Filosofijos probleminių krypčių samprata. Filosofinės sąvokos. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradž. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema s
(Filosofija. Konspektas, 8 psl, 23 kB)

Filosofijos samprata. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Pagrindinės filosofinės sąvokos. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono būties koncepcija. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Descartes\'o dualistinės metafizikos esmė.
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 69 kB)

Įvadas. Filosofija kelia klausimą : “kas yra pažinimo šaltinis ?”. Klausimas “iš kur atsiranda žinios?” Yra vadinamas pažinimo šaltinio problema. Filosofai pažinimu laiko bendrybės, t.y. Visos objektų klasės, o ne atskiro objekto, bruožų atskleidimą. Pažinimo šaltinio filosofai ieško pačiame žmoguje. Pažinimo šaltiniai. Yra du žmogiškojo p
(Filosofija. Referatas, 9 psl, 17 kB)

Žmogaus problema – viena iš svarbiausių temų filosofijoje. Žmogui negali būti nieko reikšmingesnio už jį patį, už jo paties gyvenimą, jo patirtį ar jo mintis. Žodžiai, daiktai, reiškiniai, fenomenai įgyja prasmę tik derinant juos su žmogaus poreikiais, norais ir galimybėmis. Antikos filosofijoje žmogus buvo laikomas kosmoso dalimi. Manyta,
(Filosofija. Prezentacija, 15 psl, 16 kB)