top


Konspektai.com > Biologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Nerviniai impulsaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 18
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Ramybės potencialu. Veikimo potencialo generaciją ir nervinio impulso sklidimą iliustruojanti schema. Veikimo potencialu. Jo absoliutus dydis būna apie 110 mV. Neurono plazminės membranos veikimo potencialas ir yra nervinis impulsas. Carola-377: Periferinis nervas. A. Įvairios nugaros nervo dalys, kuriose yra tiek įcentrinių (juntamųjų), tiek išcentrinių (judinamųjų) neuronų aksonai. B. Elektros ar telefoninio kabelio sandaros schema. Carola-419: Smegenų EEG bangos. Sinapsėmis. Surasti Encyclopedia of neurosciences straipsnelį apie akupunktūrą ir endorfinus ir padaryti supaprastintą schemą. Aguonos nuotrauka. Morfino formulė. Hobsono schema. Visos gyvos ląstelės yra jaudrios - jų plazminės membranos elektriškai reaguoja į dirginimus. Šią savybę ląstelių membranoms suteikia membranose esantys transportiniai baltymai - siurbliai ir kanalai Žiūrėkite 03 skyrių. Ši savybė ryškiausiai išreikšta nervinėse ir raumeninėse ląstelėse. Šioms ląstelėms jaudrumas leidžia atlikti jų funkcijas. Elektriški reiškiniai neuronų membranose būtini informacijai apdoroti ir perduoti, o raumeninėms atneša signalą, kada susitraukti. Ramybės potencialas. Ląstelių membranos turi siurblius, kurie, naudodami ATP energiją, permeta jonus į vieną ar kitą membranos pusę. Vienas tokių svarbių siurblių yra Na+, K+-siurblys. Šio membraninio baltymo molekulės prisijungia kelis Na ir K jonus, po to keičia savo sąrangą ir permeta jonus į priešingas membranos puses. Todėl ląstelės viduje K+ jonų koncentracija būna didesnė, negu išorėje. O Na+ jonų koncentracija didesnė ląstelės išorėje negu viduje. Kadangi jonų koncentracijos skiriasi, jie turėtų tol difuziškai veržtis pro membraną, kol koncentracijos abipus membranos išsilygintų. Tačiau jonams nelaidi membrana kodėl - žiūrėti 02 skyrių to neleidžia. Na+ jonų koncentracija membranos išorėje gerokai viršija K+ jonų koncentraciją viduje. Kadangi tai gausiausi teigiami jonai, todėl plazminės membranos išorinėje pusėje susidaro teigiamų jonų...
0

Nukleino rugstysparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Nukleorūgštys. Nukleotidai. Ris-57. Intarpas nukleotidų pavadinimų sistema. Ris-58. Dezoksiribonukleorūgštis (dnr). Intarpas dnr - tikrai genetinės informacijos nešiklis. Lob3-858. Hershey?) ir Marta Čeiz (Chase? Iš paskutinės pastraipos galima padaryti uždavinį, jei fizikoje bus praeitas radioaktyvumas. Creek? dvigubos spiralė piešinys. Intarpas dnr molekulių ilgis. Chromatinas. OKKA: 84 Poliaminas spermidinas. Jis padeda labai tankiai suvynioti spermatozoidų DNR. Intarpas dnr superspiralizacija. Mbk2: 208 iar okka: 82 iar lob3: 875. MBK3: 217 Hipotetinis tolesnis DNR spiralizavimas O dar geriau - MBK3: 220. Dnr dvigubėjimas. Dnr dvigubėjimas. Intarpas pusiau nauja, pusiau sena. Intarpas dnr dvigubėjimo eiga. Chromosomų sandara. Intarpas ypatingos chromosomos dalys. MBK2: 219 (8-22) LOB3: 872 (27-21). Nukleorūgščių makromolekulės yra informacijos nešikliai - jose saugoma genetinė informacija, jos padeda genetinę informaciją realizuoti bei perduoti ją palikuonims. Jas sudaro monomerai nukleotidai. Nukleorūgščių azotinės bazės yra purinai (adeninas ir guaninas, jų molekulės dvižiedės) ir pirimidinai (citozinas, timinas, uracilas, jų molekulės pagrindas vienžiedis). Šios azotinės bazės jungiasi prie monosacharido (ribozės ar dezoksiribozės) 1¢ C atomo. Nukleotidų monosacharidai (ribozė ir dezoksiribozė) yra pentozės - jų bendra formulė yra. Dezoksiribozė nuo ribozės skiriasi tuo, kad prie vieno anglies atomo jungiasi ne hidroksilo grupė (-OH), o tiesiog protonas (H). Priešdėlis dezoksi- ir rodo vieno deguonies atomo trūkumą. Prie pentozės 1¢ C atomo jungiasi azotinė bazė, o prie 5¢ C atomo - fosfatai. Fosfatinės grupės yra rūgštinės, vandenyje jos disocijuoja ir turi neigiamus krūvius. Laisvi nukleotidai turi vieną, du ar tris fosfatines grupes. Nukleotidas be fosfatinės grupės vadinamas nukleozidu. Ris-57. Azoto. Nukleozido. Nukleotido pavadinimas, kai fosoforo rūšties liekana. Bazė. Pavadinimas. Viena. Dvi. Monofosfatas. Difosfatas. Trifosfatas. Adeninas. ...
0

Nuo gimimo iki senatvesparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Nuo gimimo iki senatvės. Carola-963: Kūdikio gimimas. Carola-966: Pieno išskyrimo refleksas. Naujagimiu. Menopauze. Biologinis amžius. Gimimas. Gimdos susitraukimai skatina pasmegeninę liauką (hipofizę) išskirti daugiau hormono oksitocino, kuris dar sustiprina gimdos susitraukimus, stumiančius vaisių link gimdos kaklelio. Nėštumo metu gimdos raumeninės ląstelės padidėja ~40 kartų, tad gimda tampa itin raumeningu organu. Vaismaišis trūksta sąrėmių metu arba jį turi prapjauti pribūvėjai. Paprastai prasidedančio gimdymo ženklas yra arba savaiminis vaisiaus vandenų išbėgimas, arba iš gimdos kaklelio išeinantis gleivių kamštis. Paskutiniu metu vaisius gimdoje paprastai būna galva žemyn, veidu į priekį. Kūdikis tuomet gimsta galva pirmyn. Kai kūdikio padėtis gimdoje kitokia, gali būti sunkumų ir gali prireikti papildomos akušerių pagalbos. Gimdos susitraukimų varomas kūdikis galva pirmyn išstumiamas lauk gimdymo kanalu. Kadangi kūdikio smegeninės kaulai dar nesuaugę, galvos skersmuo tuo momentu sumažėja ir lengviau pratelpa gimdymo kanalu. Gimusį kūdikį su placenta ir toliau sieja bambagyslė. Bambagyslė perpjaunama, ir taip naujagimis visiškai atsiskiria nuo motinos organizmo. Maždaug po pusvalandžio vėl prasideda sąrėmiai, kurių metu iš gimdos išstumiama placenta ir vaisiaus dangalai. Šie susitraukimai užspaudžia kraujagysles, kurio praplyšta atsiskiriant placentai. Šiuo metu paprastai prarandama ~0, 5 l kraujo. Po gimdymo apie mėnesį trunka atsistatymo laikotarpis, kai moters organzime nyksta nėštumo sukelti pokyčiai. Apie šeštą savaitę po gimdymo pirmykštį savo dydį atgauna gimda ir makštis. Jei moteris nežindo kūdikio, po 6-24 savaičių vėl prasideda menstruacijos. Per ankstyvi ir per vėlyvi gimimai. Paprastai kūdikiai gimsta praėjus 266 dienoms po apvaisinimo. Jie gimsta gerokai anksčiau, nei patys gali išgyventi pasaulyje. Bet jei nėštumas truktų ilgiau, tai kūdikio galva tiek padidėtų, kad kūdikis negalėtų gimti be chirurginės...
0

Oda ir jos darinių higienaparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Oda- -žmogaus sveikatos atspindys ir vienas iš fizinio žmogaus grožio elementų. Todėl ją reikia nuolat puoselėti- saugoti nuo sužalojimų, plauti ir valyti tinkamomis kosmetinėmis priemonėmis. Būtina nuolat atidžiai stebėti savo odą, jos pokyčius. Norint švarios veido odos vien plauti vandeniu neužtenka. Veidą galima valyti specialiais tonikais, pieneliais. Jie tinka visų tipų odai, rytiniam ir vakariniam valymui. Prie einant miegoti būtina nuvalyti makiažą. Net jei nenaudojate kosmetikos, per dieną ant veido nusėda tūkstančiai įvairių dulkelių ir nešvarumų, kuriuos reikia pašalinti. Jokiu būdu netepkite kremo ant odos prieš tai jos nenuvalę!
0

Organizmo pozymiai ir modifikacinis kintamumasparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Vienodo genotipo organizmų savybė įgyti skirtingas požymio vertes skirtingose sąlygose yra vadinama modifikaciniu kintamumu. Reakcijos norma. Imtimi. Normaliąja kreive. Vidurkis ir vidutinis kvadratinis nuokrypis. Koreliacijos koeficientas r. Thompson. Genetics in medicine - 394(17-6): Kūdikio su vaisiaus alkoholiniu sindromu veidas. Bendrosios biologijos priedas-59: Juodų plaukų išsidėstymo šermuoninio triušio kailyje schema: kai oro temperatūra bus žemesnė už pažymėtąją, toje vietoje išaugs juodi plaukai. Gal surasti fotografiją? Organizmo požymiai ir modifikacinis kintamumas. Genetikai organizmus apibūdina dviem terminais genotipu ir fenotipu. Genotipas - tai organizmo (ląstelės) genetinės informacijos (genų) visuma. Fenotipas visų organizmo ar ląstelės požymių visuma. Fenotipas yra realizuota, įgyvendinta genetinė informacija. O kas yra organizmo požymiai? Organizmo požymiai yra organizmo ypatumai, kuriuos galima įvertinti (išsiaiškinti), suskaičiuoti ar išmatuoti. Kiekvienas organizmas turi labai daug požymių, nes kiekvienas organizmas yra sudėtinga sistema, sudaryta iš daugelio dalių, kuriose vyksta sudėtingi reiškiniai. Tą patį galima pasakyti ir apie kiekvieną ląstelę, nes ir kiekviena ląstelė yra lyg organizmas, tik ne toks autonomiškas. Organizmų požymiai kartais skirstomi į išorinius bei vidinius. Šis skirstymas yra gana sąlyginis. Išoriniais požymiais paprastai vadinami išorinės kūno sandaros požymiai (pvz. , plaukų, akių rainelių, odos spalva, pirštų skaičius, ūgis ir bei išoriniai fiziologiniai (pvz. , prakaito išsiskyrimas ir odos varžos kitimas reaguojant į temperatūrą) bei elgseniniai atsakai (individo reakcija į pavojų, skausmą ir pan. ). Vidiniais požymiais vadinami vidinės organizmo sandaros bruožai (skrandžio forma, kaulų tvirtumas, eritrocitų kiekis kraujyje), vidinės fiziologinės reakcijos (gliukozės koncentracijos kraujo plazmoje reguliavimas, adrenalino išskyrimas kraujin streso atveju ir pan. ...
0

Organizmo valdymas ir orientavimasis aplinkojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 32
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje. Nervų sistema. Nervinis audinys. Neuronai. Aksonas. Ląstelės kūnas. Mediatorius. Nervinė skaidula. Mielino dangalas. Neuronų tipai. Ramybės potencialu. Veikimo potencialu. Depoliarizavosi. Repoliarizavosi. Repoliarizuota. Ramybės potencialas. Impulso sklidimas. Sklidimo kryptimi. Nevyksta. Šuoliškuoju laidumu. Nervinio signalo perdavimas sinapsėse. Sinapse. Žmogaus nervų sistema. Centrinė nervų. Sistema. Receptoriai.
0

Pandemijos ir kova su jomisparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pandemija – kas tai? Ligos progresavimo požymiai ir simptomai. Rizikos sirgti sunkia pandeminio gripo forma veiksniai. Pandeminio gripo vakcinos ir jų skiepijimas. Asmeninės (ne farmacinės) apsaugos priemonės siekiant sumažinti pavojų užsikrėsti pandeminio gripo virusu ar jį pernešti. Išvados. Literatūros sąrašas. Bėgant amžiams pasaulyje periodiškai atsiranda ligų, kurios nusineša milijonus žmonių gyvybių. Jos vadinamos pandemijomis. Pasauline pandemija yra laikoma tokia liga, kuri vyrauja pasaulio mastu ir plinta tuo pačiu metu. Pandemijos priežastimi yra laikomas naujai atsirandantis virusas. Toks virusas būna visiškai naujas, t.y. turintis radikalių antigeninių pokyčių. Tai nebūdinga paprastam gripo virusui, kurio antigeninė kaita vyksta pastoviai. Pandemijos virusai sukelia žymiai sunkesnes ligas, lyginant jas su paprasto gripo sukeliamomis. Daugelyje šalių kyla kasmetinės gripo epidemijos, tačiau jos, skirtingai nei pandemijos pasaulyje gali pasikartoti kas 30 metų. Gripo sukelėjas – 80 – 120nm dydžio virusas. Šį virusą 1933m. atrado anglų mokslininkai C. Endrijus, U. Smisas ir P. Leidlou. Yra keletą gripo virusų, būtent A, B, C. A virusas sukelia žmonių, paukščių, kiaulių ir kitų žinduolių ligą. B virusas sukelia tiktai žmonių ligą. C virusas sukelia žmonių ir kiaulių ligą. Šiame darbe trumpai pateiksiu pandemijos rūšis, ligos progresavimo požymius ir simptomus, rizikos susirgti sunkia pandeminio gripo forma veiksnius. Sužinosite kaip apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo pandeminio gripo. Darbo tikslas: informuoti apie pandemijos plitimus ir kovas su jomis.
0

Paveldimos ligos ir jų perdavimo mechanizmaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Paveldimos ligos, yra ligos, kurias sukelia paveldimos informacijos pokyčiai (mutacijos). Jos skirstomos į: chromosomones ir genetines ligas. Kaip perduodamos chromosominės ligos? Chromosominės ligos, arba chromosominės anomalijos, aberacijos – tai būklės, kurias sukelia chromosomų skaičiaus ar struktūros pakitimai. Iki apvaisinimo pakitusios gali būti vieno iš tėvų gametos arba chromosomų pokyčiai gali formuotis jau po apvaisinimo zigotoje. Kai homologinės chromosomos neišsiskiria mejozės dalijimosi metu arba dukterinės chromosomos neišsiskiria mejozės dalijimosi metu, susiformuoja gametos su per mažu (n-1) arba per dideliu (n+1) chromosomų skaičiumi. Kai apvaisinimo metu tokios nenormalios gametos susilieja su normaliomis, gali būti monosomija (2n-1) arba trisomija (2n+1), kas bendrai vadinama aneuploidijomis.
0

Pirmoji pagalbaparsisiųsti


Lapų skaičius: 26
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Taigi, kas yra pirmoji medicinos pagalba? Pmp bendrosios taisyklės. Pirmumo seka. Pmp eiliškumas. Nukentėjusio būklės įvertinimas. Teisingai ir nuosekliai patikrinkite ir įvertinkite. Pirmosios medicinos pagalbos abc. Viskas apie erkes. Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų? Ką daryti, jei erkė įsisiurbė? Pirmoji pagalba įgėlus bitei. Anafilaksinio šoko metu patartina. Pirmoji pagalba susižeidus. Kraujavimo stabdymas. Alpimas. Kaip padėti apalpusiajam. Užspringimas. Saugus poilsis prie vandens. Dirbtinis kvėpavimas. Rankinis dirbtinis kvėpavimas. Išorinis širdies masažas. Nudegimai. Organizmo perkaitimas ir saulės smūgis. Organizmo perkaitimas. Perkaitimo požymiai. Saulės smūgis. Pirmoji pagalba perkaitus ar ištikus saulės smūgiui. Apsisaugojimo priemonės. Pagalba „nusvilusiam” saulėje.
0

Plastides ir fotosintezeparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: SB1: 26(2-7) Kukurūzo lapo chloroplastas. Tilakoidų membranose išsidėstę fotosintezės pigmentai - chlorofilai ir karotinoidai. Tilakoidų vidinė ertmė vadinama tilakoidų ertme. MBK3: 36(9-37) Chloroplastų sandara. SB1: 99(7-8). Lob2: 690 lob2: 691. MBK3: 44(9-50) Elektronų kelias tilakoidinėje membranoje. Plastidės. Augalinės ląstelės turi tik joms būdingų dvimembranių organoidų - plastides. Plastidės kaip ir branduoliai bei mitochondrijos turi dvigubą membraną, DNR ir ribosomų. Plastidžių DNR žiedinė, ribosomos tokios pat, kaip prokariotinių ląstelių. Plastidės skirstomos į kelias grupes. Smulkios bespalvės ar blyškiai žalios proplastidės būdingos šaknų ir ūglių augimo kūgelių ląstelėms. Proplastidės yra nespecializuotos chloroplastų, leukoplastų, chromoplastų pirmtakės. Augimo kūgelio ląstelei augant ir diferencijuojantis, proplastidės didėja, jų vidinė membrana sudaro gilius įlinkimus, kurie atsiskiria ir sudaro vidinę membraninių pūslelių (tilakoidų) sistemą. Tilakoidų membranose kaupiasi chlorofilas, ir plastidė pažaliuoja. Taip iš proplastidės susidaro chloroplastas. Chloroplastai turi labai sudėtingą tilakoidų sistemą, turinčią daug chlorofilo. Intarpas etioplastai. Kai besivystanti plastidė negauna pakankamai šviesos, jos vystymasis sustoja - jos tilakoidų sistema lieka pusiau išvystyta, chlorofilo sintezė sustoja. Tokia nebaigusi vystytis plastidė vadinama etioplastu. Etioplastų turi tamsiame šiltame rūsyje sudygusių bulvių stiebai. Tokiems stiebams tereikia gauti tam tikrą šviesos dozę, ir etioplastai virsta chloroplastais. Stiebai pažaliuoja. Chloroplastai paprastai būna disko formos (skersmuo - 4-5  mm). Lapo minkštimo ląstelė turi 40-50 chloroplastų. Viename kvadratiniame lapo milimetre būna apie 500 000 chloroplastų. Ląstelėje chloroplastai paprastai išsidėsto palei sienelę. Chloroplastą užpildo drebutinė masė, vadinama stroma. Stromoje išsidėstę plokšti uždari maišeliai, vadinami...
0

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557