Įvadas. Civilinės teisės principų sistema. Lr konstitucijoje išreikšti civilinės teisės principai. Visuomenės interesų apsaugos principas konstitucijoje. Asmens civilinių teisių gynimo principas konstitucijoje. Civilinės teisės institutų principai lr konstitucijoje. Nuosavybės instituto principai konstitucijoje. Šeimos civilinio instituto
(Teisė. Referatas, 10 psl, 11 kB)

Cilinės teisės reglamentavimo metodas ir principai. Įvadas. Civilinės teisės reglamentavimo metodo samprata. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo pagrindiniai požymiai. Civilinės teisės subjektų autonomiškumas. Civilinės teisės subjektų teisinė nepriklausomybė vienas nuo kito. Civilinės teisės reglamentavimo metodo raiška teisės normų
(Teisė. Konspektas, 16 psl, 36 kB)

Įvadas. Principų klasifikacija. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Kooperacijos, arba bendradarbiavimo, principas. Teismo posėdžio viešumos principas. Bylos medžiagos viešumo principas. Valsty
(Teisė. Referatas, 18 psl, 32 kB)

Civilinio proceso teisės funkcijos ir uždaviniai, tikslai. CPT dalykas ir metodas. CPT sąvoka ir sistema. CPT sąvoka. CP teisenos. CP stadijos. CP stadija – procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių santykių tam tikram tikslui pasiekti visuma. CPT mokslas – žinių apie CPT visuma. Civilinio proceso teisės šaltinių s
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 35 kB)

Įžanga. Normos kuriuose realizuojamas kooperacijos principas. Teismo teisės įrodinėjimo procese. Kitos teismo teisės. Išvados. Literatūra. Uzduotis. Įžanga. Civilinio proceso teisės principai tai pagrindinės teismų praktikos, teisės doktrinos, įstatymo leidėjo suformuluotos nuostatos, kurios išreiškia viso civilinio proceso teisės esmę. Ci
(Teisė. Referatas, 9 psl, 10 kB)

Darbo teisės normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius dirbant arba glaudžiai susijusius su darbu. Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla: tai ne tik fiziologinių. biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, tai ir intelektinė veikla. Jei tei
(Teisė. Konspektas, 28 psl, 71 kB)

Įvadas. Terminų paaiškinimų sąrašas. Demokratijos samprata. Demokratijos privaluomai. Demokratijos trūkumai. Išvados. Literatūra. Įvadas. Aktualumas: dauguma visų pasaulio šalių naudoja demokratinio šalies valdymo formą, tačiau girdima, kad ji nėra tobula. Lietuva palyginti su kitomis šalimis dar labai jauna, tačiau taip pat pasirinko demo
(Politologija. Referatas, 7 psl, 27 kB)

Terminologijos problemos. Europos sąjungos ateities klausimai. Europos bendrijų ir europos sąjungos susikūrimas (istoriniai aspektai). Europos bendrijų ir europos sąjungos teisinis statusas. Narystė europos sąjungoje. Pagrindiniai derybų principai. Narystė es ir tarptautiniai įsipareigojimai. Teisė tiesiogiai dalyvauti europos parlamento (
(Teisė. Konspektas, 34 psl, 68 kB)

Apibendrinant galėtume išskirti šias priežastis, sąlygojusias europos susijungimą po antrojo pasaulinio karo. Europos bendrijų sukūrimas. Europos bendrijų ypatumai. Institucinė. Teisė. Tema. Europos sąjungos atsiradimas, jos teisinis statusas ir tikslai. Istorinės prielaidos, sąlygojusios europos bendrijų susikūrimą. Charakteristika. Eapb.
(Teisė. Konspektas, 62 psl, 126 kB)

Europos sąjungos samprata ir teisinis subjektiškumas. Es tikslai. Europos sąjungos veikimo sritys, kompetencijos rūšys. Ribotų įgaliojimų principas. Es. Numanomų galių doktrina. Europos sąjungą galėtume įvardinti kaip sudėtingą valstybių vienijimosi įvairiose bendradarbiavimo srityse formą, kokias būtent sritis apima ES aptarsiu vėliau,
(Teisė. Prezentacija, 4 psl, 18 kB)

ES teisės viršenybės principas. Tiesioginis es teisės nuostatų taikymas. Direktyvų tiesioginio taikymo specifika. Es teisės tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. Vien tam tikrų teisių ar pareigų įtvirtinimas teisės aktuose dar nereiškia, kad juos privalu taikyti esant realiems teisiniams santykiams, t.y. Atitinkamoje nacionalinių s
(Teisė. Špera, 6 psl, 14 kB)

Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etik
(Etika. Konspektas, 10 psl, 26 kB)

Įvadas. Kūrimo istorija. Es organai (įstaigos). Lietuvos integracija į europos sąjungą. Naujų Europos Sąjungos narių priėmimo ir dalyvavimo joje teisinės sąlygos. Europos sutartis ir jos reikšmė teisinei Lietuvos integracijai į Europos. Sąjungą. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos. Išvados. Naudota literatūra. Įvadas 1992 m. V
(Geografija. Referatas, 14 psl, 15 kB)

Europos sąjungos teisė. EB reformos. Europos teisės sąvoka ir jos charakteristika. EB teisės sistema. Antrinė teisė. Pirminė teisė. EB teisės ir tt santykis. EB teisės sąsajos su tt. Viršncionalumas. Europos sąjungos teisinis subjektiškumas. EB santykis su valstybėmis-narėmis. LR aktai susiję su stojimu į ES. Stojimo aktas. Europos konstit
(Teisė. Konspektas, 34 psl, 55 kB)

Pokario integracijos Europoje istorija. Integracijos sąvoka ir forma. Mastrichto ir Amsterdamo sutartys. ES teisinė sistema ir teisės šaltiniai. Pirminė teisė. Konstitucinės sutartys. Antrinė teisė. Tiesioginis ES teisės taikymas. ES teisės viršenybė. Viršenybės principas lietuvos teisės sistemoje. ES institucijos. Europos sąjungos institu
(Teisė. Konspektas, 25 psl, 51 kB)

Europos sąjungos teisė. Įvadas. A. Istorija, vystymasis ir tikslai. B. Es teisinės sistemos pagrindiniai bruožai. B. Sutartys. C. Antrinė teisė. D. Kiti rašytiniai teisės šaltiniai. E. Europos teisingumo teismo praktika. C. Nediskriminavimo principas. D. Proporcingumas. E. Subsidiarumas. F. Administraciniai principai. C. Es teisės viršenyb
(Teisė. Špera, 7 psl, 141 kB)

Ikiteisminio tyrimo kontrolės turinys: kokie pareigūnai kokiomis formomis gali (privalo) kontroliuoti ikiteisminį tyrimą. Įrodinėjimo dalykas ir jo ribos. Uždavinys. Literatūra. Ikiteisminis tyrimas yra sąlygojamas tam tikrų jau ilgainiui susiformavusių veiksnių, t.y. Būdų, procedūrų, kontrolės mechanizmo, kurie laikui bėgant keičiasi, bet
(Teisė. Referatas, 12 psl, 18 kB)

Nekaltumo prezumcijos reikšmė įrodinėjimo procese. Teisės principai konkretinantys teisių ir pareigų vienovę, teisės šakos lygmeniu: tai principai, kurie konkretizuoja teisių ir pareigų vienovę kurios nors vienos teisės šakos sąvokomis (baudžiamosios, civilinės, darbo, šeimos ar kitos). Vienas iš pagrindinių konstitucinių teisingumo princi
(Teisė. Referatas, 10 psl, 20 kB)

Plačiąja prasme įrodinėjimas yra taisyklių, taikomų nusikaltimui ištirti, visuma, o pats tyrimas yra susijęs su padaryta veika arba atsakomybėn patrauktuoju asmeniu. Įrodinėjimas yra vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso elementų, nes nesant įrodymų priimamas išteisinamasis nuosprendis. Įrodinėti stengiamasi ne toje pačioje bylos tyrim
(Teisė. Referatas, 17 psl, 18 kB)

Profesinių sąjungų veikla ir socialinės partnerystės plėtra Lietuvoje. Profesines sajungos, asociaciju laisves principas, darbo taryba, Tarptautinės teisės normos kolektyvinių darbo santykių reguliavimo srityje,socialinio dialogo samprata, Europos Sajungos socialine politika, kolektyvines derybos, kolektyvines sutartys, kolektyviniai darb
(Teisė. Konspektas, 28 psl, 85 kB)