Įžanga. Pastangos įtvirtinti lygybės pricipus. Bausmė paneigia vyravimą. Rawls’o teorija. Nuo galimybių lygybės prie lygybės natūralios laisvės sistema. Liberalioji lygybė. Demokratinė lygybė. Baigiamasis komentaras juridinė žmogaus teisių samprata pagal a.vaišvilą. Lygybė yra paprasčiausiai ir tuo pačiu labiausiai komplikuotas principas,
(Teisė. Referatas, 20 psl, 30 kB)

Turinys. Mirties sampratos raida ir įvairovė. Mirties samprata teismo medicinoje. Mirties fakto nustatymas. Mirtis ir mirimas. Terminalinės būklės. Mirties požymiai. Mirčių klasifikacija. Teisėsaugos institucijų veiksmai nustačius mirties faktą. Išvados. Literatūra. Mirusio žmogaus kūnas yra pakankamai sudėtingas teismo medicinos tyrimo
(Teisė. Referatas, 9 psl, 40 kB)

Baudžiamosios teisės teorija ir uždavinukai. Dėl alkoholio kontrab. Nusikaltimų kvalifikavimas. Kas turi teisę aiškinti įstatymus lr? Lr bį galiojimas kt valstybių piliečiams padariusiems nusikaltimus lietuvoje arba užsienyje. Nusikaltimo padarymo vietos įtaka kaltininko ba bei padaryto nusikaltimo kvalifikavimui. Paaiškinkite kaip jūs sup
(Teisė. Konspektas, 14 psl, 41 kB)

Nusikaltimų kvalifikavimo sąvoka, jos sudėtinės dalys. Nusikaltimų teorija ir praktika užsienio šalyse, jų sprendimo būdai. Pavienis ir bendras kaip filosofinės kategorijos ir jų reikšmė baudžiamajai teisei. Realioji nusikaltimų sutaptis. Jos santykis su pakartotinumu. Tiesa kaip filosofinė kategorija. Tiesos problema nusikaltimų kvalifika
(Teisė. Referatas, 34 psl, 88 kB)

Įvadas. Teisės įgijimo teorija. Istorinis ir galutinio rezultato principas. Modeliavimas. Kaip laisvė griauna modelius. K. Seno argimentas. Perskirstymas ir nuosavybės tesės. Locke’o įgojimo teorija. Išlyga. Išvados. Naudota literatūra. Minimali valstybė yra ekstensyviausia vlstybė, kurią galima pateisinti. Visos ekstensyvesnės valstybės p
(Politologija. Referatas, 18 psl, 25 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 46 psl, 152 kB)

Senovės graikijos politinė ir teisinė mintis. Ankstyvasis periodas. Homeras. Heziodas. Solonas. Pitagoras. Heraklitas iš efeso. Senovės graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Sofistai. Protagoras iš abderos. Gorgijus iš leontino. Hipijus iš elidos. Antifontas. Trasimachas iš chalkedono. Kaliklas. Likofronas. Alk
(Politologija. Konspektas, 56 psl, 210 kB)

Palūkanų samprata. Palūkanų normų vaidmuo kapitalo pasiskirstyme. Rinkos būsenos ir palūkanų normos ryšys. Rinkos palūkanų normos sudėtis. Reali (laisva nuo rizikos) palūkanų norma. Nominalioji laisva nuo rizikos palūkanų norma. Infliacijos priedas. Nemokumo rizikos priedas. Likvidumo priedas. Trukmės rizikos priedas. Investavimas užsienyj
(Ekonomika. Špera, 4 psl, 50 kB)

Valstybės ir teisės sąveikos problema (įžanga). II Valstybės ir teisės santykis skirtngais požiūriais į teisės sampratą. 1. Pozityvistinis požiūris. a) valstybės ir teisės suvokimas. b) kritika. c) valstybės įtaka teisei. 2. Vertybinis (aksiologinis) požiūris. a) valstybės ir teisės suvokimas. b) teisinė valstybė. c) kritika. d) teisės įta
(Teisė. Konspektas, 23 psl, 49 kB)

Ankstyvasis periodas. Sofistai. Antifontas. Trasimachas iš Chalcedono. Kaliklas. Likofronas. Kritijas. Stoikai. Zenonas. II tema. SENOVĖS Romos politinė ir teisinė mintis. Markas Tulijus Ciceronas. Senovės Romos teisininkų mokymas. Ulpianas. Modestinas. Gajus. ŠVENTASIS Tomas Akvinietis. Viduramžių erezijos. Marsilijus Paduvietis. Viduramž
(Teisė. Konspektas, 50 psl, 139 kB)