Bendroji dalis. 1 tema. Mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų gavimo būdas. Bendrieji mokesčių požymiai ir samprata. Mokesčių rūšys. Valstybinė mokesčių sistema. Tema. Mokesčių teisės esmė. Mokesčių teisės normų požymiai ir samprata. Mokesčius administruojančios institucijos ir jų sistema. Mokesčių mokėtojų teisinė padėtis. Piktybiniai
(Teisė. Konspektas, 19 psl, 63 kB)

Muitinės raida. Lr muitinės teisiniai pagrindai. Muitinės pareigūnai. Muitinės veiklos kryptys. Muitinės procedūros. Muitinių procedūrų esmė. Išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui). Muitinis tranzitas. Muitinis sandėliavimas. Laikinasis įvežimas perdirbti. Muitinės prižiūrimas perdirbimas. Laikinasis prekių įvežimas. L
(Teisė. Kursinis, 27 psl, 98 kB)

Įvadas. Nekilnojamas turtas. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės. Būsto kainos. Nekilnojamojo turto rinkos samprata. Dviejų kambarių butų tauragės mieste palyginamoji analizė. Išvados. Literatūra. Praktinės atkuriamosios vertės metodo taikymas. Nekilnojamas turtas priklausomai nuo jo panaudojimo, gali būti suprantamas įvairiai. Vieniem
(Statyba. Referatas, 18 psl, 433 kB)

1 užduotis. Nusikaltimų kvalifikavimo samprata. Kvalifikavimas (iš lot.kalb.-qualis-kokybė)-reiškia objekto priskyrimą pagal jo kokybinius požymius tai ar kitai kategorijai, rūšiai. Teisės srityje kvalifikavimas yra suprantamas, kaip teisės normos parinkimas ir pritaikymas konkrečiam įvykiui. Nusikaltimą kvalifikuoti –tai duoti šiam nusika
(Teisė. Konspektas, 43 psl, 88 kB)

Nusikaltimų kvalifikavimas. Baudžiamojo įstatymo ir baudžiamosios teisės normos santykis. Oficialaus nusikaltimo kvalifikavimo prielaidos, esminiai bruožai ir apibrėžimas. Nusikaltimų kvalifikavimo ir kitų teisių pažeidimo kriterijai. Teisingo nusikaltimų kvalifikavimo juridinė ir socialinė reikšmė, kvalifikavimo klaidos ir žalingi jų pada
(Teisė. Konspektas, 41 psl, 88 kB)

Darbo teisės sąvoka, jos atribojimas nuo gretutinių teisės šakų. Darbo teisės objektas. Darbo santykių teisinio reguliavimo metodas. Darbo teisės, darbo įstatymų ir darbo teisės mokslo sistema. Darbo teisės principų sąvoka, jų reikšmė. Darbo teisės šaltinių sąvoka, pagrindinės jų ypatybės. Tarptautiniai teisės aktai ir jų reikšmė darbo tei
(Teisė. Konspektas, 92 psl, 156 kB)

Įvadas. Teisės aiškinimo samprata. Teisės aiškinimo būtinumas ir privalomumas. Teisės aiškinimo metodai ir taisyklės. Lingvistinis teisės aiškinimo metodas. Sisteminis teisės aiškinimo metodas. Istorinis teisės aiškinimo metodas. Teologinis (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodas. Precedentinis teisės aiškinimo metodas. Įstatymo leidėjo
(Teisė. Kursinis, 25 psl, 50 kB)

Įvadas. Pvm objektas, mokesčio bazė ir pvm ataskaita. Pvm susigrąžinimo nuostatos ir praktinio taikymo ypatumai. Pvm susigražinimas, užskaitymas ir praktinio taikymo ypatumai. Pvm susigražinimas iš biudžeto per pvm ataskaitą ypatumai ir pritaikymas. Pvm susigražinimas nuo beviltiškų skolų ir praktinio pritaikymo laikotarpis. Užsienio valst
(Ekonomika. Kursinis, 38 psl, 87 kB)

Įvadas. Riboto pakaltinamumo sąvoka. Pakaltinamumas ir kaltė kaip svarbiausi baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Ribotas pakaltinamumas. Riboto pakaltinamumo kriterijai. Juridinis riboto pakaltinamumo kriterijus. Medicininis riboto pakaltinamumo kriterijus. Fiziologinis afektas. Teismo psichiatrinė eksp
(Teisė. Kursinis, 34 psl, 53 kB)

Tarptautinės teisės samprata. Tarptautinės teisės ypatybės. Valstybės sienos sąvoka. Valstybės sienos režimas. Ekstradicija tarptautinėje teisėje: sąvoka ir principai. Tarptautinės teisės sistema. Jto tarptautinis teismas: kompetencija ir struktūra. Pagrindinių tarptautinės teisės principų samprata ir sistema. Diplomatinės ir konsulinės te
(Teisė. Konspektas, 69 psl, 129 kB)

Paskaitos santrauka 2005 m. pavasario semestras. I tema. Tarptautinių sutarčių teisės sąvoka ir šaltiniai. 1. Tarptautinių sutarčių teisės sąvoka, objektas ir vieta tarptautinės teisės sistemoje. 2. Tarptautinių sutarčių atsiradimas ir tarptautinių sutarčių teisės istorijos raida. 3. Tarptautinių sutarčių teisės šaltiniai. 4. Tarptautinių
(Teisė. Konspektas, 26 psl, 52 kB)

TEISĖS NORMOS, JU RUSYS IR STRUKTURA. Teisinių santykių objektas. 4. TEISĖS REALIZAVIMAS IR JO FORMOS. TEISĖS FORMA IR JŲ RŪŠYS. 8. KONSTITUCINĖS TEISĖS OBJ. 9.KONSTITUCIJOS SAMPRATA. 10.KONSTITUCIJOS PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA.. 11.ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISIŲ IR LAISVIŲ SISTEMA. 13. KONSTITUCIONALIZMO SĄVOKA. 15.SEIMO RINKIMO TVARKA IR JO
(Teisė. Referatas, 6 psl, 55 kB)

Teisės įgyvendinimas. 1. Keturias teisės įgyvendinimo „formas\". Teisės normų taikymo požymiai. 3. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo principai. 4. Teisės taikymo aktai ir jų rūšys. Pagal priimančius subjektus skirstomi į. Pagal teisinio reguliavimo objektą, skirstomi į. Teisės spragos, jų šalinimas taikant įstatymo ar teisės analogij
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 12 kB)

Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas.
(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)

Įžanga. Teisės normų kolizijos. Kolizijos sąvoka (požymiai). Kolizijos ir konkurencijos atribojimas. Svarbiausios kolizijų atsiradimo priežastys. Teisės normų kolizijų sprendimo taisyklės. Hierarchijos taisyklė. Chronologinė taisyklė. Specialios normos pirmumo taisyklė. Vėlesnė bendroji norma nepanaikina ankstesnės specialiosios normos. Es
(Teisė. Diplominis, 59 psl, 367 kB)

Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP
(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)

Kas yra teisė? Teisės teorijos ir teisės filosofijos perskyra. Teisės ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisės ir moralės santykio problema. Teisės ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisės doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės te
(Teisė. Konspektas, 39 psl, 99 kB)

Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)