Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etik
(Etika. Konspektas, 10 psl, 26 kB)

Filosofijos probleminių krypčių samprata. Filosofinės sąvokos. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradž. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema s ...
(Filosofija. Konspektas, 8 psl, 23 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.s ...
(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoj ...
(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristo ...
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 44 kB)

1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji s ...
(Filosofija. Špera, 9 psl, 34 kB)

Įvadas. Filosofija ir mokslas. Filosofijos ir mokslo skirtumai. Filosofija ir specialieji mokslai. Specialiųjų mokslų klasifikacija. Filosofija ir realieji mokslai. Filosofija ir formalieji mokslai. Filosofija ir socialiniai mokslai. Išvados. Literatūra. Filosofija – tai mokslas apie visuotinius būties, ir žmogaus mąstymo ir pažinimo dės ...
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 16 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Buties aiskinimas aristotelio filosofijoje. (materija, forma, priezastys ir tikslas, substancija. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Su ...
(Filosofija. Konspektas, 25 psl, 35 kB)

Filosofijos samprata. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Pagrindinės filosofinės sąvokos. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono būties koncepcija. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Descartes\'o dualistinės metafizikos esmė. ...
(Filosofija. Konspektas, 15 psl, 69 kB)

Filosofijos konspektas+savokos ...
(Filosofija. Konspektas, 24 psl, 126 kB)

1 Filosofija kaip metafizika. 2 Filosofija ir religija (R. ). 3 Filosofija ir mokslas (M. ). 4 Filosofijos objektas. 5 IkiSokratikai apie būtį. 6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. 7 Būtis absoliučioji ir santykinė. 8 Būtis ir pasaulio vienybė. 9 Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 Jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 Dis ...
(Filosofija. Špera, 48 psl, 34 kB)

Antikos mąstytojai pradedant platonu buvo įsitikinę, kad labiausiai filosofui turi rūpėti trys dalykai: gėris, grožis ir tiesa. Daugelis filosofų, ypač viduramžių mąstytojai, jas traktavo kaip glaudžiai susijusias. Ir vis dėl to nepaisant jų vienovės filosofijos raidos procese išsikristalizavo atskiros filosofijos dalys, kuriuose minėtos t ...
(Filosofija. Referatas, 8 psl, 8 kB)

P. Leonas. “Teisės filosofijos istorija”. Naujieji amžiai. Legistai. Reformacija. Politiniai santykiai. Valstybės uždaviniai esti vidaus ir išoriniai. Vidaus uždaviniai yra šie. Valstybės uždavinys yra vykdyti teisingumą. Teisingumas yra teisėtas dovanų ir bausmių paskirstymas ir teikimas kiekvienam to, kas jam kaip teisė priklauso. Išmint ...
(Teisė. Konspektas, 18 psl, 35 kB)