Lietuva yra mūsų tėvynė . Čia mes gimėme ir augame. Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti ir didžiuotis savo tėvyne . Aš myliu Lietuvą, nes ji yra be galo gražus kraštas, turintis daugybę gražių švenčių tradicijų, kurių daugumos laikomasi dar iki šiol, ir už tai, kad mūsų kalba yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų.
Ar ...(Lietuvių kalba. Esė, 2 psl, 4 kB)
Tėvynė s grožis Maironio lyrikoje Maironio lyrikoje tėvynė poetizuojama kaip svarbiausia žmogaus vertybė, gražiausias jo turtas. Ypač Maironis pabrėžia tėvynė s grožį, aprašydamas įvairius gamtos objektus: upes, ežerus, kalnus, miškus: „Giros ūžė ten, minėjo / Praeities laikus “. Toks girių, miškų vaizdavimas pabrėžia praėjusių laikų didybę, ...(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 2 kB)
Algimantas Mackus 1932 – 1964 (Algimantas Pagėgis)
1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Studijavo Ruzvelto universitete Čikagoje. Nuo 1954 m. dirbo lietuvių radijo programoje „Margučio radijas“. Leidiniuose „Aidai“, „Dirva“, „Draugas“, „Literatūros lankai”, „Margutis”, „Metmenys” ir kt. paskelbė recenzijų, lit(Lietuvių kalba. Prezentacija, 20 psl, 522 kB)
Daugumai žmonių gimtieji namai yra labai brangūs. Kraštas, kuriame gimėme ir augome, stipriais saitais mus pririša prie savęs ir iki gyvenimo pabaigos neleidžia užmiršti, kur yra tikroji mūsų vieta. Gimtieji namai mums yra amžiams ištikimi ir laukiantys sugrįžtant, tad žmogus, palikęs gimtinę arba jos netekęs, iš jos atima brangų turtą, ta(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 7 kB)
Turinys. Įvadas. Audito apibrėžimas. Audito tikslai. Atsargų auditas. Atsargų audito tikslai. Atsargų audito uždaviniai. Atsargų audito ypatybės ir sunkumai. Atsargų audito nuoseklumas. Atsakomybė darant atsargų auditą. Išvados. Literatūra. Įvadas. Nuo xixa. Vidurio europoje pradėjo steigtis daug įvairių akcinių bendrovių. Apsukriausi šių(Ekonomika. Referatas, 14 psl, 20 kB)
Keista, tačiau savo tėvynė je Indijoje budizmas neįsitvirtino. Nuo VII a. budizmą neabejotinai nustelbė induizmas, kurio orientacija į dievobaimingą pamaldumą geriau atitiko paprastų žmonių religinius poreikius. Nuo XI a. budizmas Indijoje jau vaidina tik nereikšmingą vaidmenį. Tačiau pastaraisiais metais daktaras Ambedkaras atvertė į budiz(Istorija. Referatas, 9 psl, 12 kB)
Jonas Aistis. Žymiausiai lietuviu elegines lyrikos kurejas. Slapyvardžiai: Kossu Aleksandravicius, Kuosa Aleksandriškis, Jonas Aistis (Aleksandravicius – tikra). Kuryba Lietuvoje “Eilerašciai” 1932, “Imago mortis” 1934, “Intymios giesmes”(budingas intymumas, melodingumas) 1935, “Užgese Chimeros akys” 1937, ese knyga “Dievai ir smutkeliai”(Lietuvių kalba. Konspektas, 6 psl, 26 kB)
Emigracija yra tautos nelaimė. Emigracija tai žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. Emigruodamas žmogus ne tik keičia savo aplinką, bet kartu yra keičiamas ir jo likimas. Tačiau ar emigracija atsiliepia tik žmogui? Ar ji neturi jokios įtakos valstybei bei jos tolimesnei raidai? Galbūt vienas emigrantas valstybė(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 8 kB)
Justinas Marcinkevičius ( Just. Marcinkevičius) – XX a. Antrosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas. Jo poezijos centre – Lietuva, lietuvių kalba, gamta ir visos su šiomis sąvokomis susijusios vertybės. Ypatinga vietą jo kūryboje užima draminė triologija: „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.
Salomėja Nėris – XX a. pirmosios pusės lietu(Lietuvių kalba. Špera, 1 psl, 13 kB)
Tikslui pasiekti buvo suformuluoti šie uždaviniai:
1 .Aptarti Lietuvos išeivijos ir diasporų istoriją;
2.Nustatyti lietuvių kultūrinės tapatybės ypatumus;
1. Lietuvos išeivijos ir diasporų istorija
Terminas diaspora graikiškai reiškiantis „išsisėjimą“ žymi tautos dalį gyvenančią už istorinės žemės ribų. Diasporoje gyvenama palaikant t(Istorija. Referatas, 9 psl, 35 kB)
Jonas Basanavičius (1851m. lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje.) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas.
Pirmuosius laisvės vilties spindulius J.Basanavičius pradėj(Lietuvių kalba. Prezentacija, 8 psl, 82 kB)
Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacija
Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradici(Kalbos kultūra. Interpretacija, 1 psl, 9 kB)
Pavadinimo reikšmė
Pavadinimas „Kur bėga Šešupė“ pasako, kad eilėraštis apie meilę tėvyne i.
Viso eilėraščio erdvė – Lietuvos kraštovaizdis: „ Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka...“
Eilėraščio tema
Gimtoji žemė pajuntama kaip stiprus ryšys, jungęs tautą dabartyje ir siejęs ją su anksčiau gyvenusiomis kartomis. Šis jausmas padeda žmogui s(Lietuvių kalba. Prezentacija, 9 psl, 419 kB)
Justinas Marcinkevičius yra XX-XXIa. dramaturgas, poetas. Tai žmogus, nepabūgęs žadinti tautiškumo dvasią, skelbti žodžio laisvę bei skiepyti pareigą tėvyne i, kai tuo metu buvo lietuvių literatūros sąstingis. Tokia tema akcentuojama antroje trilogijos dalyje, poetinėje dramoje „Mažvydas“. Mano nagrinėjamoje ištraukoje pagrindinis veikėjas(Lietuvių kalba. Interpretacija, 1 psl, 5 kB)
Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)
Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)
Justinas Marcinkevičius – XXa. Vidurio – XXIa. Pradžios lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas, daugelio premijų laureatas. Jo kūryboje kalbama apie žmogaus įsipareigojimus tėvyne i, kultūrai, rašto kalbą. 50 metų jis rasšė vis naujas knygas, kuriose išliko trys svarbiausios temos: Lietuva, lietuvių kalba ir gamta. Žymiausi autoriaus kūr(Lietuvių kalba. Interpretacija, 2 psl, 4 kB)
Daugumai žmonių gimtieji namai yra labai brangūs. Kraštas, kuriame gimėme ir augome, stipriais saitais mus pririša prie savęs ir iki gyvenimo pabaigos neleidžia užmiršti, kur yra tikroji mūsų vieta. Gimtieji namai mums yra amžiams ištikimi ir laukiantys sugrįžtant, tad žmogus, palikęs gimtinę arba jos netekęs, iš jos atima brangų turtą, ta(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 4 kB)
Lietuva nuo seno garsėjo kaip šalis, turinti begalę patriotiškų ir pilietiškai nusiteikusių žmonių. Tai yra išskirtinis mūsų tautos bruožas, kuriuo galime didžiuotis. Juk mūsų šaliai per savo sudėtingą ir kupiną išbandymų istoriją teko patirti labai daug sunkumų. Jei ne pilietiški žmonės, mes turbūt jau seniai būtume išnykę. Pilietiškumas(Lietuvių kalba. Konspektas, 3 psl, 16 kB)
Muziejuose kaupiami praeities kultūros turtai. Kodėl jaunimui naudinga juos pažinti? Argumentuokite. Būtent šia tema aš bandyčiau viską sieti su pilietiškumu, jaunimo žingeidumu. Kiekvienas save gerbiantis pilietis privalo žinoti savo gimtojo krašto istoriją, tradicijas. Viena yra perskaityti tai vadovėliuose, visai kas kita pamatyti muzie(Lietuvių kalba. Konspektas, 3 psl, 11 kB)
