Įžanga. Medicina yra mokslo žinių sistema, nurodanti kaip gydyti ligonius, tausoti ir stiprinti žmogaus sveikatą. Aplinkos sveikata - medicinos mokslų šaka, tirianti aplinkos taršą ir jos įtaką gyventojų sveikatai. . Nacionalinis aplinkos ir sveikatos veiksmų planas. Atmosferos struktūra. Atmosferos oro sudėtis. Azotas. Anglies dioksidas.
(Medicina. Konspektas, 18 psl, 72 kB)

Apsaugos TT tinkle testavimas: įžeminimo varža. Darbo tikslas. Didžiausios leistinos RE įžeminimo varžos nustatymas. Darbo eiga. 1 užduotis. RE įžeminimo varžos matavimas. 2 užduotis. Rezultatas. Atsargiai! Pavojus!. RE įžeminimo varžos testavimas. 3 užduotis. Rezultatas. Klaidos, matuojant įžeminimo varžą. 4 užduotis. Rezultatas. 5 užduot
(Sauga. Laboratorinis darbas, 5 psl, 132 kB)

Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas - natūraliais komponentais. Dulkėmis. Mikroorganizmais, grybeliais. Žiedadulkėmis. Fitvaleksinais. Balzaminėmis augalų medžiagomis. Organinių medžiagų irimo komponentais. Nh3, co2, h2s, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt. Ir dirbtinės taršos komponentais. Pramonės dulkėmis.
(Aplinka. Prezentacija, 13 psl, 43 kB)

Atsinaujinantys energijos ištekliai ir saulės energijos panaudojimas. Anotacija. Įvadas. Teorinis tyrimo pagrindimas. Lietuvos atsinaujinančių išteklių dalis bendrame energijos suvartojime. Saulės energijos panaudojimas. Fokusiniai. Plėveliniai kolektoriai. Karšto vandens ruošimo sistema: saulės kolektorius; tūrinė vandens talpa; 3)papildo ...
(Aplinka. Tyrimas, 5 psl, 103 kB)

Atsinaujinantys energijos. Šaltiniai. Energija reikalinga įvairiems poreikiams tenkinti: maisto gamybai, patalpų šildymui, važinėti transporto priemonėmis. Ir tai tik keletas pavyzdžių. Visame pasaulyje energijos poreikis vis didėja, tradiciniai energijos ištekliai senka, o jos gavimo būdai kenkia aplinkai. Energijos šaltiniai paprastai sk
(Ekonomika. Referatas, 6 psl, 17 kB)

Turinys. Įvadas. Sulės energijos panaudojimas. Vandens jėgaines. Žemės energijos panaudojimas. Biomasės panaudojimas lietuvoje. Vėjo jėgainės. Kodėl lietuvoje numatoma remti vėjo jėgainių statybą? Diagrama, lentelė. Kaip lietuvoje numatoma skatinti vėjo energetiką? Kur lietuvoje yra geriausios sąlygos vėjo energetikai? Pasulinės vėjo energ ...
(Ekonomika. Referatas, 15 psl, 110 kB)

Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1974 m. Dabartine jo teritorija sudaro 40570 ha. Šis parkas yra apie 100 km atstumu i šiaurę nuo Vilniaus, apie 170 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Geležinkelis Sankt - Peterburgas -Vilnius -Varsuva - Berlynas eina pietrytiniu parko pakrasčiu. Ignalinos rajonui priklauso 50% parko teritorijos, Utenos
(Geografija. Konspektas, 4 psl, 6 kB)

Santrauka. Verslo aprašymas. Įmonės aprašymas. Verslo tikslai ir galimybės. Prodyukto ar paslaugos aprašymas. Marketingas. Rinkos apžvalga. Konkurencijos analizė. Marketingo planas. Gamyba. Gamybos planavimas. Gamybos proceso aprašymas. Patalpos. Įrengimai. Tiekėjai. Medžiagos. Transportas. Darbo jėga ir darbo užmokestis. Valdymas. Fi
(Ekonomika. Referatas, 17 psl, 51 kB)

Iliustracija Ris26. Iliustracija Ris 25. Ris33, šalia ūglys su pražanginiu lapų išsidėstymu. Intarpas šoninės grupės ir tretinė struktūra. Ris 36. Reivn1-67. Intarpas "makromolekulės ir biopolimerai". Intarpas "proteina. Intarpas "aminorūgštys ir saldumas". Baltymų sandara. Baltymus sudaro nuosekliai sujungtos aminorūgštys. Visos baltymus
(Biologija. Konspektas, 8 psl, 16 kB)

Darbo tikslas. Biogeocheminė apytaka. Kaitos ir rezerviniai fondai. Biogeocheminės apytakos ciklai. Fosforo ciklas. Anglies ciklas. Azoto ciklas. Deguonies ciklas. Sieros ciklas. Hidrologinis ciklas. Darbo išvados. Šio modulio (žmogus ir aplinka) tikslas sužinoti kuo daugiau apie žmogaus sąntykį su gamta. Gamta – mūsų namai, todėl turime
(Statyba. Referatas, 32 psl, 2038 kB)

Eukariotinės ląstelės sandara ir funkcijos. Dvimembranės ląstelės organelės: branduolys, mitochondrijos, chloroplastai. Šviesinis ir elektroninis mikroskopai, pro juos matomi ląstelių ir jų struktūrų dydžiai. Amebos prisitaikymas vykdyti gyvybines funkcijas. Gyvūninės, augalinės ir grybo ląstelių sandara. Augalų audiniai ir jų funkcijos. G
(Biologija. Konspektas, 38 psl, 73 kB)

Biologinės įvairovės samprata. 1Biologinės įvairovės praradimas. Biologinės įvairovės konvencija. Lietuvos biologinės įvairovės apžvalga. Augmenijos įvairovė, jos kaita ir ypatumai. Grybijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Gyvūnijos įvairovė, kaita ir ypatumai. Ekosistemos ir biotopai Lietuvoje egzistuoja natūralios ir pusiau natūralios (mišk
(Biologija. Konspektas, 37 psl, 45 kB)

Ignalinos atominė elektrinė veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens-grafito branduoliniai reaktoriai RBMK-1 Toks energinis reaktorius - galingiausias pasaulyje. Šluminė elektrinės vieno bloko galia - 4800 MW, elektrinė galia - 1500MW. Ignalinos AE, kaip ir visose elektrinėse, turinčiose RBMK tipo reaktorius, naudojama vieno kontūr ...
(Geografija. Konspektas, 34 psl, 1520 kB)

Chemijos objektas. Santykis su kitais mokslais. Analizinės chemijos objektas. Analizinė chemija ir kiti gamtos mokslai. Cheminiai analizės metodai: cheminiai, fizikiniai ir fizikocheminiai. Sausa ir šlapia analizė. Pirocheminė analizė. Charakteringos katijonų reakcijos. Dalinė (frakcinė) ir sisteminė analizė. Grupiniai reagentai. Rūgščių-š
(Chemija. Konspektas, 10 psl, 54 kB)

Metalo hidroksido kiekio nustatymas titrimetriniu būdu. Elektrocheminė metalų korozija. Vandens kietumo kiekybinis nustatymas. Tirpalų savybės. Svėrimas – chemijos laboratorijoje naudojamos įvairaus tikslumo svarstyklės: techninės – mažiau tikslios, analitinės bei elektroninės – tikslesnės. Skysčių tūrio matavimas – Skysčių tūriai mat ...
(Chemija. Laboratorinis darbas, 10 psl, 41 kB)

Cheminė termodinamika. Mežiagos vidinė energija , entalpijos pokytis. Heso dėsnis, išvados iš heso dėsnio. Reakcijų greičio priklausomybė nuo koncentracijos, veikiančių masių dėsnis. Veikiančių masių dėsnis. Chemin. Vant’t hofo. Aktyvacijos energija. Katalizatorių reakcijų greičiui. Fermentais. Le šatelje principas konkrečioms reakcijoms.
(Chemija. Špera, 3 psl, 28 kB)

Cheminė tarša: chloras, amonikas. Įvadas. Cheminė tarša. Cheminė tarša neorganinius ir organinius. Chloras. Naudojimas. Pavojus. Apsauga. Trumpai. Chloras. Amoniakas. Naudojimas. Pavojus. Trumpai. Amoniakas. Pastarųjų metų įvykiai. 1. Išvados. Literatūra. Šiais laikais neįsivaizduojama, kad pramonė ir žemės ūkis galėtų apseiti be įvairiaus
(Biologija. Konspektas, 8 psl, 15 kB)

Detergentai yra svarbiausios sudedamosios dalys medžiagu, kurios padeda mažinti vandens paviršiaus itempima, plaunant ar skalbiant gerai pašalina nešvarumus. Dėl savo savybiu PAM naudojamos daugelyje veiklos sričių: skalbimo ir valymo priemonėms gaminti, sintetinio kauciuko, cheminio pluošto ir plastmasiu gamyboje, metalo apdirbimo, sta ...
(Mechanika. Diplominis, 66 psl, 1254 kB)

Įvadas. Sunkieji metalai – bendroji apžvalga. Sunkiųjų metalų sukeltos ligos gyvam organizmui. Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais. Sunkiųjų metalų kiekiai automagistralėse. Sunkiųjų metalų kiekiai pakelės žolėje. Fitoremediacija. Sunkiųjų metalų invazija. Kova su užterštumu. Sunkiųjų metalų kiekis lietuvos dirvožemyje. Išvados. Naudota
(Aplinka. Referatas, 12 psl, 33 kB)

Žemė nuolat kinta, ir vienas labai svarbus bei daug problemų sukeliantis pokytis yra dykumėjimas. Dykumėjimas yra viena didžiausių šių laikų aplinkos problemų. 2013m. JT paskelbto tyrimo duomenimis, prieš maždaug 20 metų dykumėjimo pavojuje buvo 110 pasaulio šalių,o dabar jų skaičius išaugo iki 168. Nepaisant to, kad mokslinė ir techninė
(Aplinka. Kursinis, 11 psl, 41 kB)