Administracinės teisės dalykas ir sis.administracinės teisės dalykas ir sąvoka. Administracinės teisės ir gretimų teisės šakų santykis. Administracinės teisės sis. Administracinės teisės šaltiniai, jų rūšys. Administracinės teisės mokslas (mokslo dalykas, šaltiniai). Administracinės teisės sisteminimas ir kodifikavimas. Administracinės tei
(Teisė. Konspektas, 46 psl, 121 kB)

Administracinio proceso samprata ir rūšys. Administracinė justicija. Administracinė jurisdikcija. Administracinė teisena. Administracinė procedūra. Administracinių norminių teisės aktų priėmimo (leidybos) procesas. Administracinių norminių teisės aktų priėmimo procesą reglamentuojantys teisės aktai. Lr įstatymų ir kitų teisės norminių aktų
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 104 kB)

Konstitucinės teisės (KT) samprata. 1.1. KT sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, metodas, objektas. 1.2.KT normos. KT kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės KTM kryptys ir mokyklos. Klasikinė (juridinė), modernioji (juridinė) mokyklos. LT KTM raida. M.Romerio konstitucinės pažiūros. KT šaltinio sąvoka.klasifikav
(Teisė. Referatas, 45 psl, 139 kB)

Konstitucinės teisės samprata. Lietuvos k.t mokslas. Riomerio konstitucinės pažiūros. LKT šaltiniai. Teisė į laisvę. Elementarios žmogaus teisės. Teisminės garantijos. Privatus ir šeimos gyvenimas. Pagrindinės laisvės. Teisė į nuosavybę. Kilnojimosi laisvė. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucinės t formavimasis. 1919 konstitucijos br
(Teisė. Konspektas, 34 psl, 72 kB)

Leidžia institucijos, kurios neturi įstatymų leidybos teisės. Kontrasignuoti. Kontrasignuotų dekretų rūšys. Bet yra 3 išimtys. Mokymo apie konstituciją pagrindai. Teisė – sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų bendro elgesio taisyklių (normų) skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės
(Teisė. Referatas, 12 psl, 31 kB)

Konstitucinės teisės sąvoka. KT dalykas. KT metodas. 2.KT normos. KT struktūra. 3.KT institutai. KT principai. Konstituciniai principai – Konstitucijoje įtvirtintos pamatinės nuosatos, kurioms, palyginti su normomis, būdingas labai apibendrinamasisi pobūdis. Konstituciniai principai lemia viso teisinio reguliavimo kryptį. Kartais labai sun
(Teisė. Konspektas, 13 psl, 61 kB)

TEISĖS AKTAI IR JŲ RŪŠYS. Teisės taikymo aktai pagal taikomo įstatymo galią skirstomi taip. 6.3.2 ĮSTATYMŲ LYDIMIEJI AKTAI. teisės aktų rūšys yra tokios. bendrųjų teisės normų aktų ir individualių teisės normų. BENDRŲJŲ. ĮSTATYMAI. IR ĮSTATYMO GALIĄ TURINTYS TEISĖS AKTAI. Pagal juridinę galią įstatymai skirstomi į pagrindinius ir papras. B
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 13 kB)

Darbo teisės sąvoka, jos atribojimas nuo gretutinių teisės šakų. Darbo teisės objektas. Darbo santykių teisinio reguliavimo metodas. Darbo teisės, darbo įstatymų ir darbo teisės mokslo sistema. Darbo teisės principų sąvoka, jų reikšmė. Darbo teisės šaltinių sąvoka, pagrindinės jų ypatybės. Tarptautiniai teisės aktai ir jų reikšmė darbo tei
(Teisė. Konspektas, 92 psl, 156 kB)

10 tema. Teisės aiškinimas. 1.Teisės aiškinimo samprata ir stadijos. Teisės samprata - metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Nors pripažįstama, kad objektyviai aiškinti teisės normų neįmanoma, bet tai nereiškia, kad jos gali būti aiškinamos vadovaujantis vien einamojo momento arba kurios nors socialinės grupės interesais. 2. Teis
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 14 kB)

Įvadas. Norminio akto samprata. Norminio ir individualaus teisės aktų skirtumai. Norminių aktų rūšys. Konstitucija. Įstatymai. Poįstatyminiai aktai. Tipinė norminio akto struktūra. Teisės normų formulavimas norminių aktų tekste. Reikalavimai norminiams teisės aktams. Išvados. Istoriškai yra žinomos trys valstybės valios įteisinimo formos
(Teisė. Referatas, 13 psl, 24 kB)

Teisėkūra. Teisėkūros subjektai. Originalioji teisėkūra. Sankcionuotoji teisėkūra. Teisėkūros principai. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumo ir viešumo principas. Teisėkūros profesionalumo principas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Bendrųjų teisės normų akto struktūrai keliami reikalavimai. Teisėkūros sampra
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 11 kB)

Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos. Pagrindinės teisės aktų rūšys: Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus r
(Teisė. Konspektas, 5 psl, 17 kB)

Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas.
(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)

Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisinio reguliavimo metodą, kaip teisės normų sisteminimo pagrindą, apibūdina tokie jo požymiai. Teisės šakų tarpusavio priklausomybė (koreliacija). 3 tema. Teisės forma. I. Teisės forma ir jos rūšys. II. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminis teisės aktas. Specifinės teisės formos. 7 tema. Te
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 11 kB)

Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP
(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)

Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumas ir viešumas. Teisėkūros profesionalumas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Daugumos principas. Ekonomiškumo principas. Išorinių norminių teisės aktų tvarkymo taisyklės.
(Teisė. Konspektas, 93 psl, 138 kB)

Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)

. Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio t
(Teisė. Konspektas, 61 psl, 126 kB)