Čia tikrai nereikia aiškitni veikimo principo, veikia iš karto jei detalės geros, gerai tinka jei reikia rasti nutrūkusį laidą po tinku. Varžas galite dėti bet kokios galios jei norite. Vietoj KT315, galite naudoti analogišką mažos galios tranzistorių. Šviesos diodas bet koks. 1 kontaktą prijunkite prie poros centimetrų ilgio plokštelės ar
(Elektronika. Schema, 1 psl, 3 kB)

Fizika Fizika – vienas iš gamtos mokslų. Fizika tiria: •Fizikinius reiškinius – gamtoje vykstančius reiškinius, dėl kurių vienos medžiagos nevirsta kitomis ( pvz., kūnų judėjimą, šviesos sklidimą, elektros srovės tekėjimą); •Fizikinius kūnus – aplinkos daiktus, taip pat rbotą medžiagų kiekį ( knygą, Saulę, ledėsi ir pan.) •Medžiagas –
(Fizika. Konspektas, 2 psl, 9 kB)

Fizikos ryšys su kitais mokslais. Fizikos dėsniai. Fizikinių dydžių matavimo vienetai. 2. Slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematika. Greitis, jo projekcijos ir komponentės. Materialiojo taško judėjimo pagreitis. Sukamasis judėjimas. Normalinio ir tangentinio pagreičių modulių ryšys su kampinio greičio ir pagreičio moduliais. ilgis, masė,
(Fizika. Konspektas, 6 psl, 56 kB)

1. Užduotys: 1.Išmatuoti paviršiaus apšvietos priklausomybę nuo atstumo tarp šaltinio ir apšviečiamo paviršiaus. 2.Liuksmetro pagalba įvertinti apšvietą skirtingose auditorijos vietose esant natūraliam bei dirbtiniam apšvietimui. 2. Eksperimento teorinis pagrindimas Bet kurios šviesos šaltinis spinduliuoja elektromagnetinę energiją. Š
(Fizika. Laboratorinis darbas, 7 psl, 408 kB)

Darbo užduotis. Eksperimentiškai ištirti apšviestumo dėsnius. Teorinio pasirengimo klausimai. Fotometrija, apšviestumo dėsniai. Vidinis fotoefektas. Darbo eiga. a) Apšvietumo priklausomybė nuo atstumo iki šviesos šaltinio tyrimas. 1. Surinkti prietaisą. Fotoelmentą pastatykite statmenai prietaiso ašiai. Lemputę pastatykite r = 10
(Fizika. Laboratorinis darbas, 3 psl, 10 kB)

Saulės elementai, pagaminti naudojant galio arsenidą, yra daug efektyvesni už silicio saulės elementus. Dar visai neseniai galis būdavo naudojamas tik gaminant aukštai temperatūrai matuoti skirtus termometrus. Dabar galio junginys su arsenu - galio arsenidas (GaAs) - yra viena iš pagrindinių mikroelektronikos pramonės medžiagų. Viena iš įd
(Chemija. Konspektas, 1 psl, 5 kB)

Fizikos katedra. Kaunas, 1 Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. 5 Rezultatai. Absorbuojanti medžiaga. Išvados. Laboratorinis darbas. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficientus ir pusstorius dviem skirtingoms medžiagoms. Radioaktyvumu vadiname savaiminį vienų atomų branduolių virsmą kitų atomų branduoliais,
(Fizika. Laboratorinis darbas, 8 psl, 20 kB)

Laboratorinis darbas Nr.2 Darbo tikslas. Laboratorinio darbo ataskaita. Išvados. Gamybinių patalpų natūralaus apšvietimo tyrimas. Išmatuoti apšvietą patalpoje ir lauke. Nustatyti darbo vietų natūralios apšvietos koeficientą. Darbų normavimas tiriamoje vietose. Matavimo. El,. Lx. Ev,. Lx. NAK. Regos darbu grupė. Darbo rūšis. Objekto matmeny
(Sauga. Laboratorinis darbas, 2 psl, 9 kB)

E arba magnetinės indukcijos B. Interferencija atsispindint nuo skaidrios plokštelės. Interferometrai. Šviesos difrakcija. Frenelio difrakcija. Lygrečių spindulių difrakcija plyšyje. Lyggrečių spindulių sklindančių pro kelis plyšius difrakcija. Difrakcinė gardelė jos dispersija ir skiriamoji geba. Šviesos dispersija. Dvigubas šviesos lūžim
(Fizika. Špera, 18 psl, 27 kB)

Darbo tikslas. Teorinė dalis. Darbo eiga. Išvados. Ištirti vakuuminio foto elemento voltamperinę ir šviesine charakterisitkas. Pagal antrą išorinio fotoefekto dėsnį per laiko vienetą išmedžiagos išlekiančių fotoelektronu skaičius yra tiesiogiai proporcingas šviesos intencyvumiu. Su šviesos intencyvumu yra susijęs medžiagos paviršiaus apšvi
(Fizika. Konspektas, 5 psl, 13 kB)

Laboratorinis darbas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo eiga. Išvados. Literatūra. Laboratorinis darbas Nr. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo eiga. Išvados. Literatūra. Išorinio foto efekto dėsnių tyrimas. Ištirti vakuuminio foto elemento voltamperinę ir šviesine charakteristikas.
(Fizika. Laboratorinis darbas, 12 psl, 35 kB)

Marso palydovai. Fobas ir deimas iki “marinerių” skrydžių. “marinerio-9” atradimai. Paslaptingi krateriai. Jupiterio palydovai. Saturno palydovai. Kiti saturno palyovai. Urano palydovai. Neptūno palydovai. Plutono palydovai. Literatūra. 1877 m. Asafas Holis (1829-1907) pro Vašingtono observatorijos (JAV) 66 cm skersmens refraktorių atrad
(Astronomija. Referatas, 6 psl, 10 kB)

Greičiai kosmose Kreivaeigis judėjimas Saulės sistemoje. Tikslas Išmokti suprasti astronomijoje vartojamus greičius, žinoti pagal kokias formules greičiai randami. Analizuoti surinktą medžiagą, lyginti, įvertinti išvadas. Šviesos Greitis. c~300000000 m/s 3*108 m/s, tai yra vienintelis gamtoje greitis, apie kurį negalime pasakyti,
(Astronomija. Referatas, 30 psl, 419 kB)

Adaptacinių laipsnių pavyzdžių yra nemažai, keletas jų aprašoma (Myers, 2000) knygoje. Pavyzdžiui kai mes įėję į kaimynės kambarį, užuodžiate nemalonų kvapą. Stebitės, kaip ji gali tai pakęsti, tačiau, praėjus kelioms minutėms, mes patys šio kvapo nebejaučiate. Arba šokdami į baseiną, drebame ir skundžiatės, kad šalta, tačiau truputį vėlia
(Psichologija. Laboratorinis darbas, 4 psl, 10 kB)

1.Darbo tikslas : atlikti kokybinę spektrinę analizę monochromatoriumi чм-2. 2.TEORINĖ DALIS : nemonochromatinės šviesos spinduliui praėjus stiklinę prizmę, disprsijos dėka gaunamas spektras. Spektrai skirstomi į emisinius ir absorbcinius. Spektras vadinamas emisiniu, jei kūno spinduliuojama šviesa pakeliuj niekieno neabsorbuojama. Absorbc
(Fizika. Laboratorinis darbas, 3 psl, 8 kB)

Kokybinė spektrinė analizė. Darbo tikslas. Teorinė dalis:. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados:. Literatūra. Balta šviesa. Ekranas. Spektras. Žiūronas. Violetinė linija. Objektyvas. Rodyklė. Plyšys. Okuliaras. Kolimatorius. Židinio plokštuma. Abės. Prizmė. Šviesos šaltinis. Raudona linija. Šiame darbe tirsime emisinį linijinį spektrą. Jį sudaro
(Fizika. Rašinys, 7 psl, 15 kB)

Kompiuterio sandara. Referatą rašė. Kauno Versmės vid. M-klos. Xib klasės mokinė. Violeta vasilevičiūtė. Žmogus ir kompiuteris. Įvesties įrenginiai. Klaviatūra. Pelė. Valdymo rutulys. Skaitlys. Vertikliu. Šviesos pieštukas įveda informaciją į kompiuterį vedžiojamas ekranu, o sensorinis ekranas. Išvesties įrenginiai. Displėjus. Specialieji
(Informatika. Konspektas, 6 psl, 61 kB)

7. Kvantinė optika. 7.1. Šiluminio spinduliavimo mechanizmas, dėsningumai ir grafikai (emisijos ir sugerties gebos, absoliučiai juodas kūnas, Kirchhofo, Stefano ir Bolcmano bei Vyno dėsniai, Planko formulė). 7.2. Optinė pirometrija. 7.3. Išorinis fotoefektas, jo dėsningumai ir jų kvantinis aiškinimas. Daugiafotonis fotoefektas. 7.4. Fotono
(Fizika. Konspektas, 6 psl, 110 kB)

Darbo užduotis. Nustatyti lazerio spinduliuojamos šviesos bangos ilgį bei ištirti Fraunhoferio difrakcijos maksimumų intensyvumus tiesinėje difrakcinėje gardelėje, plyšyje ir Frenelio difrakciją plyšyje. Teorinė dalis. Lazeris spinduliuoja į aplinką monochromatinę plokščiąją bangą, sklindančią išilgai jo vamzdelio ašies. Šiame darbe laz
(Fizika. Laboratorinis darbas, 2 psl, 53 kB)

Darbo tikslas. nustatyti lazerio spinduliuojamų šviesos bangų ilgį, ištirti maksimumų apšviestumus plyšio difrakciniame vaizde Fraunhoferio difrakcijos atveju ir susipažinti su plyšio difrakciniu vaizdu Frenelio difrakcijos atveju. Teorinė dalis. Šviesos difrakcija – tai reiškinys, kai šviesos bangos, sutikdamos mažas kliūtis, mažas angas
(Fizika. Laboratorinis darbas, 3 psl, 14 kB)