top


Konspektai.com > Biologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Augaline lasteleparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Trūkažolės nuotrauka. Topinambo nuotrauka. Augalinė ląstelė. Kitas eukariotinių ląstelių tipas - augalinės ląstelės. Jos susintetina didžiąją dalį Žemės biosferos organinių medžiagų. Fotosintetinti organines medžiagas iš neorganinių geba tik augalinės ląstelės ir dalis prokariotų. Bendroji augalinės ląstelės sandara tokia pati, kaip ir gyvūninės ląstelės. Du esminiai skirtumai yra augalinėms ląstelėms būdingos plastidės ir ląstelės sienelės. Tačiau augalinės ląstelės turi ir daugiau ypatumų. Augalinės ląstelės ypatumai. Celiuliozinė ląstelės sienelė. Plastidės ir fotosintezė. Atsarginis angliavandenis - krakmolas. Centrinė vakuolė. Citokinezė su fragmoplastu Sk. Skyrelį Ląstelių dalijimasis. Plazmodezmos. Ląstelės sienelė. Augalinės ląstelės apvalkalą sudaro plazminė membrana ir celiuliozinė ląstelės sienelė. Sienelė yra už ląstelės plazminės membranos, todėl ji yra užląstelinis ląstelės darinys. Sienelės sudarymui reikalingas medžiagas išskiria ląstelė. Sienelės karkasą sudaro celiuliozinių gijų rezginys, kurio tarpai užpildyti polisacharidų drebučiais. Sienelėse yra vandeningos (celiuliozė ir kiti polisacharidai yra hidrofiliniai) - 60-70% jų masės sudaro vanduo, laisvai prasisunkiąs ląstelių sienelėmis. Intarpas augalinės ląstelės sienelės sandara. Svarbiausia augalinės ląstelės sienelės dalis yra celiuliozė. Siūlinės celiuliozės molekulės labai atsparios tempimui. Ląstelei dalijantis susidaranti sienelė vadinama pirmine sienele. Vėliau ji storėja ir virsta antrine sienele. Dalis augalinių ląstelių (pvz. , lapo minkštimo ląstelės) visą gyvenimą turi tik pirminę sienelę. Celiuliozės mikrofibrilės, sujungtos tarpusavyje hemiceliuliozės molekulėmis, sudaro tempimui atsparų sienelės karkasą. Celiuliozinis karkasas paniręs drebutinėje medžiagoje. Drebučius sudaro irgi tinkliškai susijungę pektinai. Pirminėje sienelėje celiuliozės, hemiceliuliozių ir pektinų būna maždaug po...
8

Augalų fiziologijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 129
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: AUGALŲ FIZIOLOGIJA I dalis Ląstelės biochemija ir ląstelės organelių funkcijos Mokslas nagrinėja augalo organizmo *gyvybinius procesus funkcijas per visą ontogenezės laikotarpį, veikiant visiems įmanomiems aplinkos veiksniams *funkcinių sistemų organizaciją, valdymą ir integraciją; *funkcinį aktyvumą. Augalai pagamina *450 mlrd. t organinių medžiagų *apie 500 mlrd. t deguonies per metus Anabolizmas (Asimiliavimas) < lot.assimilatio – supanašėjimas> - sudėtingų junginių sintezė iš paprastesnių, organinių – iš neorganinių ir t.t. Iš mažai energijos turinčių medžiagų pasigamina daug energijos turintys substratai. Anabolizmas yra medžiagų apykaitos divergencinė šaka: visos sudėtinės medžiagų dalys kilę iš anglies dioksido, deguonies ir azoto (amoniako). Katabolizmas (Disimiliavimas) - sudėtingų organinių junginių skaidymas į paprastesnius arba galutinius. Katabolizmas - konvergencinė medžiagų apykaitos šaka: visos sudėtingos medžiagos suskyla iki paprastų.
0

Augalų ir gyvūnų nykimo priežastysparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Biologinė įvairovė. Augalai ir gyvūnai. Augalai ir jų nykimo priežastys. Gyvūnai ir jų nykimo priežastys. Augalų ir gyvūnų nykimo slopinimas. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Daugeliui iš mūsų gamta yra antrieji namai, kurių dažnai nepuoselėjame taip kaip pagrindinių. Grynas oras, uogos, grybai, gražūs gamtos vaizdai - tai tik keletas mums suteikiamų gamtos džiaugsmų, kuriais mėgaujamės kone kasdieną. Norėdami apsaugoti gamtos teikiamus malonumus, turime žinoti, kas yra biologinė įvairovė ir kaip kovoti su jos nykimu. dauguma europiečių nežino, kas tai yra. Piliečiai nekovoja su jos nykimu, nes neturi pakankamai informacijos apie veiksmus, kurių jie gali imtis. Taigi šį kartą aiškinsimės kokių veiksmų reikia imtis norint ir toliau išsaugoti gamtą. Darbo tikslas: išanalizuoti augalų ir gyvūnų nykimo priežastis ir jų išsaugojimo būdus. Darbo uždaviniai: 1.Išanalizuoti biologinę įvairovę; 2.Susipažinti su augalijos ir gyvūnijos pasauliu; 3.Aptarti augalų ir gyvūnų pagrindines nykimo priežastis; 4.Sužinoti nykimą stabdančius būdus, procesus. Darbo objektas: augalų ir gyvūnų nykimas.
0

Augimo reguliatoriai ir atsparumas šalčiuiparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, kaip ir kitur šiaurinėse platumose, augalų atsparumas šalčiui yra viena pagrindinių žemės ūkio problemų, tenkančių ne tik atskiriems ūkininkams, bet ir visai valstybei. Tai iš dalies rodo ir ženklios kompensacijos, beveik kasmet išmokamos Lietuvos ūkininkams derliaus nuostoliams dėl nepalankių klimato sąlygų kompensuoti. Nepakankamas kultūrinių augalų atsparumas šalčiui ne tik mažina derlingumą, bet ir jo pastovumą, žemės ūkio konkurencingumą ir jo, kaip stabilios ir patikimos ūkio šakos, patrauklumą. Natūraliai augantys augalai evoliucijos eigoje yra įgiję nemažai prisitaikymų išgyventi įvairiose klimato sąlygose. Atskirų augalų rūšių sugebėjimas išgyventi ekstremaliose klimato sąlygose, kai kurie genetiniai ir molekuliniai atsparumo šalčiui aspektai, išaiškinti tiriant modelinius augalus vairenį, tabaką ir kt. Rodo, kad augalų adaptyvumo galimybės yra labai didelės ir toli gražu neišnaudotos kultūriniuose augaluose. Fitohormonai. Geriausiai žinomos penkios klasikinės fitohormonų klasės: citokininai, auksinai, giberelinai, abscizo rūgštis bei etilenas. Šių klasių hormonai iš esmės skiriasi tarpusavyje savo chemine struktūra bei fiziologiniu poveikiu. Citokininai tai adenino dariniai, veikiantys svarbias augalų fiziologines funkcijas. Svarbiausi natūraliai augaluose aptinkami citokininai yra zeatinas, izopenteniladeninas, hidrozeatinas, 6-benzilaminopurinas (ilgą laiką laikytas sintetiniu fitohormonu) bei jų ribozidai. Daugiausia citokininų yra bręstančiose ir dygstančiose sėklose, jaunuose lapuose, stiebų ir šaknų viršūnėse. Chemijos pramonė yra sukūrusi daug sintetinių citokininų formų, iš kurių geriausiai žinomas yra kinetinas. Fiziologinis citokininų veikimas pasireiškia tuo, jog jie skatina...
0

Ausisparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Ausis – klausos ir pusiausvyros organas, susidedantis iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. ● Išorinė ausis: Ausies kaušelis – surenka garso bangas. Išorinė klausos landa – filtruoja orą. ● Vidurinė ausis: Būgnelis (lot. membrana tympani) – skiria išorinę ausį nuo vidurinės. Būgnelis apie 0,1 mm storio piltuvėlio formos plokštelė. Būgnelį sudaro trys sluoksniai: išorinis (odos - epitelis), vidurinis – jungiamojo audinio ir vidinio – gleivinės. Kūdikių būgnelis gana storas, bet vėliau jis suplonėja. Klausomieji kauliukai – sustiprina garso bangas. Jie garso virpesius perduoda nuo būgnelio į sraigę. Plaktuko ir priekalo susijungimo vietoje jų sąnariniai paviršiai padengti hialine kremzle. Kilpos pamatas padengtas hialine kremzle. Trimitas arba Eustachijaus vamzdis – sulygina oro slėgį. Jis jungia būgninę ertmę su nosiarykle. Vamzdis yra 36 mm ilgio. Pro ausies trimitą vidurinė ausis susisiekia su išore ir čia susilygina būgninės ertmės slėgis su atmosferiniu. ● Vidinė ausis: Prieangis – padeda jausti statinę pusiausvyrą. Pusratiniai kanalai – leidžia jausti dinaminę pusiausvyrą. Sraigė – perima slėgio bangas, perduoda nervinius impulsus.
0

Avių ir ožkų priežiūraparsisiųsti


Lapų skaičius: 18
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys Šios veislės avių galva tamsios arba šviesios spalvos, neapaugusi vilna, ragus turi apie 85% avinų ir apie 20% avelių. Avims būdinga siaura nosis, plati kakta ir trumpokos ausys. Kūnas apaugęs šiurkščia baltos, pilkos, rusvos ar juodos spalvos vilna. Produktyvumo kryptis – vilninė-mėsinė. Šios veislės avys pasižymi nesezonine ruja (rujoja ištisus metus ir gali ėriuotis 2 kartus per metus). Pirmojo kergimo amžius – 12–15 mėn. Veisimo tikslas: išsaugoti veislės genofondą. Avis būtina veisti grynuoju veisimu uždarų populiacijų metodu. Šios veislės avis rekomenduojama auginti nacionaliniuose parkuose, kaimo turizmo sodybose ir kitose žmonių lankomose vietose. Šios veislės avių galva trumpa, plati, tiesaus profilio. Avinų galvos profilis dažnai truputį išgaubtas. Avinai ir avys beragiai. Ausys – vidutinio ilgumo, plačios, storos. Trumpas, storas, apvalus, mėsingas, palaipsniui su kūnu susiliejantis kaklas. Ketera plati, toje pačioje linijoje kaip ir nugara. Nugara ir juosmuo – platūs, tiesūs. Apvali, plati, pakankamai gili krūtinė, išgaubti šonkauliai. Krūtinkaulis išsikišęs į priekį. Kojos statomos pakankamai plačiai ir taisyklingai. Tvirtas, bet ne masyvus skeletas. Kūnas – ilgas, apvalus, gilus. Galva, kojos ir ausys apaugusios juodais dengiamaisiais plaukeliais, bet iki ausų linijos galva, o kojos – iki kelių ir kulno, apaugusios balta vilna. Ką tik atvestų ėriukų galvos ir kojų plaukai būna juodi, kūnas – apaugęs įvairaus intensyvumo pilkai rusvais plaukais (šunplaukiais), kurie iki nujunkymo iškrenta, o jų vietoje išauga veislei būdingi plaukai. Produktyvumo kryptis – mėsinė-vilninė.
0

B grupės vitaminų hipo- ir hipervitaminozėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Vitaminai — smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu ir organizmo naudojami ne energijai išgauti (kaip kad maistas), o kaip valdymo, kofermentinės ir panašios medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai. Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų. Jų pats organizmas pasigaminti (susintetinti) negali, todėl privalo gauti su maistu. Nors šių junginių dažnai užtenka gauti labai nedideliais kiekiais, organizmui jie yra būtini, daugelis gyvybiškai svarbių reakcijų be vitaminų pagalbos vykti negalėtų. Vitaminai — smulkiamolekuliai organiniai junginiai, kurie turi būti gaunami su maistu ir organizmo naudojami ne energijai išgauti (kaip kad maistas), o kaip valdymo, kofermentinės ir panašios medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai. Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų. Jų pats organizmas pasigaminti (susintetinti) negali, todėl privalo gauti su maistu. Nors šių junginių dažnai užtenka gauti labai nedideliais kiekiais, organizmui jie yra būtini, daugelis gyvybiškai svarbių reakcijų be vitaminų pagalbos vykti negalėtų. B grupės vitaminai. Tiaminas (vitaminas b1). Trūkumas. Perteklius. Riboflavinas. Pantoteno rūgštis. Nikotino rūgštis. Piridoksinas. Perteklius. Biotinas. Folio rūgštis. Kobalaminas.
0

Bakterijos ir virusaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Virusas (lot. Virus - nuodas), neląstelinės sandaros savarankiška mažiausių mikrobų grupė. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. Medžiagų molekulių. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė. Visi virusai yra užkrečiami. Virusai būna lazdelės, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo. Mažiausieji esti 12 – 18 nm, didžiausieji - 300 – 400 nm dydžio. Matomi pro elektrinį mikroskopą, o poksvirusai – ir pro optinį. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medžiagas.
10

Baltymai ir transportas pro membranasparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Baltymai ir transportas per membranas. Intarpas membraninių baltymų funkcijos. Intarpas membranos ir atpažinimas. Palengvinta difuzija. Aktyviuoju transportu. Skystamozaikiu modeliu. Intarpas energijos šaltinis - jonų koncentracijos skirtumas. Intarpas "Trisluoksnė membranos sandara". Poliniai lipidai sudaro 20-80% membranų masės. Likę procentai - baltymai. Kam reikalingi membranų baltymai? Ir jei membraniniai lipidai taip puikiai atskiria ląstelę nuo aplinkos, tai kaip jos gauna ir šalina įvairias medžiagas? Membranų lipidai izoliuoja ląstelę nuo aplinkos. Visas kitas membranų funkcijas atlieka membraniniai baltymai. Jie gabena medžiagas bei perduoda signalus per membraną į ląstelių vidų ir laukan, katalizuoja reakcijas, sukabina kaimynines ląsteles į vieną visumą. Neretai ląstelės atpažįsta vieną kitą irgi pagal membraninių baltymų dalis. Transportinė - gabena medžiagas per membraną į ląstelės vidų ar iš jos. Transportinių baltymų bendras pavadinimas - nešikliai. Medžiagų transportas būna. Pasyvus, kai baltymai tai atlieka nenaudodami papildomos energijos (tuomet medžiagos juda iš didesnės koncentracijos vietos į mažesnę, tokie baltymai vadinami kanalais. Aktyvus, kai baltymai naudoja ATP ar kitokią energijos šaltinį (medžiagos gabenamos iš mažesnės koncentracijos vietos į didesnę). Tokie baltymai vadinami siurbliais. Informacinė. Pasyvi, žymės funkcija - membraninį baltymą ar jo nebaltyminę (pvz. , oligosacharidinę) dalį atpažįsta kitos ląstelės ar virusai. Aktyvi - membraninis baltymas priima signalus iš aplinkos ir perduoda juos ląstelės vidun. Katalizinė - katalizuoja reakcijas ląstelės viduje ar paviršiuje (baltymas yra fermentas). Mechaninė - baltymas yra citoskeleto ar tarpląstelinės medžiagos makromolekulių sudaromų struktūrų mechaninė dalis. Plačiau paskaitykite skyreluose Citoskeletas ir Tarpląstelinė medžiaga. Membranų informacinė funkcija susijusi su ląstelių gebėjimu...
0

Baltymų biosintezėparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Baltymų biosintezė - transliacija. Irnr. Ribosomos. Eukariotinės ląstelės citozolio ribosoma - iš dviejų dalelių sudarytas baltymų sintezės organoidas. Kiekviena ribosomos dalelė yra sudėtingas baltymų ir rRNR molekulių kompleksas. Gsos: 388 e. Coli ribosomos modelis. Laisvos amino rūgštys. Transportinė rnr. ATP. Ribosomomis. Intarpas baltymo sintezės eiga. Iniciacija. Elongacija. Terminacija. Intarpas antibiotikai slopina baltymų sintezę. Intarpas poliribosomos. Transliacija vadinamas iRNR dekodavimas - amino rūgščių jungimas į polipeptidinę grandinę, skaitant nukleotidų seką po tris nukleotidus, vadinamus kodonais. Kas dalyvauja baltymų biosintezėje. Sintetinant polipeptidinę grandinę ši grandinė, iRNR ir eilinė tRNR su amino rūgštimi būna susijungusios su ribosoma. Nedirbančios ribosomos būna suskilusios į daleles (ribosomų disociacija). Ribosomos didysis skersmuo yra 35 nm, o mažasis skersmuo - 23 nm. Mitochondrijos ir plastidės turi savas ribosomas, kurios panašios į citozolio ribosomas, tačiau jos skiriasi dydžiu, jų fermentai kiek kitokie. Įvairių ribosomų sudėtis. Kieno ribosoma. Didžioji dalelė. Mažoji dalelė. Baltymų skaičius. Baltymų skaičius. Prokariotai. Eukariotų citoplazma. 45- Chloroplastai. 30- 20- Mitochondrijos. 32- 1- 24- Intarpas kokie faktai buvo baltymų biosintezės pažinimo pradžia. Baltymų biosintezę imta suvokti 6-jame šio amžiaus dešimtmetyje. Tam pagrindu buvo trys svarbūs atradimai. Polas Zamečnikas su bendradarbiais tyrė, kurioje ląstelės vietoje sintetinami baltymai. Norėdami tai sužinoti, jie įšvirkšdavo žiurkėms radioaktyvių amino rūgščių. Po kiek laiko jie užmušdavo žiurkes, susmulkindavo kepenų ląsteles ir centrifuguodavo jas. Centrifuguojant trintų ląstelių masė susisluoksniuoja pagal dalelių tankį ir formą. Nucentrifuguotus trintų ląstelių masės sluoksnius tirdavo, ar šie...
0

Paieška


bottom