top


Konspektai.com > Medicina
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Hipnosedaciniai vaistaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Benzodiazepinai. Barbitūratai. Ivairūs. Veikimo mechanizmas. Benzodiazepinai. Barbitūratai. Kiti hipnosedaciniai. Farmakodinamika. Sedacija. Hipnozė. Anestezija. Antikonvulsinis veikimas. Raumenų atpalaidavimas. Medularinė depresija. Tolerancija ir priklausomybė. Klinikinis vartojimas. Nerimo būsenos. Miego sutrikimai. Kitos indikacijos. Toksiškumas. Psichomotorinė disfunkcija. Adityvinis CNS slopinimas. Perdozavimas. Kiti šalutiniai poveikiai. Poklasis. Prototipas. Pagrindiniai vaistai. Kiti vaitai. Barbitūratai. Carbamatai. Alkoholiai. Kiti. Hipnosedaciniai vaistai. Benzodiazepinai Barbitūratai Įvairūs. (buspironas, clorohidratas, meprobamatas, zolpidemas, zaleplonas). Trumpo Ypač trumpo. Veikimo veikimo. Vidutinio Trumpo. Veikimo veikimo. Ilgo veikimo Ilgo veikimo. Dauguma hipnosedacinių vaistų yra tirpūs lipiduose ir gerai pasisavinami iš virškinamojo trakto. Ypatingai tirpūs lipiduose vaistai (pvz. : thiopental) pasiekia CNS labai greitai ir gali būti naudojamas kaip anestezijos induktorius. Jo poveikis yra trumpas, nes jis greitai persiskirsto iš smegenų į kitus audinius. Dauguma hipnosedacinių vaistų prieš pasišalindami yra metabolizuojami kepenų fermentų. Dauguma benzodiazepinų pradžioje verčiami ilgą gyvavimo pusperiodį turinčiais aktyviais metabolitais. Po kelių dienų gydymo (pvz. : diazepamu, tlurazepamu) susikaupia aktyvūs metabolitai, ko pasekmė pernelyg didelis ramumas. Lorazepamas ir oxazepamas yra sujungiami ne kepenyse todėl jie nesudaro aktyvių metabolitų. Barbitūratai (išskyrus phenobarbitalį, kuris pašalinamas beveik nepakitęs) yra oksiduojami C5 pozicijoj. Hipnosedacinių vaistų veikimas varijuoja nuo kelių valandų (zaleplonas < zolpidemas = triazolamas < chloro hidratas) iki 30 valandų (chlordiazepoxidas, diazepamas, phenobarbitalis). Visų hipnosedacinių vaistų veikimas priklauso nuo dozės: nuraminimas > nerimo pašalinimas > hipnozė > anestezija > koma. Slopinamasis poveikis sumuojasi kuomet vartojami keli...
0

Hipofizes hormonaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 88) Hipofizės hormonų preparatai. Hipofizė susideda iš 2-jų dalių. Augimo hormonas(STH). Farmakokinetika. Farmakodinamika. Klinika. Toksiškumas. Thireostimulioujantis hormonas (thirotroponas, TTH). Farmakokinetika. Farmakodinamika. Klinika. Toksiškumas. Adrenokortikotropinis hormonas(kortikotropinas, AKTH). Farmakokinetika. Farmakodinamika. Klinika. Toksiškumas. Folikulostimuliuojantis hormonas (FSH). Liuteinizuojantis hormonas (LH). Gonadotropinai (žMG, menotropinai ir FSH, urofollitropinai). Farmakokinetika. Farmakodinamika. Klinika. Toksiškumas. Prolaktinas. Bromkriptinas. Klinika. Hipofizės užpakalinės dalies hormonai. Oksitocinas. Farmakokinetika. Farmakodinamika. Klinika. Toksiškumas. Vazoprescinas (antidiuretinis hormonas, ADH). Farmakokinetika. Farmakodinamika. Klinika. Toksiškumas. Priekinės (adenohypophysis). Augimo hormonas(somatotropinas) STH. Prolaktinas. Adrenokortikotropinis hormonas(AKTH). Folikulostimuliuojantis hormonas(FSH). Liuteinizuojantis hormonas(LH). B-lipotropinas. B-endorfinas. Užpakalinės (neurohypophysis). Vazoprescinas. STH-peptidinis hormonas. Sukelia: -metobolinį veikimą: lipolizė, paveikia insuliną. Anabolinį veikimą per somatomedinus. STH-endogeninis hormonas, jo T1/2-20-25 min. Exkretuojamas dažniausia kepenimis. Skiriamas introraumeniniai: max. Konc. Pasiekia po 2-4 val. , o jo efektas organizme išlieka 36val. STH susiriša su ląstelės membranos receptoriais ir sukelia jų aktyvumą be ryškių cAMP, Ca2+ dalyvavimo. Per keletą val. Pasireiškia. Metobolinis procesas: periferinis insulinoantogonistinis efektas - sumažėja Glu patekimas į ląstelę; aktyvinama lipolizę. Anabolinis procesas: ūgio didėjimas per somatomedinus. STH stimuliuoja IPR-I, IPR-II sintezę kepenyse, kurie didina sulfatų patekimą į kremzles. Be to somatomedinai - tai ląstelės procesų, susijusių su augimu tarpiniai mediatoriai. A. STH deficitas: jei laiku paskirti hormoną vaikams su STH deficitu, suaugę jų ūgis...
0

Histologijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 21
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Histologija (gr. histos – audinys, logos – mokslas) – mokslas, tiriantis daugialąsčių gyvūnų ir žmogaus audinių kilmę, formavimąsi, mikroskopinę struktūrą ir gyvybės funkcijas. Ląstelių ir audinių tyrimo metodai. 2. Medžiagos fiksacija. 3. Medžiagos paruošimas pjaustymui. 4. Medžiagos pjaustymas (mikrotomija). 5. Histologinių nuopjovų paruošimas dažymui. 1 lentelė. Objekto paruošimas mikroskopavimui. mikroskopavimo metodai. specialūs mikroskopavimo metodai. specialūs histologinio tyrimo metodai. Citologija I. Ląstelių formų įvairovė. Tarpląstelinė medžiaga. Citologija II. Ląstelių organelės ir intarpai. Lytinės ląstelės (apvaisinimas, segmentacija). Ašiniai organai (gemalinių ir ašinių organų susidarymas). Placenta. 1. Placentos vaisiaus dalis. Vešlusis chorionas (gaurelinis dangalas), chorion frondosum, sudaro placentos vaisiaus dalį. Iš viršaus placentą dengia amniono epitelis, po juo yra choriono plokštelė, kurioje matomos kraujagyslės. Žemiau yra choriono gaureliai, villi, kurie formavimosi eigoje gali būti pirminiai, antriniai ir tretiniai. Iš išorės kiekvieną gaurelį gaubia du ląstelių sluoksniai: išorinis, sincitiotrofoblastas, ir vidinis, citotrofoblastas, kuris antroje nėštumo pusėje nyksta. Tokia struktūra būdinga tik priminiams gaureliams. Į pirminius choriono gaurelius įaugus užgemalinei mezodermai susidaro antriniai gaureliai. Kai gaurelių mezodermoje atsiranda kapiliarai (juos dengia endotelis), tuomet jie vadinami tretiniais. Tarp gaurelių yra tarpgaureliniai tarpai su motinos krauju. Šiame mikropreparate jūs matysite antrinius ir tretinius gaurelius. Placentos motinos dalis. Placentos motinos dalį formuoja pamatinė atkrintančioji gimdos gleivinė, decidua basalis. Stiebiniai choriono gaureliai siekia decidua basalis ir prisitvirtina prie jos. Nuo stiebinio gaurelio atsiskiria šakotieji ir galiniai gaureliai, kurie būna įsiterpę tarp choriono ir decidua basalis. Tarp šių gaurelių cirkuliuoja motinos kraujas. Stiebinis choriono gaurelis su visais atsišakojimais sudaro placentos skiltį (kotiledoną). Gimdos gleivinėje prie decidua basalis matomos didelės ląstelės, vadinamos atkrintančiomis gleivinės ląstelėmis (decidualinėmis), cellulae deciduales (gausios lipidais ir glikogenu). Gemalo ir vaisiaus formavimasis. naujagimio subrendimo požymiai. Naujagimio išnešiotumo kriterijai. Naujagimių branda. Vaisiaus amžiaus nustatymas. Hazės ir negelio schema gimusio vaisiaus amžiui nustatyti. 3 lentelė. Embriono bei vaisiaus amžius, svoris ir ilgis. Nėštumo laikas. Svoris. Pagrindiniai subrendusio naujagimio ir vaisiaus požymiai. Naujagimio būklės vertinimas pagal v. apgar schemą. Citologija. Bendroji histologija. Specialioji histologija.
2

Histologijos konspektaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 22
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Audinių apibrėžimas ir klasifikacija. Kamieninių ląstelių rūšys ir jų panaudojimo galimybės. Pamatinė membrana, jos struktūra, funkcija. Ląstelių juntys, jų tipai. Dengiamojo epitelio rūšys ir jo histofiziologija. Liaukinio epitelio savybės. Liaukų struktūra, klasifikacija. Sekrecijos būdai. Jungiamojo audinio kilmė, bendros savybės ir klasifikacija. Skaidulinio jungiamojo audinio klasifikacija ir savybės. Specialiojo jungiamojo audinio struktūra ir funkcijos. Kraujas ir limfa, jų funkcijos. Eritrocitai, jų struktūra, funkcija ir formavimasis. Leukocitai, jų rūšys, struktūra, funkcija ir vystymasis. Trombocitai, jų reikšmė, vystymasis. Hemograma ir jos įvertinimas. Leukograma ir jos įvertinimas. Kraujo formavimasis. Embrioninė ir poembrioninė kraujo gamyba. Kremzlinis audinys: kilmė, rūšys, struktūra. Kaulinis audinys: kilmė, jo rūšys, struktūra. Kaulo formavimasis, persitvarkymas, regeneracija. Raumeninis audinys: klasifikacija, kilmė, regeneracijos galimybės. Neruožuotieji raumenys. Neruožuotojo raumens ląstelės struktūra. Kontrakcijos mechanizmas. Ruožuotųjų raumenų struktūra ir kontrakcijos esmė. Griaučių ruožuotojo raumens skaidulos mikrostruktūra. Kontrakcijos mechanizmas. Širdies raumens ląstelių (kardiomiocitų) mikrostruktūra. Kontrakcijos mechanizmas. Nervinio audinio kilmė, regeneracijos galimybės. Neuronų klasifikacija, struktūra. Neuroglijos kilmė, struktūra ir funkcija. Nervinės galūnės. Receptorių ir efektorių histofiziologija. Neuronų tarpusavio ryšys. Sinapsių ultrastruktūra ir jų histocheminė charakteristika.
0

HV ABC. Profilaktika pirmieji simptomai gydimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Virusiniai hepatitai yra viena aktualiausių Lietuvos sveikatos apsaugos problemų. Iš visų infekcinių ligų sergamumas virusiniais hepatitais tarp suaugusiųjų užima trečiąją vietą. Šiuo metu pasaulyje yra žinomi hepatitų A, B, C, D, E, G virusai. Hepatitų A ir E virusais užsikrečiama alimentariniu būdu, o hepatitų B, C, D ir G virusais užsikrečiama per kraują. Virusinis hepatitas A.Hepatitas A (HA) - tai ūminis hepatito A viruso (HAV) sukeltas kepenų nekrozinis uždegimas, pasireiškiantis gelta ir kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu kraujo serume. Etiologija.HAV priklauso Pikornaviridae šeimos Hepatovirus giminei. HAV tai smulkus sferinės formos virusas. HAV yra atsparus išorinės aplinkos veiksniams, mažam pH, šalčiui, aukštai temperatūrai, džiovinimui. 60° C temperatūroje virusas žūsta per 10 val., o 100° C temperatūroje - per 5 min. Gėlame jūros vandenyje virusas iš1ieka nuo 12 sav. iki 12 mėn., taip pat gali koncentruotis moliuskuose. Užkrėstuose maisto produktuose HAV gali išlikti gyvybingas keliolika dienų, užšaldytas išlieka aktyvus iki 2 metų. Virusą greitai inaktyvuoja UV spinduliai, etilo spiritas - per 24 val., chloro turintys tirpalai ir formalinas. HAV randamas fekalijose, kraujyje ir seilėse.
0

Imunintetasparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Imuniteto rūšys. Įgimtas imunitetas. Apsauginiai barjerai. Igytas imunitetas. T limfocitai. B limfocitai. Antikūnai. Antigenai. Imunodeficitai. Kaip sustiprinti imunitetą. Kas silpnina imunitetą. Imuniteto nepakankamumo diagnostika. Išvados. Literatūra. Tikslas *supažindinti kas yra imunitetas. *kokios yra jo rūšys. *ir kas ji sukelia ir kaip jo išvengti. Imunitetas (lot. Immunis – laisvumas nuo ko nors) – tai žmogaus organizmo gebėjimas. Apsisaugoti nuo viso to, kas jam genetiškai nepriimtina: nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų. Persodintų svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų – antigenų. Imuniteto veiklos pagrindas – atpažinti „sava" ir „svetima". Šią užduotį atlieka speciali imuninė. Sistema, kuri taip pat pašalina mirusias ir pakitusias organizmo ląsteles, saugo nuo vėžio.
0

Individualus vaistu veikimo skirtumai priezastysparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Individualūs vaistų veikimo skirtumai ir priežastys (amžius, lytis ir t. T. ) kūno masė. Vaistų veikimo stiprumas priklauso nuo jų koncentracijos veikimo vietoje, todėl paskyrus vienodas tolygiai organizme pasiskirstančių vaistų dozes 50 ir 100 kg sveriantiems žmonėms, tai 50 kg sveriančio žmogaus organizme susidarytų dvigubai didesnė jų koncentracija. Jei žmogus sveria daugiau negu vidutiniškai, dažniausiai del riebalinio audrinio išvešėjimo, todėl lipofiliniai vaistai (tiopentalis) kaupiasi riebaliniame audinyje, ir jų dozes reikia gerokai padidinti, o hidrofilinių vaistų priešingai, dozes reikia nedaug padidinti, nes į riebalinį audinį jie sunkiai patenka. Lytis. Moters organizmas yra jautrensis vaistams negu vyrų dėl: mažesnės kūno masės lytinių hormonų poveikio vaistų biotransformacijai funkcinės moters organizmo būklės menstruacijų, nėštumo, laktacijos metu Amžius. Naujagymiai, ypač neišnešioti, yra jautre.
0

Infekcinės ligosparsisiųsti


Lapų skaičius: 150
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Epideminis procesas, jo veiksniai ir pasireiškimas.. Etiotropinis, patogenezinis ir simptominis infekcinių ligų gydymas. Vidurių šiltinė. Šigeliozės klinika. Salmoneliozės klinika. CHOLERA. INFEKCINIŲ DIARĖJŲ GYDYMO PRINCIPAI. BOTULIZMAS.. TRICHINELIOZĖ. BALANTIDIJAZĖ. Virusiniai hepatitai A, B ir C. Virusiniai hepatitai A, B ir C: klinika, diagnostika, gydymas. Lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C. Gripo ir ūmių respiracinių ligų dif. diagnostika . Erkinis encefalitas. Laimo liga. Paprasta ir juostinė pūslelinė . Infekcinė mononukleozė. Difterija. Meningokokinė infekcija. Meningokokinis meningitas. Bakterinių (S pneumoniae, H influenszae ir kt) meningitų kilmė, diagnostika, gydymo ypatumai. ŽIV infekcijos etiologija. AIDS klinika. Virusinių (serozinių) meningitų kilmė, diagnostika, gydymas. Rožė. Maliarija. Leptospirozių epidemiologija. Juodligė. Stabligės patogenezė. Pasiutligė. Epideminis parotitas, klinikinės formos, diagnostika, gydymas.
10

Inhaliaciniai bendrieji anestetikaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 60) Bendrieji inhaliaciniai anestetikai. Bendroji anestezija. Bendrųjų anestetikų veikimo mechanizmas. Klasifikacija ir farmakokinetika. Dujos. Lakūs skysčiai. Pasisavinimo greitis ir anestetinis poveikis priklauso nuo. Tirpumo. Inhaliuotų dujų parcialinio slėgio. Plaučių ventiliacijos greitis. Plaučių kraujataka. Arterioveninės koncentracijos gradientas. Eliminacija. Anestetiko minimali olveolinė koncentracija (MAC). Anastetikas. Kraujo: dujų parcialinis koeficientas. Mac (%). Metabolizmas. Inhaliuojamųjų anestetikų poveikis. Poveikis cns. Poveikis Širdies ir kraujagyslių sistemai. Poveikis kvėpavimo sistemai. Toksiškumas: Halotanas retai gali sukelti pooperacinį hepatitą pacientams, patyrusiems hipovoleminį šoką ar stiprų stresą. Metabolizuojant metoksifluraną susidaro fluoridai, kurie gali sukelti inkstų nepekankamumą po ilgalaikės anastezijos. Ilgas azoto oksido poveikis sumažina metionino sintezę, ko pasekmė yra megaloblastinė anemija. Jautriems pacientams po anastezijos halogenų hidrokarbonatais gali išsivystyti piktybinė hipertermija. Jos metu ligonis yra be sąmonės, nejaučia skausmo, nieko neprisimena, skeleto raumenys yra atsipalaidavę, nėra refleksų. Tikslus mechanizmas dar neišaiškintas, tačiau šie vaistai paprastai išvargina CNS. Inhaliuojamųjų anestetikų veikimas proporcingas jų tirpumui lipiduose. Galimas veikimo mechanizmas yra tas, kad sąveikaudami su membranų lipidais ar baltymais, jie veikia jonų kanalus, o kartu ir centrinį neurotransmisinį mechanizmą. Potencialus taikinys yra GABAA receptorius, kuris tiesiogiai jungiasi su Cl- kanalu. Inhaliuojamieji ir intraveniniai anestetikai tiesiogiai aktyvuoja receptorius (hipnosedaciniai vaistai palengvina GABA veiklą). Skirtingas galvos smegenų vietas anestetikai veikia skirtingai: neuronų atsakingų už skausmo pojūtį inhibicija įvyksta greičiau, nei vidurinių smegenų formatio reticularis. Azoto oksidas. Halogenų...
0

Inkstų ir šlapimo takų ligos ir slaugaparsisiųsti


Lapų skaičius: 43
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Inkstų ir šlapimo takų ligos ir slauga. Inkstų ir šlapimo takų anatominiai - fiziologiniai duomenys. Inkstų ir šlapimo takų. Ligų rizikos veiksniai. Inkstų ir šlapimo takų ligos. Inkstų ir šlapimo takų diagnostiniai tyrimai. Širdies ir kraujagyslių sistemos įvertinimas. Kraujo serumo tyrimas. Kraujo baltymų. Šlapalo. Šlapimo tyrimas. Normalaus šlapimo ypatybės. Dėl inkstų ir šlapimo takų ligų gali atsirasti šių svarbiausių pakitimų. Paros šlapimo kiekis sumažėja. Hipostenurija. Cilindrai. Ląstelių skaičiaus nustatymas. Šternheimerio - malbino ląstelių ir aktyviųjų leukocitų nustatymas. Funkciniai tyrimai. Zimnickio mėginys. Fišbergo mėginys. Šlapimo praskiedimo mėginys. Inkstų klirenso dydžių nustatymas. Inkstų klirenso dydžiu vadinamos plazmos. Kiekis (ml), iš kurio inkstai per 1 minutę pašalina tam tikrą medžiagą. Inkstų radiologinis tyrimas. Rentgeninis inkstų tyrimas. Ekskrecinė urografija arba intraveninė urografija. Ekskrecinė urografija. Retrogradinė pielografija. Perkutaninė (antegradinė) pielografija. Renalinė arteriografija ir venografija. Skaitmeninė subtrakcinė angiografija. Ultrasonografija. Radionuklidinis tyrimas. Renografiją. Inkstų dinaminė scintigrafija. Kontraindikacijų. Inkstų echoskopija. Cistoskopija. Inkstų kompiuterinė tomografija. Inkstų tyrimas magnetinio rezonanso metodika. Inkstų punkcinė biopsija. Inkstų ir šlapimo takų ligomis. Sergančių pacientų slauga. Bendrosios sergančiųjų inkstų ir šlapimo takų ligomis. Slaugos problemos. Inkstų srities skausmai. Pabrinkimai. Galvos skausmai. Dispepsiniai reiškiniai. Karščiavimas. Šaltkrėtis, gausus prakaitavimas. Nusilpimas, aktyvumo sumažėjimas, savirūpos stoka. Dusulys. Nusiminimas, baimė, bloga nuotaika. Gydymo režimo nesilaikymas. Nemiga. Slaugos rezultatai. Žinių apie inkstų ir šlapimo takų ligas stoka. Traumų rizika. Inkstų ir šlapimo takų ligos. Glomerulonefritas. Ūminis glomerulonefritas. Lėtinis glomerulonefritas. Glomerulonephritis chronica. Izoliuoto šlapimo pakitimų sindromo forma. Šlapimo takų infekcija. Pielonefritas.
0

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557