Įvadas. Miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Nuosavybės teisė į miškus. Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos. Miško įveisimo ir atkūrimo galimybės ir būdai. Valstybinių miškų naudojimo ypatumai. Priedai. Išvados. Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūri
(Aplinka. Referatas, 14 psl, 202 kB)

Įvadas. Mykolo Romerio biografija. Valstybė konstitucinėje teisėje. Tauta. Teritorija. Valstybės valdžia. Mykolo romerio teisinės valstybės modelis. Teismų funkcijos ir jų sistema. Konstitucijos apsaugos klausimas. “jėgos teorija”. Išvados. Naudota literatūra. Valstybė-daugelio konstitucinių teisinių santykių subjektas. Sąvoka “valstybė” d
(Teisė. Referatas, 16 psl, 24 kB)

Nusikaltimų kvalifikavimas. Baudžiamojo įstatymo ir baudžiamosios teisės normos santykis. Oficialaus nusikaltimo kvalifikavimo prielaidos, esminiai bruožai ir apibrėžimas. Nusikaltimų kvalifikavimo ir kitų teisių pažeidimo kriterijai. Teisingo nusikaltimų kvalifikavimo juridinė ir socialinė reikšmė, kvalifikavimo klaidos ir žalingi jų pada
(Teisė. Konspektas, 41 psl, 88 kB)

Baudžiamojo įstatymo ir bt normos santykis. Oficialaus nusikalstamų veikų kvalifikavimo prielaidos, teisminiai bruožai ir apibrėžimas. Nusikalstamų veikų ir kitokių pažeidimų atskirimo kriterijai. Bt normos struktūra ir jos įtaka nusikaltimų kvalifikavimui. Nusikaltimų ir adm. Teisės pažeidimų atskirimas. Materialiosios ir formaliosios nus
(Teisė. Konspektas, 6 psl, 11 kB)

1.Ekstremalios situacijos samprata. Lietuvos Respublikos teisės aktuose ekstremali situacija apibūdinama kaip padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtini
(Sauga. Referatas, 11 psl, 29 kB)

ĮVADAS Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir apl
(Kita. Namų darbas, 11 psl, 374 kB)

Pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Pagrindinių tarptautinės teisės principų sąvoka. Atskirų principų trumpa apžvalga. Jėgos arba grasinimo jėga nenaudojimo principas. Valstybių suverenios lygybės principas. Sienų neliečiamumo principas. Valstybių teritorinio vientisumo principas. Tarptautinių ginčų taikaus sprendimo principas. Nes
(Teisė. Konspektas, 31 psl, 47 kB)

Teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas. Yra ir kitokių teisės apskritai ir šakų, institutų ir atskirų normų efektyvumo nustatymo kriterijų. Tai – pagrįstumas, tikslingumas, teisingumas. Šie kriterijai daugiausia susiję
(Teisė. Špera, 7 psl, 76 kB)

Vertybė: sąvoka ir reikšmė. Teisės sampratos genezė. Jos įtaka teisės kaip vertybės traktuotei. Teisė kaip vertybė. teisinės valstybės doktrinoje. Teisės raidos vertybinis orientyras – „žmonės, kokiais mes norime būti, ir bendruomenė, kurios siekiame“. (pagal R. Dworkiną). Teisė kaip moralės ar teisingumo „atmaina“. Minkštas įstatymas – vi
(Teisė. Kursinis, 18 psl, 29 kB)

Įvadas. Teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą apžvalga. Aplinkos teisė. Teisės aktai. Direktyva. Reglamentas. Konvencija. Įstatymas. Nutarimas. Konstitucija. Sutartis. Įstatymų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, analizė. Lietuvos respublikos miškų įstatymas. Lietuvos respublikos geriamojo vandens įstatymas. Lietuvos respublikos
(Aplinka. Referatas, 16 psl, 32 kB)

Įvadas. Teisės išorinio pavidalo apibrėžimai. Teisės formų (šaltinių) įvairovė. Išvados. Naudota literatūra. Šiame referate apžvelgsiu skirtingų autorių požiūrį į „teisės šaltinio“ ir „teisės formos“ sąvokas, jų daugiareikšmiškumą ir svarbiausia – skirtumus. Taip pat nagrinėsiu skirtingų teisės teoretikų pateiktus teisės šaltinius (forma
(Teisė. Referatas, 13 psl, 26 kB)

Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumas ir viešumas. Teisėkūros profesionalumas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Daugumos principas. Ekonomiškumo principas. Išorinių norminių teisės aktų tvarkymo taisyklės.
(Teisė. Konspektas, 93 psl, 138 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. 5. Teisės teorijos f-jos. 6. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų intere
(Teisė. Konspektas, 38 psl, 114 kB)

4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 8 klausimas. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. 10 klausimas. PAGRINDINĖS TEISĖS FUNKCIJOS. TEISĖS TURINIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEISĖS SOCIALINĖS PASKIRTIES PASIKEITIMO.
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 72 kB)

Kas būdinga vadybiniam, teisiniam ir politiniam požiūriui į VA, koks yra VA santykis su kitomis soc. mokslų disciplinomis?. Kas būdinga kontinentinės Europos VA tradicijai ir kuo ji skyrėsi nuo JAV VA?. Kaip nuo 18a. liberalizmo, konservatizmo ir socializmo idėjos veikė požiūrį į valstybę ir jos vaidmenį visuomenėje?. Kokias problemas nagr
(Teisė. Špera, 27 psl, 50 kB)

1. Viešojo intereso, viešojo sektoriaus ir viešojo administravimo apibrėžimai. Viešojo administravimo funkcijų – reguliavimo, paskirstymo, perskirstymo, institucijų formavimo, paslaugų teikimo – samprata. 2. Vadybinis, teisinis ir politinis požiūriai į viešąjį administravimą. Viešojo administravimo santykis su kitomis socialinių mokslų di
(Vadyba. Konspektas, 25 psl, 797 kB)