Teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas. Yra ir kitokių teisės apskritai ir šakų, institutų ir atskirų normų efektyvumo nustatymo kriterijų. Tai – pagrįstumas, tikslingumas, teisingumas. Šie kriterijai daugiausia susiję ...
(Teisė. Špera, 7 psl, 76 kB)

Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas.
(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)

Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisinio reguliavimo metodą, kaip teisės normų sisteminimo pagrindą, apibūdina tokie jo požymiai. Teisės šakų tarpusavio priklausomybė (koreliacija). 3 tema. Teisės forma. I. Teisės forma ir jos rūšys. II. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminis teisės aktas. Specifinės teisės formos. 7 tema. Te
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 11 kB)

Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)