Egzistencinė ir gyvenimo filosofija. Tikroji filosofija – jos išraiška. Schopenhaueris ir Vagneris. Tiek Sch, tiek Vagneris turėjo įtakos Nietzsche (N). Søren Kierkegaard (1813-1855). Fonas: 18 a.pab.-19a.p.pusė. Esminis bruožas, skiriantis naujųjų laikų filosofiją nuo antikos ir viduramžių yra refleksijos supratimas. Čia radikalų perversm
(Filosofija. Konspektas, 5 psl, 14 kB)

Filosofijos probleminių krypčių samprata. Filosofinės sąvokos. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradž. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema s
(Filosofija. Konspektas, 8 psl, 23 kB)

Filosofijos objektas, mokslas, dalykas ir uždaviniai. Kas yra filosofija?. Mitinis pasaulėvaizdis. Būties aiškinimas antikinėje filosofije. Ontologija. Trys mileto filosofai. Pasaulio kintamumas. Dialektikos pradžia. Dialektika -. Taigi visoje gamtos kaitoje ir priešybėse herakleitas įžvelgė vienybę, arba visuma. \"kažką\", kas yra visa ko
(Filosofija. Konspektas, 43 psl, 129 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.s
(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoj
(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

Renesansas- ( tai naujųjų laikų pradžia) kaip laikotarpis nebuvo esminis lūžis filosofijoje. Tai buvo laikotarpis, pamažu paneigęs scholastiką ir parengęs dirvą naujųjų laikų filosofijos atmainoms. Svarbiausi dalykai, darę poveikį naujos filosofijos tapsmui, buvo bažnyčios autoriteto smukimas ir mokslo vertės kilimas, nors XIV-XVI am.
(Filosofija. Referatas, 16 psl, 37 kB)

Filosofijos samprata. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Pagrindinės filosofinės sąvokos. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono būties koncepcija. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Descartes\'o dualistinės metafizikos esmė.
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 69 kB)

Filosofinis ateizmas ir religija istorijoje: nuo antikos iki naujųjų laikų. Holbocho ateizmas. Kritiškas religinio tikrovės vaizdo tyrinėjimas. Ar religija gali būti žmogaus laimės priežastis,gyvenimo. Prasmė ?. Religiją ir ateizmą konceptualiai įprasmina filosofija, o žmonių sąmonėje įsitvirtina per pasaulėžiūrą - religinę ar mokslinę. Pa

Honkongo ekonomika. Vilniaus universitetas. Tarptautinių Santykių Institutas. Simo Vengrio. Ekonominės ir politinės geografijos. Kontrolinis darbas. Honkongas - teritorija Kinijos pietryčiuose, prie Pietų Kinijos jūros. Jį sudaro daugiau kaip 200 salų ir dalis žemyno į rytus nuo Dzuanczian upės žiočių, besiribojančio su Guangdongo provinci
(Ekonomika. Kontrolinis darbas, 4 psl, 10 kB)

Įvadas. Kantas - visų laikų mąstytojas. Kanto etikos teorinės prielaidos. Dorovė – žmogaus gera valia. Galia – savybė ar sugebėjimas? Kategoriniai imperatyvai. Moralumas. Literatūra. Imanuelis kantas (1724 - 1804), lietuvių kilmės vokiečių filosofas, vienas iš didžiausių visų laikų mąstytojų. Imanuelis kantas yra žymiausias naujųjų laikų f
(Etika. Referatas, 10 psl, 26 kB)

Įvadas. J. A. Komenskio biografija. J.A.Komenskio svarbiausieji veikalai. J.a.komenskio idėjos. Jo idėjų išskirtinumas ir jų atspindžiai šiuolaikinėje xxi amžiaus lietuvos mokykloje. J.A.komenskio idėjų palyginimas su 2009 metų bendrosiomis pradinio ugdymo programomis. Kitų teoretikų ir komenskio idėjų palyginimai. Išvados. Naudota literat
(Pedagogika. Referatas, 13 psl, 49 kB)

Viduramžiai (lot. medius aevus) – istorinė Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi 476 metai (Vakarų Romos imperijos žlugimo metai). Pabaiga siejama su trim svarbiais įvykiais (XV–XVI a.):Didžiaisiais geografiniais atradimais, Renesansu ir Reformacija. Ankstyvuosius (V amži
(Lietuvių kalba. Konspektas, 29 psl, 4273 kB)

Įvadas. Naujųjų religinių judėjimų samprata. Naujųjų religinių judėjimų išplitimo priežastys. Naujieji religiniai judėjimai, vykstantys lietuvoje. Naujųjų religinių judėjimų teisinis reglamentavimas. Naujieji religiniai judėjimai laikui bėgant keičiasi. Tyrimas. Jehovos liudytojai. Krišnaitai. Satanistai. Išvados. Literatūra. Naujieji reli
(Sociologija. Referatas, 14 psl, 37 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 46 psl, 152 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alkidamas iš elėjos. Kritijas. Sokratas. Platonas. Platonas. (2). Aristotelis. Epikūras.
(Politologija. Konspektas, 62 psl, 113 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 56 psl, 210 kB)

Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Reklamos užuomazgos antikiniame pasaulyje. Reklama. Reklama. Reklama. Reklamos esmė. Naujųjų laikų reklama vakarų europoje ir jav. Reklamos raida lietuvoje. Svarbiausi reklamos esmę apibūdinantys bruožai yra šie. Reklamos siejai su socialiniais mokslais. Televizijos pliusai ir minusai. Reklamos rinka l
(Ekonomika. Referatas, 29 psl, 116 kB)

Florencijos architektūra (F. Bruneleskis), Filipas Bruneleskis: trumpa biografija ir žymiausi kūriniai, Florencijos katedra, Renesanso laikotarpiai, Susiformavimo prielaidos, meno bruožai. Renesansas (pranc. Renaissance, it. Rinascimento – atgimimas). – Europos istorijos laikotarpis (XIV – XVI amžius), kuriam būdingas atsigręžimas į Antiki
(Istorija. Referatas, 9 psl, 728 kB)

Ugdymo reikšmė bėgant amžiams buvo skirtingai suprantama ir vertinama. Vytautas Jakavičius (1998) ugdymą apibūdina kaip asmenybę kuriantį visą žmogaus gyvenimą trunkantį procesą, kuris remiasi žmonių bendravimu, sąveika su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Keičiantis laikui, žmonėms, gyvenimo sąlygoms keitėsi ir požiūris į išsilavi
(Edukologija. Namų darbas, 6 psl, 23 kB)