Namų areštas. Nukentėjusysis. Nukentėjusiojo teisės. Nukentėjusiojo pareigos. Baudžiamojo proceso mokslas. Tarpt. Sutartys. Įrodymai. Liečiamumo. Leistinumo. Įrodymų teorija ir įrodymų teisė. Įrodinėjimo samprata ir įrodinėjimo tikslas. Duomenų pateikimas, rinkimas. Įrodinėjimo dalykas ir ribos. 4 elementai. Įrodinėjimo ribos. Įrodymų vert
(Teisė. Špera, 3 psl, 21 kB)

1tema. Baudžiamosios teisės samprata. Baudžiamosios teisės kaip teisės šakos sąvoka. 2. Baudžiamosios teisės dalykas ir metodai. Baudžiamosios teisės sistema. Baudžiamosios teisės uždaviniai. Baudžiamosios teisės specialieji principai (. Ir kt.). Baudžiamosios teisės funkcijos. Baudžiamosios teisės santykis su kitomis teisės šakomis (tarpt
(Teisė. Konspektas, 78 psl, 291 kB)

1. Civilinės teisės sąvoka. Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių – visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teisės normomis – teisiniai santykiai. Išskiriamos dvi teisės rūšys: Pozityvioji teisė, Prigimtinė teisė. Pozityvioji teisė – tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas
(Teisė. Konspektas, 21 psl, 57 kB)

Daiktų sąvoka. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai. Individualiais ir rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Dalieji ir nedalieji daiktai.išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai. Namų apyvokos daiktai. Daiktinės
(Teisė. Konspektas, 50 psl, 69 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Visų pirma, manau, derėtų praplėsti sąvoką mažuma. Taigi vartodama šį žodį turiu omenyje seksualinės orientacijos mažumas( gėjai, lesbietės) , taipogi žmones, kurie bando išreikšti save priklausydami įvarioms subkultūroms,dalyvaudami jų judėjimuose pvz. Gotai, metalistai, skustagalviai, emo, pankai ir t.t. Tačiau į šį tyrimą neįtraukiau ta
(Psichologija. Namų darbas, 10 psl, 13 kB)

1 Filosofija kaip metafizika. 2 Filosofija ir religija (R. ). 3 Filosofija ir mokslas (M. ). 4 Filosofijos objektas. 5 IkiSokratikai apie būtį. 6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. 7 Būtis absoliučioji ir santykinė. 8 Būtis ir pasaulio vienybė. 9 Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 Jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 Dis
(Filosofija. Špera, 48 psl, 34 kB)

Įvadas. Liberalizmas – kas tai? –. Liberliųjų vertybių sistema. Laisvė ir lygybė išvien, ar atskirai? Valstybės vaidmuo liberalizme. Kaip valstybė suvokiama? Kur yra jos ribos. Kad nepažeistų žmonių laisvės ir lygybės? Laisva rinka. Kaip laisvė susijusi su ekonomiškai stipresniųjų sąvoka? Moralinis pliuralizmas. Link ko veda ši neišvengiam
(Politologija. Kursinis, 23 psl, 34 kB)

Įžanga. Mitas. Filosofinė vertybių interpretacija. Mitinė filsofija. Tikrovės interpretacija. Išvados. Filosofija. Kas ji? Filosofija (gr. φιλοσοφία < φιλο – „myliu“ + σοφία – išmintis) – mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematik
(Filosofija. Referatas, 11 psl, 18 kB)