Įžanga. Politinių partijų veikimo sąlygos. Politinių partijų klasifikavimas ir skirstymas. Politinės partijos bruožai. Politinių partijų funkcijos. Įšvados. Potitinių partijų atsiradimą sąlygojo visuomenės stratifikacija (susiskaidymas pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmpkestį ir pan), skirtingai socialinių grupių interesai, religinia
(Politologija. Referatas, 11 psl, 18 kB)

Įvadas. Politinių partijų atsiradimas ir raida. Politinės partijos samprata, veikla ir funkcijos. Partinės sistemos. Išvados. Politinės partijos atsirado neseniai, kartu su šiuolaikine valstybe. Politikai pradėjo burtis į partijas siekdami labai konkretaus tikslo – geriau susiorganizuoti ir palengvinti sau rinkiminę kovą. Tačiau greitai pa
(Politologija. Referatas, 9 psl, 12 kB)

Įžanga. Politinių partijų kilmė. Politinės partijos sąvoka. Politinėms parijoms būdingi bruožai. “Politinių partijų teisė”. Politinių partijų funkcijos. Išvados. Literatūra. Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Poli
(Politologija. Referatas, 12 psl, 12 kB)

Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinės partijos ir jų klasifikacija. Partijų genezės modeliai. Partijų tyrimo parametrai ir klasifikacija. Literatūros sąrašas. Artėjant rinkimams, politinis valstybės gyvenimas akivaizdžiai pagyvėja – kyla vis naujų diskusijų dėl partijų skaidrumo, jų ideologijos, geresnių bei rinkėjams patraukl
(Politologija. Referatas, 7 psl, 14 kB)

Politinės partijos ir partinės sistemos. Partinių sistemų klasifikacija, partijų genezės modeliai. Interesų grupės ir politinės partijos. Interesų grupių samprata, sandara, tipologija ir funkcijos. Interesų grupių ir valstybės sąveikos modeliai. IV. Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinių partijų klasifikavimas, sistemosP art
(Politologija. Konspektas, 3 psl, 19 kB)

Civilinės teisės samprata, tai teisės normų sistema, skirta reguliuoti nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių objektas turi tiesiogiai išreikštą arba numanomą vertę, taip pat su turtiniais susijusius bei nesusijusius asmeninius turtinius santykius siekiant sukurti privačios nuosavybės teise pagrįsta visuomenės ekonominę bazę, kuri
(Teisė. Konspektas, 23 psl, 55 kB)

Civilinė teisė kaip teisės šaka. Civilinės teisės paskirtis, tikslai ir funkcijos. Lietuvos civilinės teisės reglamentuojamų santykių rūšys. Civilinės teisės reglamentavimo metodas ir elementai. Civilinės teisės principai. Civilinės teisės apibrėžimas ir jos vieta lietuvos teisinėje sistemoje. Lietuvos civilinės teisės sistema ir struktūra
(Teisė. Konspektas, 54 psl, 136 kB)

Kariaujanti europa ir paryžiaus sutartis. Europos komisijos nariai (komisarai). 9 komisijos reformos. 1 organizacinė struktūra. Europos aplinkos agentūra. Europos maisto saugos vadovybė. Europolas. Paryžiaus ir romos sutartys. -. Komisijos pirmininkas. Komisarų kabinetų nariai. Komisijos tarnybos. Generalinis sekretoriatas. Komisijos valdi
(Teisė. Konspektas, 71 psl, 158 kB)

Politika. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia.autoritetas. Legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Autoritetas ir legitimumas tiesiogiai siejami su valdzia. Valdžios pasiskirstymas visuomenėje., totalitarizmas ir autoritarizmas - samprata, totalitarizmas pagrindiniai br
(Politologija. Konspektas, 15 psl, 91 kB)

Įvadas. Konstitucijos samprata. Konstitucijos bruožai, funkcijos, ypatumai. Konstitucinės kontrolės būdai ir formos. LR konstitucijos struktūra, normų bruožai ir pagrindiniai principai. Konstitucijos teisinės savybės. Pagrindiniai konstitucijos bruožai. Lr konstitucijos santykis su kitais teisės aktais. Konstitucijos reikšmė ir išskirtinum
(Teisė. Kursinis, 30 psl, 39 kB)

Politinės sistemos konstituciniai pagrindai. 9.1.Politinės sistemos samprata. Politinės sistemos įtvirtinimas pagrindiniuose valstybės įstatymuose. 9.3.Visuomeninės organizacijos samprata. Visuomeninių organizacijų (VO) teisinio reguliavimo ypatumai užsienio valstybėse ir LR. 9.2.Politinės sistemos elementai. 9.4.Politinės partijos (PP). P
(Teisė. Konspektas, 66 psl, 197 kB)

Konstitucinės teisės sąvoka. Konstitucinė teisė kai teisinis reiškinys. Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės reguliavimo dalykas. Konstitucinės teisės reguliavimo metodas. Konstitucinės teisės normos. Konstitucinės teisės normų funkcijos. Konstitucinės teisės normų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės nor
(Teisė. Konspektas, 20 psl, 46 kB)

Pasaulyje. Naujausi Lietuvos istorijos puslapiai. Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje. Lietuvos ūkio raida. Oficialioji informacija. ir kita medalio pusė. Verslo grimasos. Lietuvos kaimo problemos. Lietuvos politika. Politinės partijos ir jų veikla. Lietuvos visuomenė. Emigracija – Lietuvos kasdienybė?. Teisė ir teisingumas. Lietuvos žiniask
(Sociologija. Konspektas, 238 psl, 529 kB)

Įžangėlė. Vytautas Landsbergis. Kadensija nuo 1993 02 25-1998 02 KADENSIJA nuo 1998 02 26-2003 02 25, nuo 2004 07 12-2009-07. Respublikos Prezidentas. Kadensija nuo 2003 02 26-2004 Kadensija nuo 2004 04 06-2004 Kadensija nuo 2004 07 12-2009-07. Valdas adamkus. Kadensija nuo 2009 Gimė Kaune architekto ir akių gydytojos šeimoje. Gimtajame mi
(Politologija. Prezentacija, 7 psl, 477 kB)

Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Politinė sistema – tai visuma institucijų (organizacijų), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujančių įgyvendinant politinę valdžią. Svarbią šios sistemos dalį sudaro nevalstybinės
(Politologija. Referatas, 9 psl, 14 kB)

Įvadas. Politinių partijų ir kompanijų samprata. Pinigai ir politika. Pinigų ir politikos ryšys. Finansavimo svarba. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas lietuvoje. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pradžia lietuvoje. Politinių partijų ir politinių kampanijų lėšų šaltiniai. Pratus politinių partijų finan
(Politologija. Referatas, 17 psl, 37 kB)

Tautinių mažumų problema. V-bes elementai: valdžia, teritorija, visuomenė. Elitas. Jo formavimasis įvairiais istoriniais laikotarpiais. Politinės partijos, atsiradimas ir vaidmuo. Geopolitika: politikos sąsaja su valstybės geografine aplinka. Demokratija: tiesioginė ir atstovaujamoji. Partinės sistemos: alternatyvi, nealternatyvi. Šiuolaik
(Politologija. Špera, 2 psl, 36 kB)

Politika ir politologija. Politinės minties raida. Sokrato. Platonas. Aristotelis. Ciceronas. Viduramžiai ir Renesanso epocha. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Niccolo Machiavelli. Jean Baudin. Naujieji laikai. Thomas Hobbes. John Locke. Charles Louis Montesquieu. Benthamo. Adamo Smitho. Davido Ricardo. John Stuart Mill. Thomas Jeff
(Politologija. Konspektas, 97 psl, 180 kB)

Politikos mokslo (pm) objektas. Politikos teorijos raida. Politinių ideologijų formavimasis ir kova 19-20 a. Modernioji politinė filosofija. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Valdžia. Legitimumas. Valstybė: samprata, kilmė, istoriniai tipai. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, kons
(Politologija. Konspektas, 20 psl, 72 kB)

Valstybės susiformavimo priežastys – privati nuosavybė, klasinė visuomenė. Šiuolaikinės valstybės esmė. Šiuolaikinės visuomenės pagrindiniai bruožai. Valdantysis elitas, grupės. Galimybė patekti į elitą atviroje ir uždaroje visuomenėje. Elitas. Jo formavimasis įvairiais istoriniais laikotarpiais. Politinės partijos, atsiradimas ir vaidmuo.
(Politologija. Konspektas, 9 psl, 32 kB)