Įvadas. Alzheimerio liga. Ligos simptomai. Ligos priežastys. Ligos stadijos. Pradinė stadija. Vidutinio išsivystymo stadija. Vėlyvoji stadija. Tyrimas. Gydymas. Prevencija. Nefarmakologinis gydymas ir kineziterapija. Gairės dirbant su pažinimo sutrikimus turinčiais pacientais. Šokio ir judesio terapija. P a t a r m a – t a s y k l ė s deme(Biologija. Referatas, 13 psl, 27 kB)
Tryliktoji dalis pradedama pokalbiu tarp Garšvos ir Elenos. Ši romano dalis priskiriama pirmajam stilistiniui sluoksniui. Atskleidžiama dabarties tikrovė (pasakotojas A.Garšvą stebi iš šalies). Ištraukos erdvė uždara,veiksmas vyksta A.Garšvos bute. Iš pokalbio suprantama ,kad Elena norėtų išvykti į Vilnių, pakeisti aplinką, (vėl) dirbti.(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 4 kB)
Šių dienų visuomenėje, rodos, jau nieko nebestebina žmonių tarpusavio susvetimėjimas. Vis dažniau pasirenkama bėgti nuo problemų nei jas spręsti, taip išlaikant distanciją ir pasiliekant nuošalyje. Bandydami taikstytis su tokia padėtimi mes pasislepiame už savotiškų kaukių, taip netekdami savojo veido. Deja, tai yra ne tik prasto asmeninio(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 8 kB)
Daugumai žmonių gimtieji namai yra labai brangūs. Kraštas, kuriame gimėme ir augome, stipriais saitais mus pririša prie savęs ir iki gyvenimo pabaigos neleidžia užmiršti, kur yra tikroji mūsų vieta. Gimtieji namai mums yra amžiams ištikimi ir laukiantys sugrįžtant, tad žmogus, palikęs gimtinę arba jos netekęs, iš jos atima brangų turtą, ta(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 7 kB)
Gyvenimas yra lyg nesustabdomas žaidimas, kurio įsupti mes kaskart klausiame savęs kodėl, ieškome atsakymų, kodėl mes gyvenam, dėl ko stengiamės ir dėl ko visa tai yra ? Žmonės nori palikti po savęs kažką, kas primintu juos ateities kartoms ir, kad jie jaustųsi svarbūs. O juk tikrąjį turtą po savęs palieka menininkai, kūrėjai. Menas yra sa(Lietuvių kalba. Rašinys, 2 psl, 11 kB)
Įvadas. Metodika. Rezultatai ir jų analizė. Išvados. Literatūra.
Žmogus, reaguodamas į aplinką, reaguoja ir į patį save. Žmogus yra pažinimo objektas ir pažinimo objektas pačiam sau. Taikomos šios sąvokos: „savęs vertinimas“ – procesui pažymėti ir „Aš vaizdas“ – informacijos apie save visumai pažymėti (Suslavičius, 2006).
(Psichologija. Laboratorinis darbas, 12 psl, 93 kB)
Asmens elgesio televizijos diskusijų laidoje analizės. Protokolas. Komunikacijos priemonės ir elgesys. Vertinimas. Komentaras. Šaltas veidas, tačiau pašnekovus stebi tvirtu žvilgsniu, demonstruodamas pranašumą prieš juos. Ryškūs gestai, nuolat bagsnoja į pašnekova pirštu, taip demonstruodamas, jog yra visšesnis ir galingesnis už jį, kalbėd(Psichologija. Namų darbas, 2 psl, 12 kB)
Įvadas. Bendroji pažiūra į asmenybę. Paauglystės fazės ir krizės. Jaunystės fazės. Jaunystės krizės. Bręstančios asmenybės nepriklausomumo siekiai. Asmenybės brandos kriterijai. Išvados. Naudota literatūra.
Asmenybės vystymui, kaip ir savęs realizavimui, nėra nei parengtų instrukcijų, nei tiesioginio vadovo. Yra tik didelė žmonijos patir(Psichologija. Referatas, 17 psl, 41 kB)
Profesionalaus vadovo savybės. Lyderio samprata. Lyderiui būdingos savybės. Lyderiui būdingos savybės. Ne lyderiui būdingos savybės. Dėmesio valdymas. Prasmės valdymas. Pasitikėjimo valdymas. Savęs valdymas. Kokių žinių ir įgūdžių turi turėti verslininkas?(Psichologija. Špera, 4 psl, 10 kB)
Darbo tikslas. Biogeocheminė apytaka. Kaitos ir rezerviniai fondai. Biogeocheminės apytakos ciklai. Fosforo ciklas. Anglies ciklas. Azoto ciklas. Deguonies ciklas. Sieros ciklas. Hidrologinis ciklas. Darbo išvados.
Šio modulio (žmogus ir aplinka) tikslas sužinoti kuo daugiau apie žmogaus sąntykį su gamta. Gamta – mūsų namai, todėl turime(Statyba. Referatas, 32 psl, 2038 kB)
Daiktai – dažniausias civ. teisės objektas. Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai. Dalieji ir nedalieji daiktai. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Įprastinę vertę, išski(Teisė. Konspektas, 2 psl, 7 kB)
Įžanga. Teorinė dalis. Motyvavimas. Motyvacijos modelis. Pasitenkinimo darbų motyvavimo teorijos. O.u.maslov’as. D. Maklelandas. F. Gercbergeras. Elgesio reguliavimo teorijos. Vilčių. Teisingumo. Porterio-laulerio. Motyvavimas ir kompensavimas. Praktinė dalis. Fiziologiniai poreikiai. Saugumo ir ateities garantijų poreikiai. Socialiniai po(Psichologija. Referatas, 11 psl, 33 kB)
Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu. Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, tai ir intelektinė veikla. Jei tei(Teisė. Konspektas, 28 psl, 71 kB)
Darbo teisės sąvoka ir sistema: Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu. Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. Biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, ta(Teisė. Špera, 70 psl, 56 kB)
Darbo teisės sąvoka ir sistema: Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu. Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. Biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, ta(Teisė. Špera, 70 psl, 56 kB)
Įvadas. Motyvacijos samprata raida. Motyvacijos teorijos. Turinio teorijos. Proceso teorijos. Motyvacijos proceso struktūra. Dabo motyvų sistemos formavimas. Motyvacija ir personalo valdymas. Asmens darbo ir organizacijos veiklos motyvacija. Personalo darbo motyvacija tam tikrais karjeros etapias. Darbo užmokesčio svarba motyvuojant darbuo(Vadyba. Kursinis, 37 psl, 43 kB)
Kiekviena gyva būtybė nors kartą gyvenime susimąsto apie tai, koks jos egzistencinis tikslas ir, apie tai, kokia yra numatytoji Dievo paskirtis. Žmogus privalo gyventi, o ne pasinerti į kasdieninę rutiną ir nematyti pasaulio grožio. Bet ar individas turi gyventi tik dėl savęs ? Kokia priežastis lemia, kad asmuo neatsisako galimybės egzistuo(Kalbos kultūra. Rašinys, 2 psl, 8 kB)
Įvadas. Bendroji dalis. Egzistencializmas – žmogaus būties filosofija. Žmogaus esmė. Žmogaus savitumas. Žmogaus būtis. Dievo ir žmogaus santykis. Mirtis – egzintencijos veidrodis. Žmogus maištaujanti butybė. Išvados. Literatūra.
Visuomet išlieka svarbiausias klausimas – kam visa tai: mes, visasmus supatintis pasaulis. Ankščiau ar vėliau(Filosofija. Referatas, 10 psl, 16 kB)
Kursinio darbo tikslas. Analizės tyrimo objektas – dramatizmas reklamoje. Estetikos kaip mokslo apibūdinimas ir jos reklaminė pusė. Reklamos, apibūdinimas ir jų analizė su pateikiamais papildomais efektais, tarp jų, ir dramatizmu. Reklamos specialisto nuomonė apie reklamos pateikimo būdus. Nuomonė ir pasiūlymai.
1. Kursinio darbo tikslas(Kita. Kursinis, 26 psl, 56 kB)
Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmoniu išdrįsta savęs paklausti: ar tikrai verta gyventi? Šiandien šio klausimo aktualumas yra stebėtinai didelis. Neretai žmogus, atsidūręs gyvenimo kryžkelėje, pradeda svarstyti: ką reiškia jo egzistencija ir kodėl verta eiti gyvenimo keliu. Šioje esė aš bandysiu ne tik atsakyti į šį klausimą, bet ta(Filosofija. Rašinys, 3 psl, 180 kB)
