Augustinas ne tik gyveno greitų bei gilių pertvarų laikais: jis ir pats nuolat keitėsi. Tačiau sunkiausia, nuostabiausia – pamėginti įžvelgti lemtingąsias erdves, kuriuose išoriniai pokyčiai susiliečia su vidiniais. Rašydamas, veikdamas ir įtakodamas nuolat besiplečiantį žmonių ratą, Augustinas paskubino jį supusio pasaulio pertvaras, kur
(Filosofija. Referatas, 12 psl, 17 kB)

Edukologija. Raida. Klasifikacija. Ugdymo filosofijos samprata, objektas, tikslai Filosofija, teorija, ideologija ugdyme. Ugdymo teorijos ir praktikos atitikmens problema. Idealistinis ugdymas ir jo kritika. Kritika. Realistinis ugdymas ir jo kritika. Kritika. Religinis (neotomistinis) ugdymas ir jo kritika. Rytų ir Vakarų ugdymo sistemų ...
(Edukologija. Špera, 2 psl, 16 kB)

Edukologijos samprata, mokslo raida ir klasifikacija. Mokslo raida. Lietuvos klasifikacija:. Lietuvos švietimo sistema ir švietimo įstatymas. Švietimo lygmenys, programos ir mokyklų tipai. Švietimo lygmenys pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją. Švietimo lygmenys pagal Tarptautinę standartizuotą švietimoklasifikaciją (ISCED ). Švietimo pro
(Edukologija. Konspektas, 20 psl, 70 kB)

Turinys. Įvadas. Grožio kriterijus. Estetika ir gyvasis menas. Jutiminis ir analizinis estetikos suvokimas. Estetikos paskirtis. Etikos samprata. Išvados. Literatūros sąrašas. Estetika yra filosofijos šaka, kuri nagrinėja estetinių reiškinių savitumą ir aiškina jų esmę bei reikšmę. Žinoma, toks apibrėžimas yra grynai formalaus ir provizo ...
(Etika. Referatas, 11 psl, 17 kB)

Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etik
(Etika. Konspektas, 10 psl, 26 kB)

Filosofijos objektas, mokslas, dalykas ir uždaviniai. Kas yra filosofija?. Mitinis pasaulėvaizdis. Būties aiškinimas antikinėje filosofije. Ontologija. Trys mileto filosofai. Pasaulio kintamumas. Dialektikos pradžia. Dialektika -. Taigi visoje gamtos kaitoje ir priešybėse herakleitas įžvelgė vienybę, arba visuma. \"kažką\", kas yra visa ko ...
(Filosofija. Konspektas, 43 psl, 129 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.s ...
(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoj ...
(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo ...
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s ...
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Vakarų filosofijos istorinės raidos etapai, pgr. Mokyklos, srovės, atstovai. Filosofinės disciplinos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Ikisokratų reikšmė ir jonijos fizikų idėjos. Eleatų, pitagorininkų ir atomistų idėjos. Pitogoriečiai. Elėjiečiai. At ...
(Filosofija. Konspektas, 6 psl, 17 kB)

Filosofijos kilmė. Hobso materializmas. Mechanistinio materializmo pažiūrų. Filosofijos emė ir struktūra. Būties pradai antikos filosofijoje. Natūrfilosofų linija. Platono įdėjų pasaulis. Platono būties herarchija. Tironijos kilmė. Aristotelio teologija. Kosmologiniai dievo buvimo argumentai (tomas akvinietis). “kosmoso” sugriovimas. Dekar ...
(Filosofija. Konspektas, 23 psl, 72 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Buties aiskinimas aristotelio filosofijoje. (materija, forma, priezastys ir tikslas, substancija. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Su ...
(Filosofija. Konspektas, 25 psl, 35 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo skirtumas. Filosofijos ir mokslo panašumai. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Aktas. Potencija. Daiktai ir idėjos. (platonas). Idėjomis. Materija. Diskursyvusis ...
(Filosofija. Konspektas, 24 psl, 126 kB)

Filosofijos apibrėžimas. Filosofijos objektas, dalykas ir uždaviniai. Filosofija kaip mokslas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Pagrindinės filosofijos šakos ir kryptys. Filosofija. Filosofijos objektas. Filosofijos dalykas. Filosofijos uždaviniai. Filosofija kaip mokslas; filosofijos santykis su kitais mokslais. Filosofinė tikrovė ...
(Filosofija. Konspektas, 37 psl, 71 kB)

1 Filosofija kaip metafizika. 2 Filosofija ir religija (R. ). 3 Filosofija ir mokslas (M. ). 4 Filosofijos objektas. 5 IkiSokratikai apie būtį. 6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. 7 Būtis absoliučioji ir santykinė. 8 Būtis ir pasaulio vienybė. 9 Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 Jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 Dis ...
(Filosofija. Špera, 48 psl, 34 kB)

Psichologija (iš graik. psyche – siela ir logos – mokslas) – mokslas, tiriantis psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, elgesį, sąmonę. Terminas psichologija pradėtas naudoti XVI a., o išplito XVIII a., Formalia psichologijos atsiradimo data laikomi 1879 metai, kai W. Wundtas Leipcige įkūrė pirmąją psicholo
(Psichologija. Konspektas, 19 psl, 43 kB)

Prediktyvistinės Austino koncepcijos kritika. Prieštaravimai modeliui. Teisės filosofija kaip prigimtinės teisės sistema. Šv. Augustino teisės doktrinų klasifikacija. Subjektyvios (gamtinės) valios ir moralės sampratos, jų perskyra. Pasaulėžiūros tipai. Subjektyvios (gamtinės) valios sklaida. Moralinės teisės į gyvybę objektyvizacija. Kaip
(Filosofija. Konspektas, 22 psl, 62 kB)

Kas yra teisė? Teisės teorijos ir teisės filosofijos perskyra. Teisės ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisės ir moralės santykio problema. Teisės ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisės doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės te ...
(Teisė. Konspektas, 39 psl, 99 kB)

Religinis (neotomistinis) ugdymas ir jo kritika. Neotomizmas – oficialioji katalikybės filosofija, kurios pagrindą sudaro šv. Tomo Akviniečio filosofija. Šiuolaikiniai atstovai: Maritenas, Vilmanas. Analitinis ugdymas. Analitinės filosofijos ir ugdymo pratęsimas. Skirtingų ugdymo sistemų metodai, jų ypatumai. Šiuolaikinės ugdymo technologi ...
(Edukologija. Konspektas, 11 psl, 27 kB)