Bv politika. Nusikalstamumo. Būklė ir dinamika, taip pat baudžiamosios politikos kryptingumas. Bausmių atlikimo sistema. Tarptautinės teisės aktų bausmių vykdymo klausimais reikalavimai. valstybės ekonominė situacija. valstybės teisinės tradicijos ir visuomenės teisinė sąmonė. Bv teisės dalykas, metodas, sąvoka. Bausmių vykdymo teisės pas
(Teisė. Konspektas, 29 psl, 95 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Įvadas. Reikšmingiausia baudžiamajame procese – įrodymų samprata. Nuo to kaip apibrėžta įrodymų sąvoka, priklauso proceso dalyvių įrodinėjamoji veikla, nuosprendžių ir kitų procesinių sprendimų bei jų išvadų pagrįstumas. Per visą laikotarpį nuo baudžiamojo proceso kodekso priėmimo 1961 m. Iki šiol įrodymų samprata jokių teorinių ir praktin
(Teisė. Referatas, 15 psl, 27 kB)

Kiekviena istorijos epocha yra savaip reikšminga, turinti savitą laiko supratimą, aplinkos ir savęs vertinimą, skirtingą visuomenės struktūrą, teisines normas, tikėjimą - jokia kultūra nėra vienalytė. Tai ypač svarbu kalbant apie viduramžius, po kurių sąvoka slepiasi visas tūkstantmetis. Pagrindiniai veiksniai formavę viduramžių žmogų bu ...
(Filosofija. Esė, 7 psl, 22 kB)

Įvadas. Kaltės sampratos kaita. Kaltės formos ir turinio nustatymas. Netiesioginė tyčia. Valinio momento teorijos. Netiesioginės tyčios įrodinėjimo problemos teismų praktikoje. Išvados. Summary. Lietarūros sąrašas. Šio darbo esmė yra atkreipti dėmesį į nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, kurią įrodyti yra panakamai sunku. Tačiau sub
(Teisė. Kursinis, 18 psl, 32 kB)

Teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas. Yra ir kitokių teisės apskritai ir šakų, institutų ir atskirų normų efektyvumo nustatymo kriterijų. Tai – pagrįstumas, tikslingumas, teisingumas. Šie kriterijai daugiausia susiję ...
(Teisė. Špera, 7 psl, 76 kB)

Vertybė: sąvoka ir reikšmė. Teisės sampratos genezė. Jos įtaka teisės kaip vertybės traktuotei. Teisė kaip vertybė. teisinės valstybės doktrinoje. Teisės raidos vertybinis orientyras – „žmonės, kokiais mes norime būti, ir bendruomenė, kurios siekiame“. (pagal R. Dworkiną). Teisė kaip moralės ar teisingumo „atmaina“. Minkštas įstatymas – vi
(Teisė. Kursinis, 18 psl, 29 kB)

Prediktyvistinės Austino koncepcijos kritika. Prieštaravimai modeliui. Teisės filosofija kaip prigimtinės teisės sistema. Šv. Augustino teisės doktrinų klasifikacija. Subjektyvios (gamtinės) valios ir moralės sampratos, jų perskyra. Pasaulėžiūros tipai. Subjektyvios (gamtinės) valios sklaida. Moralinės teisės į gyvybę objektyvizacija. Kaip
(Filosofija. Konspektas, 22 psl, 62 kB)

Kas yra teisė? Teisės teorijos ir teisės filosofijos perskyra. Teisės ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisės ir moralės santykio problema. Teisės ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisės doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės te
(Teisė. Konspektas, 39 psl, 99 kB)

Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po ...
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)

. Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio t
(Teisė. Konspektas, 61 psl, 126 kB)

Bendroji teisės teorijos charakteristika. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sis. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiems teisės mokslams: nuo dogmatinės prie mąstančios jurisprudencijos. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Tei
(Teisė. Konspektas, 47 psl, 147 kB)

Jeigu teisė yra žmogaus kūrinys, tai jos tapsmas prasideda ir turi prasidėti nuo teisinių idėjų ir teisinės sąmonės, iš kurios jos ir kyla. Mat žmonių interesai, siekiantys transformuotis į visuomeninę tvarką, pirmiausia turi įgauti atitinkamą sąmoningumą ir kryptingumą, išoriškai pasireiškiantį teisinėmis idėjomis. Taigi teisinė idėja įva
(Teisė. Referatas, 11 psl, 17 kB)

Teisinė sąmonė yra viena svarbiausių kriminologijos sąvokų, apibrėžianti asmens ar grupės asmenų teisingumo suvokimą, taip pat teisėtos elgsenos lūkesčius bei sankcijų už nukrypimus nuo normų poreikį. Teisinė sąmonė slypi pačioje žmogaus prigimtyje, tačiau vystosi tik socialinės sąveikos dėka. Ne vien tik nauji teisės aktai, valstybės inst ...
(Teisė. Referatas, 9 psl, 26 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. 5. Teisės teorijos f-jos. 6. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų intere
(Teisė. Konspektas, 38 psl, 114 kB)

Bendroji teisės teorijos charakteristika, teisė kaip procesas, teisės sampratų įvairovė, šiuolaikinė teisės samprata, teisės socialinė paskirtis ir funkcijos, teisinės ir ekonominės (paskirstomosios) lygybės santykis kaip tarpusavio papildymo santykis, teisinis reguliavimas, 2, teisinio reguliavimo objektas (sritis), 3, teisinio reguliavim
(Teisė. Konspektas, 16 psl, 50 kB)