Administracinės teisės dalykas ir sis.administracinės teisės dalykas ir sąvoka. Administracinės teisės ir gretimų teisės šakų santykis. Administracinės teisės sis. Administracinės teisės šaltiniai, jų rūšys. Administracinės teisės mokslas (mokslo dalykas, šaltiniai). Administracinės teisės sisteminimas ir kodifikavimas. Administracinės tei
(Teisė. Konspektas, 46 psl, 121 kB)

Teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas. Yra ir kitokių teisės apskritai ir šakų, institutų ir atskirų normų efektyvumo nustatymo kriterijų. Tai – pagrįstumas, tikslingumas, teisingumas. Šie kriterijai daugiausia susiję ...
(Teisė. Špera, 7 psl, 76 kB)

Teisės principai. Unersalūs žmogiško sugyvenimo principai. Teisingumas. Bendrieji teisės principai. Teisinės atsakomybės principai. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisinės atsakomybės stadijos. Teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Teisės principai – teisės esmės reiškimo būdai, nurodantys, kaip konkrečiomis teisės normomis turi
(Teisė. Konspektas, 6 psl, 9 kB)

Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas.
(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)

Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisinio reguliavimo metodą, kaip teisės normų sisteminimo pagrindą, apibūdina tokie jo požymiai. Teisės šakų tarpusavio priklausomybė (koreliacija). 3 tema. Teisės forma. I. Teisės forma ir jos rūšys. II. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminis teisės aktas. Specifinės teisės formos. 7 tema. Te
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 11 kB)

Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)

Bendroji teisės teorijos charakteristika. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sis. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiems teisės mokslams: nuo dogmatinės prie mąstančios jurisprudencijos. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Tei
(Teisė. Konspektas, 47 psl, 147 kB)

Teisinės atsakomybės principai, teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys, teisinės atsakomybės stadijos, teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. 1. Sutarčių reikia laikytis. Žala turi būti atlyginama. Teisėtumo. Pagrįstumo. Teisingumo.
(Teisė. Konspektas, 2 psl, 5 kB)

UAB „Odeta“ aiškinamojo rašto bendroji dalis. Užimama rinkos dalis. Drabuotojai. UAB „Odeta“ SSGG analizė. Apskaitos politika. Finasinių rezultatų veiklos analizė. Balanso vertikalioji analizė. Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Pelno (nuostolių) vertikalioji analizė. Pelno (nuostolių) vertikalioji analizės rodikliai. balanso horizonta
(Apskaita. Namų darbas, 15 psl, 45 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. 5. Teisės teorijos f-jos. 6. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų intere
(Teisė. Konspektas, 38 psl, 114 kB)