Mąstymas ir kalba paruoštukė Bendra mąstymo ir kalbos samprata. Žinios ir jų vidinė reprezentacija. Kaip formuojamos sąvokos. Samprotavimas ir argumentavimas. Problemų (uždavinių) sprendimas. Kūrybinis mąstymas. Kalba ir kalbėjimas (šneka). Kalbos sandara. Kalbos vienetai. Rašymas. Teksto (diskurso) supratimas. Kalba kaip kominikacijos akt ...
(Psichologija. Špera, 3 psl, 57 kB)

Bendroji asmenybės teorijos samprata. Pagrindinaiai teorijos elementai. Teorijos metodologijos pagrindai. Iškeltų prielaidų relevantiškumas. Metodologijos t-jos pagrindai: teorijos, metodikos.. Kitas svarbus t-jos elementas: empyriniai tyrimai. Pagrindiniai teorijos vertinimo kriterijai. Teorija turi leisti pastebėti ir atskleisti naujus f
(Psichologija. Konspektas, 31 psl, 71 kB)

Psichologijos mokslo apibūdinimas. Psichologijos dalykas ir objektas. Psichologijos istorijos santrauka. Psichologijos metodai. Psichikos aiškinimas. Sąmonė ir jos būsenos. Jutimas ir suvokimas. Mąstymas. Mąstymas kaip priežastingumo nustatymas. Kalba ir kalbėjimas. Hipotezės, aiškinančios kalbos raidą. Atmintis. Mokymasis. Intelektas. Vai ...
(Psichologija. Konspektas, 75 psl, 86 kB)

Filosofija kaip teorinis pasulėžiūros branduolys. Filosofinė tikrovės samprata. Substancija, materija ir forma. (aristotelis). Būtis kaip objektyvioji tikrovė ir būtis kaip egzistencija. Mokslinio dėsnio samprata. Dinaminiai ir statistiniai dėsningumai. Gamta ir kultūra. Individas, visuomenė, valstybė. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė.
(Filosofija. Špera, 5 psl, 16 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Įvadas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija be mokslo. Kas yra ta filosofija?. Filosofijos prasmė. Filosofijos kilmė. Išvados. Įvadas. Kas yra filosofija ir ko ji verta - ginčytinas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų, arba ji abejingai atmetama , kaip mąstymas, neturintis objekto. Į ją žiūrima su baiminga pagarba kaip į re ...
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 12 kB)

Įvadas. Žodžio “filosofija” kilmė. Patyrimas. Nuostaba. Abejonė. Beprielaidiškumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Išvados. Literatūra. Kas yra filosofija ir ko ji verta - ginčijamas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų, arba ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintis objekto. Į ją žiūrima kaip ...
(Filosofija. Referatas, 13 psl, 29 kB)

Daugelio iš mūsų sąmonėje šiais laikais yra įsivyravęs neigiamas, pesimistinis mąstymas. Mes esame praradę viltį ir mus žlugdo gyvenimo kasdienybė, jos rutina ir dar daug kitų dalykų. Bet ar tikrai nebėra tokių žmonių, kurie gyvenimą vertintų pozityviai, žvelgtų į jį su viltimi? Apie tai ir norėčiau pasvarstyti, nes, manau, kad tokie žmonė ...
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 7 kB)

“Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas.” Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. Filosofijos neigimas taip pat yra filosofija. Dauguma žmonių iš filosofijos laukia nepaprastų atradimų arba “ ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintys obj ...
(Filosofija. Referatas, 5 psl, 12 kB)

Vaizduotė yra viena iš mąstymo formų. Vaizdinis mąstymas yra labai tampriai susijęs su suvokimu, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis: vaizduotė – antrinis procesas. Žodis “fantazija” kilęs iš graikiško phantasia, kurį galima versti kaip “atrodymą”. Šis žodis kyla iš veiksmažodžio, reiškiančio “daryti mato ...
(Psichologija. Referatas, 19 psl, 20 kB)

Įvadas. Kaučingo esmė. Kaučerio apibrėžimas. Verslo kaučingas. Gyvenimo kaučingas. Kaučingo praktinė nauda. Išvados. Klausimai ir užduotys. Naudoti šaltiniai. Parašyti išsamų darbą apie kaučingą, yra gana sudėtinga, kadangi Lietuvoje tai nauja veikla, nėra literatūros, išsamių tyrimų ar studijų šia tema. Iki šiol diskutuojama ir dėl termin
(Edukologija. Referatas, 16 psl, 35 kB)

Samprata. Politine bendrija kaip simbolinis mikro kosmosas. Reprezentacijos rusys. Kosmologine ir kitos tiesos. Platonas. Platono politines teorijos bruozai. Aristotelis. Helenistine politine filosofija. Romenu politinis mastymas. Augustinas. Popieziu revoliucijos bruozai. Jono solsberiecio politine teorija. Tomo akviniecio politine teorij
(Politologija. Konspektas, 8 psl, 43 kB)

Turinys. Įvadas. Teisminio precedento esmė. Teisminio precedento struktūra. Ratio decidendi. Obiter dictum. Teisminio precedento rūšys. Istorija ir raida teisminio precedento. Teisminio precedento praeitis ir dabartis. Teisminis precedentas ir mąstymas pagal analogiją ir deklaratyvi teorija. Teisminio precedento taikymas. Precedento esmė s ...
(Teisė. Kursinis, 23 psl, 36 kB)

1. Turinys 2. Logikos mokslo apibūdinimas. Kas yra logika?(4) Logikos objektas.Logikos pastovieji ir kintamieji dydziai.(3) Prigimtine ir teorine logika bei santykis su kitais mokslais (5),„Fakto“ ir „proto tiesos“. Logika ir kalba. Dedukcija ir indukcija. Formalioji ir neformalioji logika. Neformaliosios logikos klaidos.(7) 10. Teigi
(Logika. Konspektas, 57 psl, 103 kB)

Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos gairės. Filosofinis proto problemų nagrinėjimas. Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos gairės. Filosofinis proto problemų nagrinėjimas. Mokslinės psichologijos kūrimas. Pirmieji empyriniai tyrimai. 1913 O. Selzo [Zelcas] neosocialinė mąstymo teorija. 1920-1950 laikotarpis. mąstymas – tai vidinis kalb ...
(Psichologija. Konspektas, 27 psl, 70 kB)

Įvadas. Filosofija kelia klausimą : “kas yra pažinimo šaltinis ?”. Klausimas “iš kur atsiranda žinios?” Yra vadinamas pažinimo šaltinio problema. Filosofai pažinimu laiko bendrybės, t.y. Visos objektų klasės, o ne atskiro objekto, bruožų atskleidimą. Pažinimo šaltinio filosofai ieško pačiame žmoguje. Pažinimo šaltiniai. Yra du žmogiškojo p
(Filosofija. Referatas, 9 psl, 17 kB)

Bendroji psichologija. Psichikos samprata. Ontogenetinė psichikos raida. Pažinimo psichologija. Dėmesys, jo funkcijos. Suvokimas. Atmintis. Mąstymas. Vaizduotė. Emocijų išraiška. Motyvacijos samprata, motyvų rūšys. Motyvų rūšys. Asmenybės psichologija. Asmenybės struktūra. Socialiniai vaidmenys bendravime. Statusų hierarchija grupėje. Psic ...
(Psichologija. Konspektas, 20 psl, 77 kB)

Psichologijos mokslo priešistorė. Poreikių hierarchija. Savimonė. Šiuolaikinės psichologijos kryptys. Motyvacija. Aš - vaizdo apibudinimas. Psichologijos. Motyvų esmė ir funkcijos. Aš-vaizdo vystymasis. Psichologijos mokslo samprata. Įsisamoninti ir neįsisąmoninti motyvai. Savęs vertinimo turinys. Jutimo sistemos. receptoriais. Pojūčių rūš
(Psichologija. Konspektas, 16 psl, 67 kB)

Mąstymo ir kalbos santykis. Lingvistinis determinizmas. Lingvistinis reliatyvumas . lingvistinio reliatyvumo hipotezę. kalba-pasaulėžiūra. Stiprus Worfo hipotezės variantas. Silpnas Worfo hipotezės variantas. Argumentai už Worfo hipotezę. Worfo hipotezės kritika. Žinios ir jų pritaikymas. Reproduktyvus mąstymas. Produktyvus mąstymas. Žinio ...
(Psichologija. Konspektas, 21 psl, 66 kB)

Žmogaus raidos samprata, dėsningumai, veiksniai, periodizavimas. Prenatalines stadijos ir kūdikystes ypatumai. Psichikos raida ankstyvoje vaikystėje. 1-3 metai. Psichoseksualinės (S. Freud ) raidos stadijos. Psichosocialines (E.Erokson) psichines raidos stadijos. Psichikos raida pirmoje vaikysteje. Psichikos raida antroje vaikystėje. Psich
(Psichologija. Špera, 5 psl, 28 kB)