Literatura. Turinys. Įžanga. Aristotelio filosofinės idėjos. Jusliškas pažinimas. Aristotelio tikrovė. Būtis. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados. Aristotelis buvo žymiausias platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami aristotelį su platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir aristotelis suvokiami k
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 12 kB)

Augustinas ne tik gyveno greitų bei gilių pertvarų laikais: jis ir pats nuolat keitėsi. Tačiau sunkiausia, nuostabiausia – pamėginti įžvelgti lemtingąsias erdves, kuriuose išoriniai pokyčiai susiliečia su vidiniais. Rašydamas, veikdamas ir įtakodamas nuolat besiplečiantį žmonių ratą, Augustinas paskubino jį supusio pasaulio pertvaras, kur ...
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 17 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.s
(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoj
(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s ...
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

1. Pažintinių žmogaus sugebėjimų sampratos ištakos Antikoje. (aiškinamasis pažintinis santykis su tikrove. 2 skirtingi atsakymai siūlomi :1)kad pasaulis pažinus 2)kad pasaulis nepažinus.(agnosticizmas)) Laikantis teorijos,kad pasaulis yra pažinus,reikia atsakyti į klausimą kokie sugebėjimai leidžia jį pažinti.Čia susiduriama su jutimų ir
(Filosofija. Konspektas, 18 psl, 25 kB)

Literatura. Turinys. Įžanga. Aristotelio filosofinės idėjos. Jusliškas pažinimas. Aristotelio tikrovė. Būtis. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados. Įžanga. Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami Aristotelį su Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suv
(Filosofija. Referatas, 8 psl, 12 kB)

Filosofijos apibrėžimas. Filosofijos objektas, dalykas ir uždaviniai. Filosofija kaip mokslas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Pagrindinės filosofijos šakos ir kryptys. Filosofija. Filosofijos objektas. Filosofijos dalykas. Filosofijos uždaviniai. Filosofija kaip mokslas; filosofijos santykis su kitais mokslais. Filosofinė tikrovė
(Filosofija. Konspektas, 37 psl, 71 kB)

Įvadas. Socialinio veiksmo supratimas: individualistinė ir holistinė perspektyvos. M.weberio racionalumo samprata: individualistinė perspektyva. Žaidimo taisyklės kaip socialinio veiksmo supratimo pagrindas. Apibendrinimai ir išvados. Sąvokų paaiškinimas. Literatūra. Socialinio veiksmo supratimo problema M.Hollis’o knygos Socialinių moks
(Sociologija. Esė, 10 psl, 20 kB)