Baudžiamoji politika. Baudžiamosios politikos sąvoka ir reikšmė. Kam reikšmė?. BT dalykas, metodas, samprata. Baudžiamosios teisės funkcijos. Baudžiamųjų įstatymų paskirtis. Baudžiamosios teisės sistema. BT šaltiniai. Baudžiamosios teisės šaltiniai. Baudžiamojo įstatymo vidinė sandara, galiojimas laike, erdvėje, jo aiškinimas. Dispozicijos
(Teisė. Konspektas, 31 psl, 69 kB)

Kriminalistikos teorija ir metodologija. 1 tema. Kriminalistikos mokslo samprata, dalykas ir sistema. Kriminalistikos mokslo samprata, dalykas. Kriminalistikos mokslo uždaviniai. Kriminalistikos mokslo sistema. Kriminalistikos teorija ir metodologija. Kriminalistikos technika. Kriminalistikos taktika. Atskirų nusikaltimų rūšių tyrimo metod
(Teisė. Konspektas, 54 psl, 170 kB)

10 tema. Teisės aiškinimas. 1.Teisės aiškinimo samprata ir stadijos. Teisės samprata - metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Nors pripažįstama, kad objektyviai aiškinti teisės normų neįmanoma, bet tai nereiškia, kad jos gali būti aiškinamos vadovaujantis vien einamojo momento arba kurios nors socialinės grupės interesais. 2. Teis
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 14 kB)

Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP
(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)

Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumas ir viešumas. Teisėkūros profesionalumas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Daugumos principas. Ekonomiškumo principas. Išorinių norminių teisės aktų tvarkymo taisyklės.
(Teisė. Konspektas, 93 psl, 138 kB)

Kas yra teisė? Teisės teorijos ir teisės filosofijos perskyra. Teisės ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisės ir moralės santykio problema. Teisės ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisės doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės te
(Teisė. Konspektas, 39 psl, 99 kB)

Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)

. Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio t
(Teisė. Konspektas, 61 psl, 126 kB)

Teisės teorija kaip mokslas. P.leonas. Kantas. Socialinės teisės. Sistema. Teisinių normų. Galimybės. Visuomeninis reiškinys. Šopenhaueris. L. Tolstojus. V. Solovjovas. M. A. Bakuninas. M. Štirneris. Dž. Austinas, k. Bergbomas, g. V. Šeršenevičius. Ogiustas kontas. H. L. A. Hartas. H. Kelzenas. K. Marksas, f. Engelsas. Demokrito, sokrato,
(Teisė. Konspektas, 108 psl, 209 kB)

4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 8 klausimas. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. 10 klausimas. PAGRINDINĖS TEISĖS FUNKCIJOS. TEISĖS TURINIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEISĖS SOCIALINĖS PASKIRTIES PASIKEITIMO.
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 72 kB)