Liberalizmas Įvadas. Liberalizmo raida. Klasikinis liberalizmas. Svarbiausi klasikinio liberalizmo. Teiginiai. Politinis spektras. Liberalizmas lietuvoje. Išvados. Liberalizmas ( lot. Libere – laisvas ) – politinė doktrina, aukščiausia vertybe pripažįstanti individą, jo laisvę r teises. Liberalizmas, kaip politinė doktrina, įvairiomis istorinėmis ...
(Politologija. Referatas, 10 psl, 18 kB)

Liberalizmas 2 Įvadas. Liberalizmas – kas tai? –. Liberliųjų vertybių sistema. Laisvė ir lygybė išvien, ar atskirai? Valstybės vaidmuo liberalizme. Kaip valstybė suvokiama? Kur yra jos ribos. Kad nepažeistų žmonių laisvės ir lygybės? Laisva rinka. Kaip laisvė susijusi su ekonomiškai stipresniųjų sąvoka? Moralinis pliuralizmas. Link ko veda ...
(Politologija. Kursinis, 23 psl, 34 kB)

Demokratijos nesėkmės priežastys baltarusijoje. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Tarybų Sąjungos subyrėjus ir nedemokratinių rėžimų žlugimas visoje jos įtakos sferoje sukėlė optimistines diskusijas apie tolesnes pasaulio raidos tendencijas. Fransis Fukuyama savo darbe “Istorijos pabaiga” teigia, kad pasaulyje galutinai įsigalėti dem
(Politologija. Referatas, 7 psl, 8 kB)

Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etik
(Etika. Konspektas, 10 psl, 26 kB)

Politikos samprata. Terminas siejamas su sen. Graikijos polio (miesto-valstybės) valdymu. Yra skiriamos trys politikos sampratų grupės. Politikos funkcijos. Politikos mokslo funkcijos. Metodologinė. Teorinė. Deskriptyvinė. Paaiškinamoji. Prognozavimo. Instrumentinė. Ideologinė. Etc. Politikos mokslo struktūra. D. Easton: xx amžiaus viduryj
(Teisė. Konspektas, 22 psl, 172 kB)

Politinių ir teisinių teorijų istorija. Senovės indija. Senovės kinija. Senoji graikija. Ankstyvasis periodas. Senoji graikija. Filosofinės ir politinės-teisinės minties suklestėjimas. Senovės graikijos valstybingumo nuopuolis. Senovės romos politinė ir teisinė mintis. Senovės romos teisininkų mokymas. Politinė ir teisinė mintis viduramžių
(Politologija. Referatas, 19 psl, 50 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 46 psl, 152 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alkidamas iš elėjos. Kritijas. Sokratas. Platonas. Platonas. (2). Aristotelis. Epikūras.
(Politologija. Konspektas, 62 psl, 113 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 56 psl, 210 kB)

Politikos mokslo (pm) objektas. Politikos teorijos raida. Politinių ideologijų formavimasis ir kova 19-20 a. Modernioji politinė filosofija. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Valdžia. Legitimumas. Valstybė: samprata, kilmė, istoriniai tipai. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, kons ...
(Politologija. Konspektas, 20 psl, 72 kB)

Politikos mokslo objektas ir politikos samprata. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia.autoritetas. Legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Autoritetas ir legitimumas tiesiogiai siejami su valdzia., totalitarizmas ir autoritarizmas - samprata, totalitarizmas pagrindiniai
(Politologija. Konspektas, 10 psl, 88 kB)

Politikos mokslo objektas ir politikos samprata. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia, autoritetas ir legitimumas. Galios formos. Autoritetas ir legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Totalitarizmas ir autoritarizmas – samprata, pagrindiniai bruožai ir tipai. Antikinės
(Politologija. Konspektas, 32 psl, 94 kB)

Tarptautinės prekybos teorijos. I. Tarptautinės prekybos analizės priemonės. II. Klasikinės tarptautinės prekybos teorijos. 1. Merkantilizmas. 2. Liberalizmas. - absoliutus pranašumas. - santykinis pranašumas.Tarptautinė ekonomika nagrinėja šalių tarpusavio ryšius prekių ir paslaugų mainuose. Ekonomistai, siekdami išanalizuoti ekonominius ...
(Ekonomika. Konspektas, 2 psl, 7 kB)