Žmogaus problema – viena iš svarbiausių temų filosofijoje. Žmogui negali būti nieko reikšmingesnio už jį patį, už jo paties gyvenimą, jo patirtį ar jo mintis. Žodžiai, daiktai, reiškiniai, fenomenai įgyja prasmę tik derinant juos su žmogaus poreikiais, norais ir galimybėmis. Antikos filosofijoje žmogus buvo laikomas kosmoso dalimi. Manyta,
(Filosofija. Prezentacija, 15 psl, 16 kB)

Įvadas. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga. Svarbiausi tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Gamtos išteklių naudojimas ir apsauga europos sąjungoje. Svarbiausi europos sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir apsaugą. Aplinkos oro ir vandens išteklių naudojimas ir apsa
(Aplinka. Namų darbas, 30 psl, 296 kB)

Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Europos sąjungos tikslai. Teigiami aspektai lietuvai tapus es nare. Europos sąjungos narystės minusai. Tyrimo analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai. Tyrimo problema. Lietuvai prisijungus prie europos sąjungos, žmogaus teisių padėtis šalyje nepagerėjo. Kaip rodo nuolat kylantys vieš
(Ekonomika. Kursinis, 14 psl, 40 kB)

Visais laikais buvo svarbu neužleisti savo asmeninės pozicijos kam nors kitam. Juk kiekvienas žmogus turi teisę reikšti savo mintis ar save realizuoti. Problema ta, kad žmonių nuomonės dažnai skiriasi ir tada kiekvienas pradeda ginti savo pusę. Kartais tai gali peraugti į beprasmį įrodinėjimą, bet kartais būtent savo tiesos gynimas gali pa
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 4 kB)

Dabartiniame pasaulyje vis labiau į savo verpetą įtraukianti rutina, gilinimasis į perdėtai išpūstas problemas daro mūsų gyvenimus menkesniais negu elgetos gaunamas samtis sriubos valgykloje už šiaip ne taip sukrapštytus sudilusius skatikus. Mes esame verčiami tapti robotukų armija, turinčia vieną (bet ne vieningą) nuomonę, kurios svarumas
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Įvadas. Teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Asmens neliečiamybės samprata baudžiamajame procese. Kardomosios priemonės kaip asmens neliečiamybės ribojimo priemonė. Nekaltumo prezumpcija ir žiniasklaida. Operatyvinė veikla - legalus žmogaus teisių ribojimas. Išvados ir pasiūlymai. Summary. Naudotos literatūros sąrašas. Žmogaus teisės yra pa
(Teisė. Referatas, 19 psl, 26 kB)

Asmenybės problema ir asmenybės mokslas. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos). Asmenybės vystymosi supratimas. Asmenybės struktūros supratimas. Asmenybės tipologijos samprata. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S.Freud’ą). Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos. Asmenybės str
(Psichologija. Špera, 2 psl, 18 kB)

Įvadas. Asmenybės raida ir karjera. Suaugusio žmogaus vystymasis. E. Eriksono požiūris į žmogaus vystymąsi. D. Levinsono požiūris į žmogaus vystymąsi. E. Ginzberg požiūris į žmogaus vystymąsi. Kitų autorių karjeros vystymosi moeliai. Karjeros vystymas ir jos etapai. Bendrųjų kompetencijų svarba karjerai. Išvados. Literatūros sąrašas. Kar
(Vadyba. Referatas, 15 psl, 31 kB)

Tema. Bt sąvoka, funkcija, sistema. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės sąvoka, subjektyvinė ir objektyvinė prasmė. V tema. Baudžiamasis įstatymas ir jo galiojimo ribos. Baudžiamųjų įstatymų sandara. Bt remiasi išimtinai įstatymu, kurie neturi prieštarauti lr konstitucijai, kuri numato ne tik bendruosius šalyje galiojančius
(Teisė. Referatas, 77 psl, 181 kB)

Įvadas. Baudžiamojo proceso principų sąvoka ir jų reikšmė. Baudžiamojo proceso išsamumo principų užtikrinimo įstatyminės prielaidos. Visapusiškumas. Objektyvumas. Pilnutinumas. Nusikalstamos veikos atskleidimas per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Įrodymų samprata ir jų reikšmė įgyvendinant baudžiamojo proceso išsamumo principus. Žmogaus teis
(Teisė. Konspektas, 24 psl, 24 kB)

Įvadas. Bendravimo būdai. Kalbėjimas. Klausymas. Bendravimas grupėse. Bendravimo menas. Išvados. Literatūros sąrašas. Bendravimas - tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supa
(Psichologija. Referatas, 27 psl, 37 kB)

Daugelis ragina griauti pramonę ir gelbėti gamtą, nepasiduoti, saugoti ją nepaliestą. Tačiau šiuo požiūriu būti gamtos pusėje, reiškia būti prieš civilizuotą žmonijos pasaulį. Ironiška, tačiau visos šios kritiškos idėjos prieš šiuolaikinį, civilizuotą pasaulį pačios yra pagimdytos civilizacijos. Griežtas gamtos ir kultūros supriešinimas yr
(Geografija. Rašinys, 3 psl, 5 kB)

Įvadas. Darbo užmokesčio apskaita. Sukurtos programos struktūra. Vartotojo vadovas. Literatūra. Įvadas. Darbo apmokėjimas visada buvo aktuali socialinė, teisinė ir ekonominė problema. Žengiant į XXI amžių, keičiasi ekonominiai ir organizaciniai verslo ir atitinkamai darbo apmokėjimo pagrindai. Darbo apmokėjimas orientuojamas į socialinę pa
(Informatika. Konspektas, 13 psl, 15 kB)

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis: de facto nusavinimo problema. Temos aktualumas. Temos problematika. Tyrimo objektas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Hipotezė. Metodai. Literatūra šia tema. Norminiai aktai ir teismų praktika. Specialioji literatūra. Mykolo romerio universiteto.
(Teisė. Diplominis, 84 psl, 88 kB)

Įvadas. Terminų paaiškinimų sąrašas. Demokratijos samprata. Demokratijos privaluomai. Demokratijos trūkumai. Išvados. Literatūra. Įvadas. Aktualumas: dauguma visų pasaulio šalių naudoja demokratinio šalies valdymo formą, tačiau girdima, kad ji nėra tobula. Lietuva palyginti su kitomis šalimis dar labai jauna, tačiau taip pat pasirinko demo
(Politologija. Referatas, 7 psl, 27 kB)

Edukologijos samprata, mokslo raida ir klasifikacija. Mokslo raida. Lietuvos klasifikacija:. Lietuvos švietimo sistema ir švietimo įstatymas. Švietimo lygmenys, programos ir mokyklų tipai. Švietimo lygmenys pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją. Švietimo lygmenys pagal Tarptautinę standartizuotą švietimoklasifikaciją (ISCED ). Švietimo pro
(Edukologija. Konspektas, 20 psl, 70 kB)

Įvadas. Bendroji dalis. Egzistencializmas – žmogaus būties filosofija. Žmogaus esmė. Žmogaus savitumas. Žmogaus būtis. Dievo ir žmogaus santykis. Mirtis – egzintencijos veidrodis. Žmogus maištaujanti butybė. Išvados. Literatūra. Visuomet išlieka svarbiausias klausimas – kam visa tai: mes, visasmus supatintis pasaulis. Ankščiau ar vėliau
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 16 kB)

Etikos mokslo objektas. Rūšys. Etika – tai mokslas apie moralę, nagrinėjantis (objektas-) moralinių (dorovinių) dalykų esmę, kilmę, individų mąstyseną, dorumą, poelgius, žmonių socialinių santykių moralinį vertinimą. Etikos mokslas yra specifinis, nes apima keletą kitų mokslų: Filosofinė-teorinė etika, empirinė-aprašomoji. Filosofinė-teori
(Etika. Konspektas, 5 psl, 24 kB)

Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etik
(Etika. Konspektas, 10 psl, 26 kB)

Įvadas. Profesinė etika. Rekreacijos ir turizmo etinės problemos. Mikro etikos problemos. Makro etikos problemos. Išvados. Literatūros ir šaltinių sąrašas. Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai tenka spręsti etines problemas. Turizme, kaip ir kitose verslo veiklos srityse, etika vis labiau suvokiama kaip dalykas, pagrindžiantis moralinius kla
(Etika. Referatas, 10 psl, 20 kB)