Žmonija išmoko gaminti stiklą jau labai seniai. Viduramžių bažnyčių langai buvo gaminami iš spalvoto stiklo vitražo. Stiklo gamybai naudojamas mišinys,susidedantis iš natrio karbonato, kalcio karbonato ir silicio dioksido (smėlio). Net nedideli Fe2O3 kiekiai (kurio paprastai būna stiklui gaminti naudojamose medžiagose) stiklui suteikia bū
(Chemija. Konspektas, 1 psl, 7 kB)

Stiklų optinio skaidrio tyrimas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Darbo rezultatai. Išvada. Jei per laiką τ, į S ploto paviršių krenta energijos kiekis W, tai energijos srautu. vadiname dydį. Jis lygus per 1 s į plotą S kritusiam energijos kiekiui. Šviesos energijos srautas, apskaičiuotas ploto vienetui, vadinamas srauto tankiu arba šviesos i
(Fizika. Laboratorinis darbas, 4 psl, 79 kB)

Žmogų sendina ne metai, o piktnaudžiavimai savo sveikata, gyvenimui. Norint gyventi. Žmogų sendina ne metai, o piktnaudžiavimai savo sveikata. Žmogus sukurtas ilgam. Jeigu nori būti sveikas. Nuovargis. Įtampa. Saulės šviesa , Fizinis aktyvumas, Žmogus nemiršta — jis nužudo save. Saikumas. Gamtoje, niekas neprivalo tapti bejėge auka. Persiv
(Medicina. Referatas, 5 psl, 11 kB)

Kas būdinga švietimo epochai? Literatūros kryptys. Menas. 1. Europos kultūros istorijoje 18 a. vadinamas Šviečiamuoju. Tai laikotarpis, kai Europos šalyse kilo pasipriešinimas pasenusioms feodalinėms institucijoms ( Prancūzijoje žmonės džiaugiasi laidotuvėse šokdami, kai miršta Liudvikas XIV; Liudvikas XV bus išmestas net iš karsto, iš jo
(Lietuvių kalba. Namų darbas, 3 psl, 7 kB)

Darbo užduotis. Naudojant Frenelio biprizmę, nustatyti polimonochromatinės bangos ilgį. Teorinė dalis. Pagal banginę teoriją regimąją šviesą sudaro elektromagnetinės bangos, kurių ilgis siekia nuo 400 nm iki 760 nm. Elektromagnetinės bangos – tai periodiškai kintančio elektromagnetinio lauko sklidimas erdvėje. Elektromagnetinį lauką sudaro
(Fizika. Laboratorinis darbas, 3 psl, 15 kB)

Darbo tikslas nustatyti šviesos bangos ilgį ore, naudojantis Frenelio biprizme. L. a. b. Tamsi interferencinė juosta. Šviesi interferencinė juosta. Teorinė dalis. Šiuo darbu nustatome šviesos bangos ilgį ore, pasinaudodami jų interferencija. Koherentines bangas, gauname skaidydami Frenelio biprizme vieno šaltinio spinduliuojamą šviesos sra
(Fizika. Konspektas, 2 psl, 14 kB)

Turinys. Šviesos diodas. Sandara. Veikimo principas ir procesai. Jungimo būdai. Led tipai. Klasifikavimas. Šviesos diodu charakteristikos. Pagrindiniai parametrai. Pritaikymas ir naudojimas. Scheminis žymėjimas. 1. Šviesos diodas Norint suprasti kas yra šievos diodas, turime visų pirmą išsiaiškinti kas tai yra diodas. Diodas, tai pusl
(Elektronika. Referatas, 8 psl, 351 kB)

Tiesinė difrakcinė gardelė. Aparatūra ir darbo eiga. Skaičiavimai. Išvados. Išmatuoti nurodytos difrakcinio spektro šviesos bangų ilgius. Šviesos bangos, susidūrusios su mažomis (bangų ilgio eilės) kliūtimis, mažomis angomis arba siaurais plyšiais, pastebimai užlinksta. Visi šie reiškiniai vadinami šviesos difrakcija. Skiriame dvejotą švie
(Fizika. Laboratorinis darbas, 4 psl, 11 kB)

Darbo užduotis. Išmatuoti įvairių koncentracijų tirpalų lūžio rodiklius ir nustatyti nežinomo tirpalo koncentraciją. 2. Teorinė dalis. Šviesa, pereidama iš vienos aplinkos į kitą, keičia sklidimo kryptį, t.y. lūžta. Pagal Reilėjaus dėsnį, šviesos kritimo ir lūžimo kampų (i ir ) sinusų santykis yra pastovus dydis. Jis lygus fazinių šviesos
(Fizika. Tyrimas, 3 psl, 21 kB)

Tikslas nustatyti priklausomybę tarp pojūčio stiprumo ir stimulo pateikimo trukmės. Nustatyti Vėberio – Fechnerio dėsnį. Lenteles. Isvados. Literatura. Taip pat yra matuojami ir nustatomi diferenciniai (skirtumų) slenksčiai: kada vienas stimulas jau skiriasi nuo kito. Vėberio dėsnis: kuo stipresnis dirgiklis, tuo daugiau jo stiprumas turi
(Psichologija. Laboratorinis darbas, 8 psl, 36 kB)