Nukleino rugstys Nukleorūgštys. Nukleotidai. Ris-57. Intarpas nukleotidų pavadinimų sistema. Ris-58. Dezoksiribonukleorūgštis (dnr). Intarpas dnr - tikrai genetinės informacijos nešiklis. Lob3-858. Hershey?) ir Marta Čeiz (Chase? Iš paskutinės pastraipos galima padaryti uždavinį, jei fizikoje bus praeitas radioaktyvumas. Creek? dvigubos spiralė ...
(Biologija. Konspektas, 13 psl, 21 kB)

Tarpiklių medžiagos. Kokios rūgštys ir šarmai susidaro naftos produktuose. Kokia plastiškųjų tepalų efektyvinės klampos f-ja ir kokybės rodiklių įtaka. Energijos rūšys. Degalų ir tepalų konstrukciniai ir eksploataciniai nuostoliai. Antikorozinės medžiagos. Klijų paskirtis ir sandara. Plastiškųjų tepalų sandara. Mašininių kosmetinių medžiag
(Mechanika. Konspektas, 38 psl, 185 kB)

Ląstelė. Ląstelės medžiagų pernaša pro membranas. Ląstelės dauginimasis. Sutrikimai. Audiniai. Kaulai. Raumenys. Virškinimas. Šalinimas. Lytinių organų sistema. Endokrininės liaukos. Širdies ir kraujagyslių sistema. Limfoidinė sistema. Organizmo imuninės reakcijos. Nervų sistema. Aukštoji nervinė veikla. Periferinė nervų sistema. Autonomi
(Medicina. Konspektas, 32 psl, 987 kB)

Lob1: 314. Atrajotojo skrandžio schema. Lob1: 316. Cholesterolio molekulė. Iliustracija Ris 100. Iliustracija - riebalinės ląstelės pjūvis, storas žmogus, ruonis. Apie gyvūnų mitybą. Maiste yra šios gyvybiškai svarbios medžiagos. Energetinės ir statybinės (naudojamos energijai gauti ir kaip C atomų šaltinis sintezei). Angliavandeniai (daug
(Biologija. Konspektas, 16 psl, 37 kB)

Baltymų biosintezė - transliacija. Irnr. Ribosomos. Eukariotinės ląstelės citozolio ribosoma - iš dviejų dalelių sudarytas baltymų sintezės organoidas. Kiekviena ribosomos dalelė yra sudėtingas baltymų ir rRNR molekulių kompleksas. Gsos: 388 e. Coli ribosomos modelis. Laisvos amino rūgštys. Transportinė rnr. ATP. Ribosomomis. Intarpas balt
(Biologija. Konspektas, 12 psl, 18 kB)

Iliustracija Ris26. Iliustracija Ris 25. Ris33, šalia ūglys su pražanginiu lapų išsidėstymu. Intarpas šoninės grupės ir tretinė struktūra. Ris 36. Reivn1-67. Intarpas "makromolekulės ir biopolimerai". Intarpas "proteina. Intarpas "aminorūgštys ir saldumas". Baltymų sandara. Baltymus sudaro nuosekliai sujungtos aminorūgštys. Visos baltymus
(Biologija. Konspektas, 8 psl, 16 kB)

1. Organinių junginių struktūros ir reaktingumo teoriniai pagrindai 2. Alifatiniai ir aromatiniai angliavandeniliai 3. Alkoholiai, fenoliai, eteriai, tioliai ir sulfidai 4. Aldehidai, ketonai ir jų dariniai 5. Karboksirūgštys ir jų funkciniai dariniai 6. Lipidai 7. Aminorūgštys, peptidai ir baltyma
(Chemija. Konspektas, 202 psl, 1612 kB)

Cheminė tarša: chloras, amonikas. Įvadas. Cheminė tarša. Cheminė tarša neorganinius ir organinius. Chloras. Naudojimas. Pavojus. Apsauga. Trumpai. Chloras. Amoniakas. Naudojimas. Pavojus. Trumpai. Amoniakas. Pastarųjų metų įvykiai. 1. Išvados. Literatūra. Šiais laikais neįsivaizduojama, kad pramonė ir žemės ūkis galėtų apseiti be įvairiaus
(Biologija. Konspektas, 8 psl, 15 kB)

Citoskeletu. Polimerizuojasi. C: 789 (16-2) Trys pagrindiniai citoskeleto baltyminių gijų tipai. Jų išsidėstymas epitelio ląstelėse. Centrosomos, o kitas galas gali sparčiai ilgėti prisijungiant vis naujoms mikrovamzdelių baltymo tubulino. C: 803 (16-21) Mikrovamzdeliai. Spirališkai besijungiančios tubulino globulės sudaro tuščiavidurį mik
(Biologija. Konspektas, 11 psl, 13 kB)

Citoskeletas ir ląstelių judėjimas. Citoskeletu. Polimerizuojasi. 141-1 Trys pagrindiniai citoskeleto baltyminių gijų tipai. Jų išsidėstymas epitelio ląstelėse. Centrosomos, o kitas galas gali sparčiai ilgėti prisijungiant vis naujoms mikrovamzdelių baltymo tubulino. 141-2 - Mikrovamzdeliai. Spirališkai besijungiančios tubulino globulės su
(Biologija. Konspektas, 11 psl, 19 kB)

Glikolizės grandinė struktūrinėmis formulėmis. Lob2: 468. Maistmedžiagės ląstelėse. Ląstelės citozolyje ir tarp ląstelių esančiame audinių skystyje visuomet yra gliukozės, aminorūgščių, lipidų ir kt. Medžiagų. Kiek? Iš kur ten atsiranda šios medžiagos? Visi heterotrofiniai organizmai jas gauna iš aplinkos pro virškinimo sistemą. Žmogaus or
(Biologija. Konspektas, 9 psl, 13 kB)

IA grupės metalai yra gana minkšti. Lydymosi temperatūros, tankiai maži. Temperatūros grupėse kylant aukštyn didėja, tankiai - mažėja. IIA grupės metalų fizikinės savybės: kietesni už šarminius metalus, lydymosi temperatūra aukštesnė, tankiai didesni. IA ir IIA grupių metalų elektroninė sandara yra tokia, kad norėdami įgyti artimiausių int
(Chemija. Konspektas, 2 psl, 7 kB)

Membraniniais fosfolipidais. 2-1. 2-2. Bilipidinėmis membranomis. Storis maždaug 6-9 nm. Skysta ir lanksti. Uždara. Gerai praleidžia vandenį. Pralaidi lipiduose tirpioms medžiagoms. Nepralaidi vandenyje tirpioms medžiagoms. Vandenyje tirpios medžiagos yra polinės, todėl pro membranas praeina sunkiai. Net tokie maži jonai kaip, ir labai sun
(Biologija. Konspektas, 9 psl, 13 kB)

Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos, degus, savito kvapo skystis. Sudėtingas įvairių angliavandenilių, deguonies, sieros ir azoto junginių mišinys. Didžąją dalį (83 – 87%) sudaro skysti, sotieji angliavandeniliai, arba parafinai (nuo c5h12 iki c15h32), cikliniai (naftenai) ir aromatiniai angliavandeniliai, kuriuose būna ištirpu
(Geografija. Referatas, 8 psl, 21 kB)

Bendros nuodų klasifikacijos kol kas nėra. Teismo medicinos klasifikacija remiasi nuodų poveikiu į žmogaus organizmą. Pagal ją nuodai dalyjami į keturias stambias grupes. 1) Vietinio veikimo (koroziniai) nuodai: rūgštys, šarmai, fenoliai. 2) Kraujo nuodai: CO, anilinas, Bertoleto druska, nitrobenzolas, dinitrobenzolas. 3) Destrukciniai nuo
(Medicina. Konspektas, 1 psl, 8 kB)

Pastaraisiais metais tiek moksliniuose darbuose, tiek populiarioje spaudoje daug rašoma apie rūgštaus lietaus įtaką aplinkai. Labiausiai nuo jo kenčia Skandinavijos, Centrinės Europos ir Šiaurės Amerikos šalys. Tačiau ir Lietuvą, kurioje vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai, pasiekia rūgštūs lietūs, susidarę virš Centrinės Europos. Lietuvos
(Biologija. Referatas, 3 psl, 5 kB)

Dėl aktyvumo ir gana pigios gamybos sieros rūgštis plačiai vartojama. Sunku rasti lauidies ūkio šaką, kurioje ji arba jos junginiai nebūtų vartojami. Daugiausia sieros rūgšties suvartojama superfosfatui, amonio sulfatui ir kitoms mineralinėms trašoms gaminti. Daugelis rūgščių (pvz., fosforo, acto, druskos) ir druskų gaunama panaudojant sie
(Chemija. Prezentacija, 5 psl, 104 kB)

Tretinė baltymo struktūra ir gebėjimas veikti. LOB1: 252-253 psl. Fermento sąveika su substrato molekule. Substratas difunduoja prie fermento; substratas jungiasi su fermento aktyvumo centru; substrate trūksta viena jungtis; pirmasis produktas palieka aktyvumo centrą; į aktyvumo centrą įeina vandens molekulė; tarpinis kompleksas; kompleksa
(Biologija. Konspektas, 11 psl, 15 kB)

Sukėlėjas. Plitimas. Paveikiamos kūno dalys. Simptomai. Gydymas. Profilaktika. Socialiniai veiksniai. Gali sukelti alkoholis, grubus, sunkiai virškinamas, aštrus maistas, apsinuodijimas maistu, išgertos stiprios rūgštys ir šarmai. Neretai skrandžio uždegimą sukelia vaistai, ypač vartojami ilgą laiką, dažniausiai – aspirinas. Hormoniniai ir
(Biologija. Konspektas, 1 psl, 3 kB)

30) Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė), reikšmė farmakokinetikai. Skiriami 3 pagrindiniai vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai: Difuzija. Pastaroji dar skirstoma į vandeninę difuziją ir Lipidinę difuziją (pagal Katzung). Vandeninė difuzija: Vandeninė d
(Medicina. Konspektas, 3 psl, 8 kB)