistinis) ugdymas ir jo kritika. Rytų ir Vakarų ugdymo sistemų ...
(Edukologija. Špera, 2 psl, 16 kB)

Edukologijos samprata, mokslo raida ir klasifikacija. Mokslo raida. Lietuvos klasifikacija:. Lietuvos švietimo sistema ir švietimo įstatymas. Švietimo lygmenys, programos ir mokyklų tipai. Švietimo lygmenys pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją. Švietimo lygmenys pagal Tarptautinę standartizuotą švietimoklasifikaciją (ISCED ). Švietimo pro
(Edukologija. Konspektas, 20 psl, 70 kB)

Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etik
(Etika. Konspektas, 10 psl, 26 kB)

Filosofijos probleminių krypčių samprata. Filosofinės sąvokos. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradž. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema s
(Filosofija. Konspektas, 8 psl, 23 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

1. Pažintinių žmogaus sugebėjimų sampratos ištakos Antikoje. (aiškinamasis pažintinis santykis su tikrove. 2 skirtingi atsakymai siūlomi :1)kad pasaulis pažinus 2)kad pasaulis nepažinus.(agnosticizmas)) Laikantis teorijos,kad pasaulis yra pažinus,reikia atsakyti į klausimą kokie sugebėjimai leidžia jį pažinti.Čia susiduriama su jutimų ir
(Filosofija. Konspektas, 18 psl, 25 kB)

Filosofijos samprata. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Pagrindinės filosofinės sąvokos. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono būties koncepcija. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Descartes\'o dualistinės metafizikos esmė.
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 69 kB)

Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akv
(Filosofija. Konspektas, 1 psl, 26 kB)

Filosofinio pažinimo būdo samprata susiformavo Graikijoje. Be graikų kalbos žodžių phileo myliu ir sophia išmintis filosofijos neįmanoma paaiškinti. Graikai buvo pirmieji pradėjęaiškinti ir filosofinio pažinimo specifiką. Jie pirmieji aiškiai pasakė, kad tik dvasia gali įimti ir turėti pasaulio visetą. Sukritikavę mitus ir pradėję ieškoti ...
(Filosofija. Konspektas, 4 psl, 260 kB)

Žmogui ėmus pažinti pasaulį, jį pradėjo kamuoti vienas klausimas : “kas mes tokie, ką mes šiame pasaulyje veikiame ir koks gi yra mūsų tikslas žemėje? Kodėl mes mirštame, kodėl mes negalime gyventi amžinai? O gal mes ir gyvename amžinai, tik mūsų kūnai, pragyvenę žemėje jiems skirtą laiką, miršta, o mūsų siela amžina ir nemari? Gal gyvenam
(Filosofija. Referatas, 6 psl, 11 kB)

Filosofinis ateizmas ir religija istorijoje: nuo antikos iki naujųjų laikų. Holbocho ateizmas. Kritiškas religinio tikrovės vaizdo tyrinėjimas. Ar religija gali būti žmogaus laimės priežastis,gyvenimo. Prasmė ?. Religiją ir ateizmą konceptualiai įprasmina filosofija, o žmonių sąmonėje įsitvirtina per pasaulėžiūrą - religinę ar mokslinę. Pa

Turinys. Įvadas. Intelektas ir protas. Grynojo proto antinomijos. Kanto veikale „grynojo proto kritika“. Išvados. Naudota literatūra. Po apšvietos filosofijos antras xviii amžiaus kūrinys buvo „kritinė\" filosofija. Su apšvietos filosofija ji turėjo tam tikrų bendrų bruožų, ypač savo negatyviąja dalimi; kaip ir anoji, ji laikėsi minimalist ...
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 20 kB)