Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas.
(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)

Įžanga. Teisės atsiradimas. Teisės šaltiniai. Teisę formuojantys veiksniai. Teisės sąvoka. Objektyvioji ir subjektyvioji teisė. Teisės paskirtis. Naudota literatūra. Pozityvioji teisė nuo savo atsiradimo nuėjo sudėtingą istorinės raidos kelią. Teisė, būdama objektyvus institucinis darinys, kartu yra ir visuomenės dvasinio gyvenimo reiškiny
(Teisė. Kontrolinis darbas, 6 psl, 8 kB)

Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP
(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)

Kas yra teisė? Teisės teorijos ir teisės filosofijos perskyra. Teisės ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisės ir moralės santykio problema. Teisės ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisės doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės te
(Teisė. Konspektas, 39 psl, 99 kB)

Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)

. Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio t
(Teisė. Konspektas, 61 psl, 126 kB)

Socialinės normos. Subjektyvi 1r objektyvi teisė. Teisės norma. Teisės funkcuos. Teisės funkcijų realizavimo formos. Teisės ir įstatymo santykis. Teisės principai. Teisės sistema. Teisinių santykių samprata. Teisės realizavimo samprata. Teisės aktas. Teisinio reguliavimo samprata. Teisinė atsakomybė. Teisės aiškinimas. Pagal veikimo sferą
(Teisė. Konspektas, 10 psl, 27 kB)

Įvadas. Atsakomybė ir jos rūšys. Teisinė atsakomybė, jos atsiradimo pagrindai ir rūšys. Pozityvioji ir negatyvioji teisinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė kaip socialinė kategorija. Teisinė atsakomybė kaip teisinė kategorija ir jos rūšys. Administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė. Civilinė atsakomybė. Drausiminė ir politinė atsakomy
(Teisė. Kursinis, 21 psl, 31 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. 5. Teisės teorijos f-jos. 6. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų intere
(Teisė. Konspektas, 38 psl, 114 kB)

4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 8 klausimas. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. 10 klausimas. PAGRINDINĖS TEISĖS FUNKCIJOS. TEISĖS TURINIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEISĖS SOCIALINĖS PASKIRTIES PASIKEITIMO.
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 72 kB)

Teisės samprata .Moralės ir teisės savitarpio priklausomybė. Trys teisės ontologiniai lygmenys ir jų tarpusavio sąveika. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas teisės normos kaip socealinių normų dalis : socealinių ir tec
(Teisė. Konspektas, 66 psl, 142 kB)

Verslo etikos apibrėžimas-Mokslinio pažinimo sritis ir taikomoji disciplina, nagrinėjanti moralinių principų ir standartų, darančių įtaką elgsenai verslo pasaulyje, taikymą konkrečiose situacijose. Etika – tai mokslas, tiriantis moralę.Tai filosofijos mokslo šaka, nagrinėjanti žmogaus moralines savybes ir vertinanti žmogiškuosius poelgiu
(Etika. Špera, 1 psl, 22 kB)

Tai tik menka dalelė klausimų, į kuriuos verslo etika stengiasi rasti atsakymus. Kadangi pati verslo etikos, kaip srities, prigimtis yra kontraversiška, tai nėra vieno universalaus jos nagrinėjamų klausimų sprendimo. Norint rasti atsakymą, reikia ne tik žinių, verslo funkcionavimo ypatumų supratimo, bet ir kūrybiškumo, gebėjimo analizuoti.
(Vadyba. Referatas, 17 psl, 25 kB)