Įvadas. Konstituciniai principai, teisės principai ir normos. Principo definicija. Konstitucinių principų ir teisės principų santykis. Konstitucinių principų ir konstitucinių normų santykis. Jų apibrėžimo problema. Konstitucinių principų sisteminimas. Konstitucinių principų sisteminimo problema. Tipologija. Pirminiai konstitucijos principa
(Teisė. Kursinis, 44 psl, 35 kB)

Įvadas. Išvados. Valdžių padalijimo principo samprata. Seimas. Lietuvos respublikos prezidentas. Konstitucinis teismas. Valdžios pasidalijimo principo raida lietuvoje. Literatūros sąrašas. Valdžių padalijimo principas yra tiesiogiai susijęs su valdžių padalijimo teorija, kurios pagrindus sukūrė filosofai Johnas Locke’as ir Charles de Mon
(Teisė. Kursinis, 18 psl, 24 kB)

Lietuvos valstybės susidarymas. Nelietuviškų žemių prijungimas prie lietuvos ir jų teisinė padėtis. Feodalų (bajorų) sluoksniai ir jų teisinė padėtis. Dvasininkų teisinė padėtis. Valstiečių kategorijos ir jų padėtis. Miestų kategorijos ir miestiečių teisinė padėtis. Didžiojo kunigaikščio valdžia. Ponų tarybos susidarymas ir jos funkcijos. ...
(Teisė. Konspektas, 62 psl, 180 kB)

Įvadas. Mykolo Romerio biografija. Valstybė konstitucinėje teisėje. Tauta. Teritorija. Valstybės valdžia. Mykolo romerio teisinės valstybės modelis. Teismų funkcijos ir jų sistema. Konstitucijos apsaugos klausimas. “jėgos teorija”. Išvados. Naudota literatūra. Valstybė-daugelio konstitucinių teisinių santykių subjektas. Sąvoka “valstybė” d ...
(Teisė. Referatas, 16 psl, 24 kB)

Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Politinė sistema – tai visuma institucijų (organizacijų), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujančių įgyvendinant politinę valdžią. Svarbią šios sistemos dalį sudaro nevalstybinės ...
(Politologija. Referatas, 9 psl, 14 kB)

Politikos samprata. Terminas siejamas su sen. Graikijos polio (miesto-valstybės) valdymu. Yra skiriamos trys politikos sampratų grupės. Politikos funkcijos. Politikos mokslo funkcijos. Metodologinė. Teorinė. Deskriptyvinė. Paaiškinamoji. Prognozavimo. Instrumentinė. Ideologinė. Etc. Politikos mokslo struktūra. D. Easton: xx amžiaus viduryj ...
(Teisė. Konspektas, 22 psl, 172 kB)

Įžanga. Politinių partijų kilmė. Politinės partijos sąvoka. Politinėms parijoms būdingi bruožai. “Politinių partijų teisė”. Politinių partijų funkcijos. Išvados. Literatūra. Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Poli ...
(Politologija. Referatas, 12 psl, 12 kB)

Įvadas. Demokratinis politinis režimas. Demokratijos samprata ir pagrindiniai bruožai. Šiuolaikinės demokratijos esmė. Politinės ideologinės šiuolaikinės demokratijos srovės. Demokratijos idėjos evoliucija. Nedemokratinis valdymas. Autoritarinis režimas. Totalitarinis režimas. Teisinė- funkcinė politinių režimų tipologija. Poliarchija. Leg
(Politologija. Kursinis, 27 psl, 186 kB)

Tautinių mažumų problema. V-bes elementai: valdžia, teritorija, visuomenė. Elitas. Jo formavimasis įvairiais istoriniais laikotarpiais. Politinės partijos, atsiradimas ir vaidmuo. Geopolitika: politikos sąsaja su valstybės geografine aplinka. Demokratija: tiesioginė ir atstovaujamoji. Partinės sistemos: alternatyvi, nealternatyvi. Šiuolaik ...
(Politologija. Špera, 2 psl, 36 kB)

Politologija. Demokratijos pliuralizmas. Demokratijos stabilumas ir funkcionalumas. Valdžios fenomenas, jos legitimacija, tipai. Lyderystė ir valdžia (Nyčė, Froidas). M. Vėberis apie lyderystės ir valdžios tipus. Elito esmė ir politinis vaidmuo (Pareto, Toinbė). Valdantysis elitas, jo klasifikacija. Lietuvos valdantysis elitas, jo formavi
(Politologija. Špera, 2 psl, 12 kB)

Politika ir politologija. Politinės minties raida. Sokrato. Platonas. Aristotelis. Ciceronas. Viduramžiai ir Renesanso epocha. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Niccolo Machiavelli. Jean Baudin. Naujieji laikai. Thomas Hobbes. John Locke. Charles Louis Montesquieu. Benthamo. Adamo Smitho. Davido Ricardo. John Stuart Mill. Thomas Jeff
(Politologija. Konspektas, 97 psl, 180 kB)

Politikos mokslo samprata ir struktūra. Politikos tyrimo metodai. Politinės partijos, jų susiformavimas, reikšmė. Moderni valstybė, jos f-cijos, valstybės sandara. Parlamentinė valdžia, jos organizavimas, įstatymu leidyba. Vykdomoji valdžia, ministrų kabinetai, atsakomybė. Konstitucionalizmas. Lt respublikos konstitucinė tradicija. ...
(Politologija. Špera, 5 psl, 14 kB)

Politikos mokslo (pm) objektas. Politikos teorijos raida. Politinių ideologijų formavimasis ir kova 19-20 a. Modernioji politinė filosofija. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Valdžia. Legitimumas. Valstybė: samprata, kilmė, istoriniai tipai. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, kons ...
(Politologija. Konspektas, 20 psl, 72 kB)

Valstybės susiformavimo priežastys – privati nuosavybė, klasinė visuomenė. Šiuolaikinės valstybės esmė. Šiuolaikinės visuomenės pagrindiniai bruožai. Valdantysis elitas, grupės. Galimybė patekti į elitą atviroje ir uždaroje visuomenėje. Elitas. Jo formavimasis įvairiais istoriniais laikotarpiais. Politinės partijos, atsiradimas ir vaidmuo. ...
(Politologija. Konspektas, 9 psl, 32 kB)

Politikos mokslo objektas ir politikos samprata. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia.autoritetas. Legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Autoritetas ir legitimumas tiesiogiai siejami su valdzia., totalitarizmas ir autoritarizmas - samprata, totalitarizmas pagrindiniai
(Politologija. Konspektas, 10 psl, 88 kB)

Įvadas. Partijų kūrimasis lietuvoje. Lietuva – palanki terpė kurtis partijoms.neišprususi visuomenė. Daugiapartinė sistema. Situacijos šalyje išnaudojimas. Nusivylimas esama valdžia. Žiniasklaidos įtaka populistinių partijų populiarumui. „vieno žmogaus partija”. Rinkėjo balso kaina. Išvados. Santrauka. Literatūra. Populizmas – tai veikim
(Politologija. Kursinis, 23 psl, 50 kB)

Valstybės susidarymo tyrinėjimas turi pažintinę ir politinę praktinę reikšmę. Jis padeda pažinti specifinę valstybės prigimtį, jos bruožus ir ypatumus, nustatyti atsiradimo ir raidos priežastis bei sąlygas, taip pat geriau suvokti būdingas valstybei funkcijas, jos reikšmę visuomenės gyvenimui ir politinei sistemai. Teisė ir valstybė, istor ...
(Teisė. Referatas, 14 psl, 40 kB)

1. Valstybės ir teisės teorijos (vtt) mokslo dalykas, jo skirstymas,. santykiai su šakininiais teisės mokslais ir kitais mokslais. 2. VTT mokslo metodai; metodologija; metodika. 3. vtt funkcijos (išvardinti ir jas apibūdinti). 4. Valstybės kilmė (susidarymas). 7. Valstybės pagrindiniai požymiai: tauta ir teritorija (juos apibūdinti). 8. Va ...
(Teisė. Konspektas, 11 psl, 29 kB)

Valstybė. Valstybės samprata ir valstybės elementai.Valstybės teisinės savybės. Valstybės funkcijos.Valstybės raida.Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Lietuvos okupacinis valdymas. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.Atstatytoji Lietuvos valstybė 1918 – 1940 m. Sovietinė okupacija. Vokiečių okupacija 1941 – 1944 m. Antroji sovietin ...
(Teisė. Konspektas, 308 psl, 508 kB)

VYTAUTO VALDYMAS (1392-1430 m.). Įsitvirtinimas valdžioje. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, iškilo LDK valdymo klausimas. Vytautas buvo nepatenkintas, kad Jogaila savo vietininku paskyrė brolį Skirgailą, todėl paprašė karinės ir politinės Ordino paramos, suartėjo su Maskva. Norėdamas išsaugoti Lenkijos sostą ir nutraukti Gediminaičių din
(Istorija. Referatas, 2 psl, 7 kB)