Lietuva yra mūsų tėvynė. Čia mes gimėme ir augame. Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti ir didžiuotis savo tėvyne. Aš myliu Lietuvą, nes ji yra be galo gražus kraštas, turintis daugybę gražių švenčių tradicijų, kurių daugumos laikomasi dar iki šiol, ir už tai, kad mūsų kalba yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų.
(Lietuvių kalba. Esė, 2 psl, 4 kB)

Sostinės: Krokuva (iki 1596) Varšuva (nuo 1596) Kalbos: lenkų, lietuvių, rusėnų, hebrajų ir kt. Valdymo forma – renkama monarchija. Abiejų Tautų Respublikos sudėtis Valiuta – grašis. Monarchija - viena iš valdymo formų, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas. Liublino unija. ...
(Istorija. Prezentacija, 59 psl, 4971 kB)

Autoriaus pozicijos švelninimas: tarpdalykiniai ir tarpkalbiniai raiškos priemonių ypatumai. Tyrimo tikslas: panagrinėti autoriaus pozicijos švelninimo priemonių raiškos galimybes biomedicinos ir humanitarinių mokslų srityse lietuvių ir anglų kalbomis ir nustatyti vyraujančius raiškos ypatumus šiose srityse ir kalbose. ...
(Kita. Prezentacija, 10 psl, 313 kB)

Baltai - grupė indoeuropiečių (toliau – ide.) tautų ir genčių, kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis ar tarmėmis. Tai lietuviai, latviai(latgaliai), prūsai, jotvingiai,skalviai, nadruviai, galindai, kuršiai, žiemgaliai,latgaliai, sėliai. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose baltus aisčių vardu 1 a. paminėjo romėnų istorikas Tacit
(Lietuvių kalba. Referatas, 2 psl, 6 kB)

Santrauka. Įvadas. Darnus vystimasis. Indikatorių naudojimas darniam vystymuisi įvertinti. Darnios plėtros modeliai, kuriuose išreiškintas socialinis aspektas. Gerovės samprata. Makroekonominių rodiklių naudojimas darnumui ir gerovei matuoti. Aktualūs darnaus vystimosi švetimo dokumentai. \"Darbotvarkė 21\". Johanesburgo \"Įgyvendinimo pla
(Ekonomika. Kursinis, 25 psl, 44 kB)

Kas yra intelektas, jo samprata, įvairūs požiūriai. Ar intelektas įgimtas ar įgytas? Intelekto struktūra. Intelekto ir sugebėjimų rūšys. Ar tai tas pats? Intelekto matavimas. Intelekto sąvoka. Intelektas – šį žodį girdime kone kasdien, tačiau ar tikrai žinome ką tai reiškia? Ar tikslingai vartojame šį žodį ? Žodis intelektas pasak dab
(Psichologija. Referatas, 12 psl, 118 kB)

Justinas Marcinkevičius ( Just. Marcinkevičius) – XX a. Antrosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas. Jo poezijos centre – Lietuva, lietuvių kalba, gamta ir visos su šiomis sąvokomis susijusios vertybės. Ypatinga vietą jo kūryboje užima draminė triologija: „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Salomėja Nėris – XX a. pirmosios pusės lietu ...
(Lietuvių kalba. Špera, 1 psl, 13 kB)

Tikslui pasiekti buvo suformuluoti šie uždaviniai: 1 .Aptarti Lietuvos išeivijos ir diasporų istoriją; 2.Nustatyti lietuvių kultūrinės tapatybės ypatumus; 1. Lietuvos išeivijos ir diasporų istorija Terminas diaspora graikiškai reiškiantis „išsisėjimą“ žymi tautos dalį gyvenančią už istorinės žemės ribų. Diasporoje gyvenama palaikant t ...
(Istorija. Referatas, 9 psl, 35 kB)

Jonas Basanavičius (1851m.  lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčius,  Vilkaviškio apskritis – 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje.) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Pirmuosius laisvės vilties spindulius J.Basanavičius pradėj ...
(Lietuvių kalba. Prezentacija, 8 psl, 82 kB)

Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacija Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradici ...
(Kalbos kultūra. Interpretacija, 1 psl, 9 kB)

Jonas Biliūnas – XIX amžiaus pabaigos kūrėjas, lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas , realizmo srovės atstovas . Šio autoriaus kūrinių centre – žmonių tarpusavio santykiai , elegiškas prabėgančio laiko,būties trapumo suvokimas. Ne išimtis yra ir Jono Bliūno novelė “Ubagas”, kur aprašoma skaudi socialinė bei kartų problema.  ...
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką „Liūdna pasaka“. Savo kūriniuose , dažnai vadinamuose psichologiniais, autorius itin didelį dėmesį skiria moralinėms ir egzistencinėms pr ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 20 psl, 15 kB)

Įvadas. Jono laužiko biografija. Jono Laužiko pedagoginės idėjos ir darbai. Literatūra. Įvadas. Kalbant apie žmogų, vertinant jo darbus visada reikia turėti galvoje epochą, tą socialinę aplinką, kurioje žmogus gyveno ir dirbo. Asmenybė formuojasi ir tiesiogiai atsiskleidžia socialinėje individo buityje per jo sąmonės turinį, kurį užpildo t
(Pedagogika. Referatas, 8 psl, 12 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet ...
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet ...
(Lietuvių kalba. Rašinys, 1 psl, 9 kB)

Justinas Marcinkevičius – XXa. Vidurio – XXIa. Pradžios lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas, daugelio premijų laureatas. Jo kūryboje kalbama apie žmogaus įsipareigojimus tėvynei, kultūrai, rašto kalbą. 50 metų jis rasšė vis naujas knygas, kuriose išliko trys svarbiausios temos: Lietuva, lietuvių kalba ir gamta. Žymiausi autoriaus kūr ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 2 psl, 4 kB)

Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti liet ...
(Lietuvių kalba. Interpretacija, 1 psl, 9 kB)

Įvadas. Vienašmenių kalavijų atsiradimas ir raida lietuvoje. Vienašmenių kalavijų charakteristika. Kalavijų kilmė ir raida. Rašytinės žinios apie baltų kalavijus. Tipologija. Tipai ir jų požymiai paplitimas, chronologija ir kilmė. Viduramžių kalavijas iš nevėžio (kėdainių m.). Išvados. Literatūros sąrašas. Šiuo referatu siekiau aptarti k
(Istorija. Referatas, 19 psl, 26 kB)

Lietuva nuo seno garsėjo kaip šalis, turinti begalę patriotiškų ir pilietiškai nusiteikusių žmonių. Tai yra išskirtinis mūsų tautos bruožas, kuriuo galime didžiuotis. Juk mūsų šaliai per savo sudėtingą ir kupiną išbandymų istoriją teko patirti labai daug sunkumų. Jei ne pilietiški žmonės, mes turbūt jau seniai būtume išnykę. Pilietiškumas
(Lietuvių kalba. Konspektas, 3 psl, 16 kB)

Įvadas. Kalbos kultūra – tai mokslas, tiriantis: TARTĮ (FONETIKĄ), KIRČIAVIMĄ (AKCENTOLOGIJĄ), LEKSIKĄ IR ŽODŽIŲ DARYBĄ, MORFOLOGIĄ (ŽODŽIŲ FORMAS), SINTAKSĘ (LINKSNIUS IR PRIELINKSNIUS). HIBRIDAI – (lot. Hybrida – mišrūnas) – tai žodžiai, turintys iš kitų kalbų pasiskolintą darybos elementą – priešdėlį, priesagą, šaknį. VERTALAI – tai žod
(Kalbos kultūra. Referatas, 12 psl, 13 kB)