Molekulinės dinamikos taikymas biomolekulių modeliavimui Molekulinės dinamikos taikymas biomolekulių modeliavimui. Apie ką kalbėsime? Molekulinė dinamika. Molekulinė dinamika. Molekulinė dinamika. Molekulinė dinamika. Molekulinė dinamika. Molekulinė dinamika. Biomolekulių modeliavimas. Biomolekulių modeliavimas. Populiariausios programos molekulių ...
(Chemija. Prezentacija, 17 psl, 746 kB)

Iliustracija Ris26. Iliustracija Ris 25. Ris33, šalia ūglys su pražanginiu lapų išsidėstymu. Intarpas šoninės grupės ir tretinė struktūra. Ris 36. Reivn1-67. Intarpas "makromolekulės ir biopolimerai". Intarpas "proteina. Intarpas "aminorūgštys ir saldumas". Baltymų sandara. Baltymus sudaro nuosekliai sujungtos aminorūgštys. Visos baltymus
(Biologija. Konspektas, 8 psl, 16 kB)

1. Molekulines jegos. Molekuliu saveikos energija. 2. Van der Valso lygtis. 3. Realiuju duju izotermes. Krizine busena. 4. Elektros kruvis. Kulono desnis. 5. Elektrostatinio lauko stiprumas. 6. Darbas perkeliant kruvi elektriniame lauke. 7. Elektrinio lauko potencialas. Potencialo ir lauko stiprumo rysys. 8. Lauko stiprumo vektoriaus sraut ...
(Fizika. Špera, 2 psl, 43 kB)

27) Embriotoksinis teratogeninis ir kancerogeninis vaistų veikimas. Mutageninis. Teratogeninis. Embriofetotoksinis. Pavojingiausi pirmieji 2 nėšt. Mėn. (tačiau svarbūs ir kiti 2 mėn. ). Didžiausias jautrumas aistams - 3-11 sav. Po paskutinių mėnesinių. Yra 3 kritiniai periodai: implantacija (7-8 d. ), placentos formavimasis (3-4 sav. ), pa
(Medicina. Konspektas, 7 psl, 13 kB)

Pirmasis Niutono dėsnis. Dinamika nagrinėja kūnų sąveikos įtaką jų mechaniniam judėjimui. Klasikinės mechanikos pagrindą sudaro trys Niutono dėsniai. Inercinės atskaitos sistemos. Jėgos sąvoka. Judesio kiekis. K=mv . Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Mechaninės sistemos masių centras ir jo judėjinio dėsnis. Vidinės ir išor
(Fizika. Konspektas, 8 psl, 33 kB)

Pirmasis Niutono dėsnis. Dinamika nagrinėja kūnų sąveikos įtaką jų mechaniniam judėjimui. Klasikinės mechanikos pagrindą sudaro trys Niutono dėsniai. Inercinės atskaitos sistemos. Jėgos sąvoka. Judesio kiekis. K=mv . Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Mechaninės sistemos masių centras ir jo judėjinio dėsnis. Vidinės ir išor
(Fizika. Konspektas, 8 psl, 32 kB)

Kelias. Kūno poslinkiu. Poslinkis. atstumo. Tiesiaeigis judėjimas. Tolygiai kintamas judėjimas. Pagreitis. Dažnis. Kampinis greitis. Įcentrinis pagreitis. Inercinė ataskaitos sistema. Neinercinė ataskaitos sistema. Antrasis Niutono dėsnis. Jėga. Deformacija. Tamprumo jėga. Judėjimo kiekis. Nesvarumas. Naudingumo koeficientas. Mechaninė ene
(Fizika. Konspektas, 23 psl, 86 kB)

Kelias. Kūno poslinkiu. Poslinkis. atstumo. Tiesiaeigis judėjimas. Tolygiai kintamas judėjimas. Pagreitis. Dažnis. Kampinis greitis. Įcentrinis pagreitis. Inercinė ataskaitos sistema. Neinercinė ataskaitos sistema. Antrasis Niutono dėsnis. Jėga. Deformacija. Tamprumo jėga. Judėjimo kiekis. Nesvarumas. Naudingumo koeficientas. Mechaninė ene
(Fizika. Konspektas, 23 psl, 1061 kB)

Genetika. Genetinis konsultavimas. Ligų paveldėjimas pagal mendelio dėsnius. Pagrindiniai paveldėjimo tipai ir ligų pavyzdžiai. genealoginis metodas. Genealoginis metodas. Su x chr susijęs recesyvinis paveldėjimas. Su x chr susijęs paveldėjimas. Vezio genetika. Genetinė vezio kilme. vežio genai. pagrindinės vėžio genų klasės. onkogenai. p
(Medicina. Referatas, 42 psl, 844 kB)

Genetika. Xx amžiaus genetikos mokslo kryptys. Chromosomų struktūra ir morfologija. Autosominės ligos. Požymiai sukibę su lytimi. Mutacijos. Mutacijų klasifikacija. Eritrocitariniai antigenai. Citogenetiniai tyrimo metodai. Genų sąveika. Alelinių genų sąveika. Nealelinių genų sąveika. Suminės nealelinių genų sąveikos. Polimerija. Ekologinė
(Biologija. Konspektas, 46 psl, 58 kB)

Genetika. Charakterizuokite sąvokas: bendroji, medicininė ir klinikinė genetika, paveldimumas, genas, genomas, chromosomas. Genetika. Med. Genetika. Klin. Genetika. Kaip sudarytas žmogaus genas?(Promotorius, intronai, egzonai, stiprintūvai, slopintuvai). Promotorius. Žmogaus genas. : intronai (nekoduojančios RNR dalelės) ir egzonai. Promot
(Medicina. Konspektas, 8 psl, 12 kB)

Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Kas yra hepatitas. Hepatitas c. Kas yra virusinis hepatitas C. Kaip užsikrečiama virusiniu hepatitu C. Hepatito C simptomai. Hepatito C diagnostika ir gydymas. Gyvenimas su hepatitu. Alkoholis ir hepatitas C. Mityba. Rankų higiena. Medicininių pirštinių naudojimas. Išvados. Literatūra. Priedai. Įvadas.
(Biologija. Referatas, 20 psl, 90 kB)

Įvadas. Nanotechnologijos istorija. Nanotechnologija–“mokslas miniatiūroje”. Ar nanotechnologija saugi? Išvados. Naudota literatūra. Nanotechnologijos yra tarpdisciplininė taikomojo mokslo ir technologijų šaka, apimanti darbą su mažomis medžiagų dalelėmis - nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (viena milijardinė metro dalis) bei jų prit
(Aplinka. Referatas, 14 psl, 86 kB)

1.Svyravimų klasifikacija. 2.Harmoninis svyravimas. 3.Vienos krypties svyravimų sudėtis. 4.Statmenų svyravimų sudėtis. Lisažu figūros. 6.Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys, rezonansas. 7.Rezonansas. 8.Skersinės ir išilginės bangos. 9.Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. 10.Bangos energija. 11.Bangų interferencij
(Fizika. Špera, 2 psl, 79 kB)

1. Statistinis tyrimo metodas. būsenos tikimybė. pasiskirstymo f-ja. vidurkių skaičiavimas. 2. Termodinaminis tyrimo metodas, svarbiausios sąvokos (būsena, termodinaminiai parametrai, procesas, kt). 3. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis, išvedimas. 4. Molekulės laisvės laipsnių skaičius ir energijos pasiskirstymas. 5. Maksvel
(Fizika. Špera, 2 psl, 30 kB)

Įvadas.pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Energija ir jos rūšys. Pasikeitimo energija formos. Techninė termodinamika kaip mokslas. Termodinaminės sistemos. Termodinaminė būklė ir jos parametrai. Termodinaminis procesas –. Molekulinė – kinetinė dujų teorija. Idealios dujos, jų būsenos lygtis. Realios dujos, jų būsenos lygtis. Dujų mišiniai
(Mechanika. Konspektas, 23 psl, 885 kB)

Maisto chemijos savarankiškas darbas Įvadas. Vitaminų charakteristika. Vitaminų klasifikacija. Vitaminų svarba. Riebaluose tirpūs vitaminai: jų šaltiniai ir biologinė vertė. Vitaminų funkcijos organizme. Išvados. Vitaminai – tai biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, kurie būtini labai mažais kiekiais daugeliui žmogaus organizme vyks
(Chemija. Referatas, 10 psl, 635 kB)