Augustinas ne tik gyveno greitų bei gilių pertvarų laikais: jis ir pats nuolat keitėsi. Tačiau sunkiausia, nuostabiausia – pamėginti įžvelgti lemtingąsias erdves, kuriuose išoriniai pokyčiai susiliečia su vidiniais. Rašydamas, veikdamas ir įtakodamas nuolat besiplečiantį žmonių ratą, Augustinas paskubino jį supusio pasaulio pertvaras, kur
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 17 kB)

ĮVADAS. Nūdienos mokslo raidai būdinga tai, kad matematika vis labiau skverbiasi į įvairias mokslo šakas, pvz., fizika, medicina, gamtos mokslai ir kt. Socialiniai mokslai, tame tarpe ir ekonomika, taip pat nėra išimtis. Matematinius metodus ekonominių procesų analizėje pradėta taikyti gana senai. Pavyzdžiui, anglų ekonomistas Viljamas P
(Ekonomika. Konspektas, 61 psl, 256 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

Fizika Fizika – vienas iš gamtos mokslų. Fizika tiria: •Fizikinius reiškinius – gamtoje vykstančius reiškinius, dėl kurių vienos medžiagos nevirsta kitomis ( pvz., kūnų judėjimą, šviesos sklidimą, elektros srovės tekėjimą); •Fizikinius kūnus – aplinkos daiktus, taip pat rbotą medžiagų kiekį ( knygą, Saulę, ledėsi ir pan.) •Medžiagas – ...
(Fizika. Konspektas, 2 psl, 9 kB)

Įvadas. 2 gyvenimo prasmės / tikslo samprata rytų filosofijoje. Materialūs antimaterialūs pasauliai. 2 Sielos atradimas. 4 gyvenimo tikslo samprata vakarų filosofijoje. Dievo metafizika. 5 Dievas ir laisvė. 6 Sąmonė, siela. Supratimo raida. 6 išvados. 7 literatūra. 8 Įvadas Nuo senų laikų žmogų kamuoja amžinas esminis klausimas: Koks gyven
(Filosofija. Referatas, 11 psl, 14 kB)

Turinys. Įvadas. Intelektas ir protas. Grynojo proto antinomijos. Kanto veikale „grynojo proto kritika“. Išvados. Naudota literatūra. Po apšvietos filosofijos antras xviii amžiaus kūrinys buvo „kritinė\" filosofija. Su apšvietos filosofija ji turėjo tam tikrų bendrų bruožų, ypač savo negatyviąja dalimi; kaip ir anoji, ji laikėsi minimalist
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 20 kB)

Šiluminis sinduliavimas. Absoliučiai juodas kūnas. Jo spinduliavimo dėsniai. Fotoelektrinis efektas. Einšteino formulė fotoefektui. Vidinis fotoefektas. Fotonai. Komptono efektas. Linijiniai atomų spektrai. Rezerfordo ir boro atomo modelis. Vandenilio atomas pagal boro teoriją. Elektronų difrakcija. De broilio bangos. Banginės dalelių savy ...
(Fizika. Špera, 2 psl, 41 kB)

Psichofizika - (psicho- + gr. physike < physis - gamta) - bendrosios psichologijos šaka, susikūrusi XIX a. viduryje, davusi pradžią eksperimentinei psichologijai. Pastaroji labai artimai susijusi su fizika ir fiziologija, kai pojūčiai ir suvokimas buvo tiriami matematišku tikslumu nustatant jutimo slenksčius, reakcijų laikus ir panašius da
(Psichologija. Laboratorinis darbas, 8 psl, 164 kB)

Psichologija– mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų protą, emocijas, elgseną, sąmonę bei psichikos reiškinius, jų dėsnius, kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologai tyrinėja žmonių tarpasmeninius santykius bei paskirus individus. Gelmių psichologai nagrinėja pasąmonę. Psichologijos tikslas – aprašyti, paaiškinti ir prognoz
(Psichologija. Referatas, 9 psl, 28 kB)