Medicina (8 psl). Medicinos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 15
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Kvepavimo fazes. Isorinio kvepavimo mechanizmai. Kvepavimo rusys. Tarpleurinis slegis. Lasteles gauna energija medziagu oksidaciniu procesu metu. Turi gauti deguoni. Normalios lasteles gyvibingumas galimas tada,kai pasalinamas galutinis produktas CO2,palaikomas rugsciu-sarmu balansas.Kvepavimas-duju apykaita tarp lasteles ir isores. Dujos transportuojamos:1.konvekcijos kelias(yra tada,kai dujos transportuojamos dideliu atstumu(krauju));2.difuzija(dujos juda mazu atstumu(maziau nei 1mm)). 2. Kvepavimo periodo charakteristika. Plauciu turiai ir talpos. Plauciu turiai. 1)Kvepuojamasis turis(Vt)-tai oro kiekis,kuri zmogus,normaliai kvepuodamas,ikvepia ir iskvepia.Normaliai jis vidutiniskai yra apie500ml,bet gali buti 300-900ml. 2)Rezervinis ikvepimo turis(IRV)-tai maksimalus oro kiekis,kuri papildomai galima ikvepti po normalaus ikvepimo.Jis gali buti 1000-3000ml. Spirografija. 3. Plauciu ventiliacija. Ikvepiamo, iskvepiamo ir alveolinio oro sudetis. Duju apykaita plauciuose. 4. Kvepavimo duju pernesimas kraujyje. CO2 junginiai kraujyje. Duju apykaita audiniuose. 5. Nervine ir humoraline kvepavimo reguliacija. Kvepavimo centrai. 6. Kvep.pakitusiomis salygomis.Ypatingi kvepavimo judesiai. 7. Regioninės kraujotakos (vainikines, smegenu, kepenu, plauciu) ypatumai. 8. Limfa. Jos susidarymas ir reiksme. Kraujo depo. 1.Krutininis-raumeninis. 2.Pilvinis-diafragminis. Gyvybine plauciu talpa GPT. Funkcine liekamoji talpa(FLT) (FRC-. Ikvepimo talpa(IC-inspiratory capacity). Iskvepimo talpa(EC-expiratory capacity). Totaline,arba bendroji,plauciu talpa(TLC-total lung capacity)-. 3)Rezervinis iskvepimo turis(ERV)-. 4)Liekamasis turis(RV). Spirometrija-. Pneumografija. Pneomotachometrija. Nervinė reguliacija. Smegenų kraujotaka. Plaučių kraujotaka. Kepenų kraujotaka. Kraujo deponavimas vartineje sistemoje.

Fiziologijos konspektas

Lapų skaičius: 38
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Fiziologijos reikšmė ir ryšys su kitais mokslais. Svarbiausi fiziologijos raidos bruožai. Grafinis metodas. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazes ir ju rysys su veikimo potencialu. Nerviniu skaidulu klasifikacija ir ju savybes. Nervinio impulso susidarymas ir plitimas mielininemis ir nemielininemis skaidulomis. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė „jėga – greitis“. Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. Cns neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas.. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotonis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Konvergencija ir dergencija. Okliuzija ir facilitacija. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. T ir h refleksu tyrimas. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms.

Fiziologijos konspektas: kraujas

Lapų skaičius: 3
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: I. Užpildykite lentelę. Kraujo rodiklis. Norma. Reikšmė. II. Užbaikite sakinius. Kraujo funkcijos yra. Kraujo grupė priklauso nuo. Kraujo grupę svarbu žinoti, nes. Cirkuliuojančio kraujo kiekis padidėja (hipervolemija) tuomet, kai. Cirkuliuojančio kraujo kiekis sumažėja (hipovolemija) tuomet, kai. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) padidėja. Nuo kraujo plazmos pH priklauso. Kraujodara (hemapoezė) vyksta šiuose organuose. Kraujo krešėjimas priklauso nuo. Hemolizė tai. Iii. Kraujo krešėjimo schema. Fiziologijos dalyko savarankiškas darbas. Kraujas. (Ką atspindi rodiklis?). Eritrocitų skaičius 1 l moters, 1 l vyro kraujo. Vyrams 4, 0-5, 0*1012/l. Moterims 3, 9-4, 7*1012/l. Bendras hemoglobiną turinčių ir deguonį pernešančių ląstelių kiekis litre. Jie sudaro didžiausią kraujo ląstelių dalį. Jų kiekio ir kokybės pokyčiai leidžia įtarti mažakraujystę, skysčių balanso sutrikimus, kraujo gamybos sutrikimus. Taip pat eritrocitai nulemia žmogaus kraujo grupę ir rezus faktorių. Moters, vyro hemaglobino kiekis g/l. Vyrams 135 170g/l. Moterims 120 160g/l. Bendras deguonį pernešančios medžiagos kiekis. Jo sumažėjimas tai mažakraujystės požymis. Hemakorito vertė. Moters, vyro. Vyrams 40 52%. Moterims 35 47%. Iš jo pokyčių sprendžiama apie organizmo skysčių balansą, kraujo ląstelių gamybos sutrikimus, mažakraujystę. Bendras leukocitų skaičius. 1 l kraujo. 4, 0 9, 0*109/l. Bendras imuninių kraujo ląstelių kiekis litre. Pagal jo pokyčius vertinamas uždegimas, infekcijos priežastis virusinė ar bakterinė, onkologinės kraujo ligos, autoimuninės ligos, alergijos. Segmentuotų neurofilinių leukocitų (neutrofilų) procentas leukogramoje. Suaugusiems 40 72%. Vaikams 30 60%. Pagrindinė funkcija fagocitozė, t.y. Patekusių mikroorganizmų rijimas ir skaidymas. Sveiko žmogaus audiniuose jie juda netvarkingai, o patekus bakterijoms ima irtis link jų. Neutrofilai išskiria fermentų, kurie stabdo arba naikina bakterijas, ardo pažeistas audinių ląsteles, o patys žūva uždegimo...

Fiziologijos spera

Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Membr. Funkcijos. Membr. Sudaro. Integraliniai baltymai. Medžiagu transportas per membrama. Gali buti. Dirglumas. Ikislenkstiniai. Slenkstiniai Viršslenkstiniai. RP. VP. Raumenų savybės. Raumenų susitraukimo rūšys. Motorinis vienetas. Pavienio susitraukimas. Sumuotas susitraukimas. Lygusis sumuotas susitraukimas. Dantytasis sumuotas susitrauk. . Raumens susitraukimo mechanizmas. CNS savybės ir reflėksas:. Nervinių impulsu. Įgimtus-besaliginis. Įgytas- saliginis. Įgimtu refleksu lanke-nedalivauja smegenu ževė. Įgytu refleksu lanke-ževė dalivauja. Sinapsė. VNS aukštesnėji centrai yra bendri abėm jos dalims, simpatiniai ir parasimpatiniai. Sns žemesnėji centrai. Adrenalinas. Noradlenalinas. PNS žemesnėji centrai yra. Vegetacinės NS poveikis organams. Regėjimo pojutis. Klausos pojutis. Uoslės digiklio pojutys. Skonio organo dirglis. Odos funkcijos. Kiekviena lastele turi išorine membrama, kai kurios ląsteles organoidai, taip pat turi membramas tai bus vidinės membramos. Apsaugine. Suteikia forma. Palaiko ryšį su aplinka. Per memb. Vyksta medžiagu transportas į ląstele ir iš lastelės. Baltimai -50%. Lipidai-40%. Anglevandeniai-10%. A)difuzija. B)osmosas. C)filtracija. Elektriniai. Cheminiai. Mechaniniai. Biologiniai. Neuronai. Sekrecinės ląstelės. Impulsas yra elektrinis reiškinis jį galima registroti elektros prietaisu. Elektrokardiografu. Elektroencefalografu. Elektromiografu. Jeigu dirgikliai yra silpni ląstelėse stebiame ramybės potenciala (RP). RP-apsprendžia netoligus jonu pasiskirstymas, ląstelės viduja ir išorėja. Ląstelės viduja esančios amino rūgštis ir baltymai nulemia, tai kad RP metų ląstelės viduja yra neigiamas kruvis. Ląstelės išoryje yra teigiamas kruvis RP metų. Kai ląstele padirginame atitinkamo stiprumo dirgikliu, tada sukeliama veikimo potenciala(VP). Kontrastyškumas– gebėjimas susitraukti ir atsipalaidoti. Tonusas-t. Y pastovus raumens įtempimas ramybės metų. Izometrinis-jo metų kinta susitraukimo jėga, bet nesikeičia...

Formakologija

Lapų skaičius: 60
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Bendrieji klinikinės farmakologijos principai. Pasiskirstymas organizme. Biotransformacija. Ekskrecija. Eliminacija. Farmakogenetika. Medikamentų skyrimas nėščiosioms ir žindančioms motinoms. Antibakterinės terapijos principai. Antibiotikų klasifikacija. Beta laktaminių antibiotikų klinikinė farmakologija. Kiti antibakteriniai preparatai (ne AB). Svarbiausių vaikų ligų gydymas antibakteriniais preparatais. Vegetotropinės medžiagos. Priešnuodžiai.. Bronchus plečiantys preparatai. Kosulį veikiantys preparatai.. Antialerginiai preparatai. Fiziologiniai histamino antagonistai. Preparatai, slopinantys histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių. H receptorių blokatoriai. Serotonino antagonistai. Priešuždegiminiai preparatai. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NPV) - bendrybės. Salicilatai – acetilsalicilo rūgštis (ASR). Paraaminofenolio dariniai – acetaminofenas (paracetamolis). Pirazolonai. Įvairių rūgščių ir kiti dariniai. Klinikinis NPV vartojimas – karščiavimo gydymas. Klinikinis NPV vartojimas – uždegimo gydymas: reumatologija, artritai ir pan.. Klinikinis NPV vartojimas – skausmo malšinimas. Lėto veikimo (baziniai) antireumatiniai vaistai. GK reumatologijoje. Preparatai virškinimo trakto (VT) ligoms gydyti. VT gleivinę apsaugantys preparatai. VT gleivinės regeneraciją skatinantys preparatai. VT motoriką veikiantys preparatai. Apetitą veikiantys preparatai. Virškinimo fermentai ir antifermentai. Tulžies sekreciją ir kepenų funkciją gerinantys preparatai. Preparatai žarnyno disbakteriozei gydyti. Antihelmintiniai preparatai. Vitaminai. Kortikosteroidų klinikinė charakteristika. Gliukokortikoidai (GK). Mineralokortikoidai. Anaboliniai steroidai. Arterinės hipertenzijos (AH) gydymas. Širdį veikiantys glikozidai (ŠVG).

Formaldehido dariniai

Lapų skaičius: 4
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Formaldehido dariniai. Ūmiai juo apsinuodijus per os, pažeidžiamas virškinimo traktas (prideginama gleivinė) ir inkstai, vystosi acidozė. Formaldehido garai stipriai dirgina gleivinę, ypač akių ir kvėpavimo takų, o koncentruoti tirpalai dirgina ir odą. Tai tarpinė grupė tarp antiseptinių ir chemoterapinių medžiagų. Kai kurie dažai pasirinktinai slopina mikrobų dauginimąsi ir kartais vartojami rezorbciniam efektui sukelti. Dažų grupės preparatams ypač jautri kokinė mikroflora ir gramteigiamos bakterijos. Pūliai, kraujas ir kitos baltyminės medžiagos dažų antimikrobinį veikimą silpnina. Metileno mėlynasis turi oksidacinių-redukcinių savybių gali vaidinti vandenilio akceptoriaus bei donoro vaidmenį organizme. Tuo pagrįstas jo, kaip antidoto, vartojimas kai kurių apsinuodijimų atvejais. Sušvirkštus į veną nedidelį preparato kiekį (0, 1-0, 15 ml 1 proc. Tirpalo 1 kg kūno masės), methemoglobinas redukuojasi-virsta hemoglobinu. Dėl šios savybės metileno mėlynasis vartojamas apsinuodijusiems methemoglobiną sudarančiais nuodais (pvz. , nitratais, anilinu ir jo dariniais) gydyti. Suleidus į kraują didelį šio dažo kiekį, iš hemoglobino susidaro methemoglobinas. Dėl to metileno mėlynasis vartojamas apsinuodijusiems cianidais, smalkėmis ir sieros vandeniliu gydyti. 97 Formaldehido dariniai Formaldehidas. Panašiai kaip etilo alkoholis jis audinius veikia sutraukiamai (dehidratuoja odos bei gleivinės paviršinių sluoksnių ląsteles), koaguliuoja mikrobų baltymus. Be to jis reaguoja su baltymų amino grupėmis ir sutrikdo jų funkciją visuose fermentuose. Formaldehidas sunaikina ne tik vegetacines mikrobų formas, bet taip pat virusus, mikrobų sporas ir grybelius. Formalinas. Tai vandeninis 40proc. Formaldehido tirpalas. Formaldehido 0, 5-1proc. Tirpalas vartojamas chirurgo rankoms antiseptiškai paruošti, baltiniams, patalpoms, instrumentams dezinfekuoti, taip pat kai yra padidėjęs kojų...

Galeniniai ir neogaleniniai preparatai

Lapų skaičius: 4
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 11) Galeniniai (tinktūros, ekstraktai, sirupai, vandenys) ir neogaleniniai preparatai, išrašymo ypatumai. Tinktūros (tincturae). Rp. : Tincturae Absinthii 30, Da. Signa. Rp. : Tincturae Valerianae. Tincturae Convallariae ana 15, Misce. Da. Signa. Mixturae turbidae. Ekstraktai (extracta). Extractum fluidum. Extractum spissum. Extractum siccum. Rp. : Extracti Secalis cornuti fluidi 30, Da. Signa. Rp. : Extracti Crataegi fluidi 5, Tincturae Valerianae. Tincturae Convallariae ana 10, Misce. Da. Signa. Rp. : Extracti Belladonnae spissi 0, Butyri Cacao 3, M. F. Suppositorium. D. T. D. N. S. Sirupai (sirupi). Sirupus simplex arba Sirupus sacchari. Rp. : Codeini phosphetis 0, Sirupi Altheae 20, Aquae destillatae ad 100, M. D. S. Vandenys (aquae). Aquae medicatae), kurie paprastai yra mažos koncentracijos vandeniniai kai kurių vaistinių medžiagų tirpalai. Jų pvz. Gali būti švino vanduo (Aqua plumbi) dviejų dalių bazinio švino acetato tirpalo ir 98% vandens tirpalas; chloroformo vanduo (Aqua chloroformii) 0, 5% chloroformo tirpalas vandenyje. Dar gali būti aromatiniai vandenys (Aquae aromaticae. Rp. : Kalii iodidi 4, Natrii hydrocarbonatis 2, Aquae Menthae ad 200, M. D. S. Neogaleniniai preparatai (Neogalenica). Rp. : Adonisidi 15, D. S. Rp. : Adonisidi 1, D. T. D. N. 10 in ampullis. S. Galeniniai preparatai gaminami daugiausia iš augalinės kilmės vaistinių žaliavų. Taip vadinamos nevandenininės (dažniausiai spiritinės) augalinės vaistinės žaliavos ištraukos. Be biologiškai veiklių medžiagų, iš augalinės žaliavos visuomet išekstrahuojami pigmentai, kurie suteikia ištraukoms būdingą spalvą. Tinktūromis buvo vadinami ir kai kurie spalvoti spiritiniai tirpalai. Gydytojui magistriniame tinktūros proporcinės koncentracijos nurodinėti nereikia. Taip pat recepte nereikia žymėti augalo dalies pavadinime (kaip tai daroma išrašant užpilus ar nuovirus). Tinktūros paprastai dozuojami lašais. Ligoniui duodamas bendras tinktūros ar tinktūrų mišinio...

Ganglijus blokuojantys vaistai

Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 45) Ganglijus blokuojantys vaistai. Klasifikacija. Nikotininių receptorių antagonistai yra skirstomi į ganglijus blokuojančius vaistus ir neuroraumeninių plokštelių blokatorius (periferinius miorelaksantus). Dabar Lietuvoje registruotų ganglioblokatorių neturime. Nevartojami, nes sukelia perdaug nepageidautinų reiškinių! Farmakodinamika. Nikotininių receptorių, esančių ganglijuose, blokatoriai veikia kaip konkurenciniai farmakologiniai antagonistai (nedepoliarizuojantys), nors yra įrodymų, kad jie taip pat gali blokuoti nikotininio kanalo porą. Farmakokinetika. Ketvirtiniai aminai (pvz. , Hexamathonium) blogi pasisavinami, jei vartojami per os; antrinis Mecamylaminum geriau pasisavinamas iš virškinimo trakto, lengvai patenka į CNS. Buvęs panaudojimas. Šie vaistai buvo pirmieji efektyvūs antihipertenziniai vaistai. Hexamethonium (prototipas), Mecamylaminum ir keletas kitų ganglioblokatorių buvo plačiai naudojami šiai ligai gydyti. Deja, šalutiniai ganglijų blokavimo poveikiai hipertenzijos atveju buvo tokie sunkūs (tiek simpatinis, tiek parasimpatinis skyriai yra blokuojami), kad pacientai negalėjo jų toleruoti ilgą la.

Genetika

Lapų skaičius: 42
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Genetika. Genetinis konsultavimas. Ligų paveldėjimas pagal mendelio dėsnius. Pagrindiniai paveldėjimo tipai ir ligų pavyzdžiai. genealoginis metodas. Genealoginis metodas. Su x chr susijęs recesyvinis paveldėjimas. Su x chr susijęs paveldėjimas. Vezio genetika. Genetinė vezio kilme. vežio genai. pagrindinės vėžio genų klasės. onkogenai. protoonkogenai, jų aktyvacija, normalios onkogenų funkcijos. onkogenųi vaidmuo piktybinių susirgimų atsiradimui. vezio supresijos genai. su dnr reparacija susiję genai.. Chromosomų persitvarkymai ir vezys. Šeimos (paciento) tyrimo principai genetinėje konsultacijoje. mažos išores raidos anomalijos (mikroanomalijos), jų reikšme klinikinėje genetikoje. Teratogenai žmogui. Teratogeno apibrėžimas, klasifikacija. kritiniai nėštumo periodai. teratogeninis terminacinis periodas (ttp). embriocidinis, embriotoksinis, teratogeninis, fetotoksinis poveikiai. teratogenezės principai ir mechanizmai. tikrieji, galimi, abejotini teratogenai. Abejotini teratogenai. Autosominiai sindromai. dauno, edvardso, patau sindromai. paplitimas, etiologija, patogeneze, klinika, diagnostika, diferencine diagnostika, stcbejimo ir gydymo principai, prenataline diagnostika. dauno sindromas. Hipotonija. Gonosominiai sindromai. turnerio, klainfenterio, sindromai: paplitimas, etiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, dif.dianostika, stebėjimo ir gydymo principai. Ternerio sindromas . Fragilios x chr (martino belo) sindr. Interseksualios būklės.lyties organų vystymosi etapai.lyties diferenciacijos lygiai. Moteriškojo pseudohermafroditizmo priežastys, klinika, diagnostika, gydymas. vyriškojo pseudohermafroditizmo priežastys, klinika, diagnostika, dif. diagnostika, gydymas. Vaikų spinalinė raumenų atrofija (verdnigo-hofmano sindr.):paplitimas, etiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, dif. diagnostika, gydymas, prenatalinė diagnostika. Hantingtono chorėja: paplitimas, paveldėjimas, etiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, dif. diagnostika, gydymas, prenatalinė ir ikismptominė diagnostika, Angliavandeniu apykaitos sutrikimai(aas): galaktozemija,glikogenozes(von gierke liga, pompe liga). klinikiniai pozymiai, paveldejimo ypatumai,diagnostika, dif. diagnostika, gydymas. ar apykaitos ligos: fenilketonurija (patogeneze, paveldėjimo mechanizmai, diagnostika, klinika, gydymas). motinine fenilketonurija. mukopolisacharidozes(mps).mps daznumas, patogeneze, diagnostika tipai. hurler, hunter, sanfilippo, morquio, maroteaux-lamy, sly sindromu pagrindiniai klinikiniai pozymiai ir paveldejimu tipai.mps gydymas. mukolipidozes, klinikiniai pozymiai. jungiamojo audinio ligos: marfano sindromas. osteogenesis imperfecta. klinikiniai požymiai, paveldėjimo ypatumai, diagnostika, gydymas. 17 metalų apykaitos sutrikimai (willson liga, hemochromatozė). Klinikiniai požymiai, diagnostika, paveldėjimo tipai ir aplinkos veiksniu įtaka požymių pasireiškimui, gydymas. plačiai paplitusių ligų genetika (daugiaveiksnės ligos). bendroji teorija. dvynių tyrimai. šeiminiai ir epidemiologiniai tyrimai. paveldėjimo koeficientas. genetinio konsultavimo principai (ligos pasikartojimo šeimoje rizikos laipsnio įvertinimas). Ligų pavyzdžiai. Prenatalinės diagnostikos metodai. Prenatalinės diagnostikos galimybės lietuvoje ir pasaulyje. ultragarsinės vaisiaus įgimtų anomalijų galimybės. molekulinės diagnostikos galimybės. invaziniai prenatalinės diagnostikos metodai: choriono gaurelių biopsija, amniocentezė, kordocentezė, celocentezė. neinvaziniai prenatalinės diagnostikos metodai: triplotestas, i – o nėštumo trimestro moters serumo žymenys, vaisiaus ląstelių tyrimas motinos kraujyje ir tepinėlyje iš gimdos kaklelio. preimplantacinė diagnostika. neinvaziniai tyrimai. motinos serumo skryningas. vaisiaus ląstelių tyrimas motinos kraujyje. trofoblasto tepinėlio tyrimas. atlieka 6-15 nėštumo sav. tuo metu trofoblasto ląstelės nusilupa. galima paimti nugramdant nuo gimdos kaklelio, atliekant jo lavažą, aspiraciją, iš jo atskiriamos vaisiaus ląstelės. Tyrimas eksperimentinis.

Genetika 1

Lapų skaičius: 91
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: GENETIKA- MOKSLAS APIE PAVELDIMUMĄ IR KINTAMUMĄ GENETIKA- XX a. MOKSLAS Eksperimentinės genetikos pradžia. XX a. Pradžioje jau buvo visos prielaidos (suvokti dauginimosi procesai, turėta pakankamai žinių apie ląstelę ir jos dalijimąsi, buvo tobulesni hibridizacijos metodai) eksperimentiškai spręsti, kaip paveldimi požymiai. Genetikos gimimo data teisėtai laikoma 1900 m., kai trys mokslininkai- de Fryzas Olandijoje, Korensas Vokietijoje ir Čermakas Austrijoje nepriklausomai vienas nuo kito nustatė pirmuosius požymių paveldėjimo dėsnius ir pasiūlė eksperimentinį metodą paveldimumui tirti. Tačiau šių mokslininkų laukė nemažas nusivylimas. Jie surado prieš 35 metus (1865) paskelbtą Mendelio darbą, kuris visais atžvilgiais, ypač išvadomis pranoko jų darbus. Mendelio darbas neatsitiktinai išgulėjo 35 metus nežinomas. Jis gerokai aplenkė savo epochą, ir mokslininkai, kurie buvo susipažinę su Mendelio darbu, jo nesuprato. Greičiau galima stebėtis, kad Mendelio darbas ne tik nedingo be pėdsako, o dar nustūmė į antrą vietą tuos, kurie iš tikrųjų mokslui atrado pirmuosius paveldėjimo dėsnius ir tyrimo metodą. Mendelis padarė 5 stambius atradimus: 1. Sukūrė pirmą eksperimentinį metodą požymių paveldėjimui tirti tų organizmų, kuriems būdingas tipiškas lytinis procesas, t.y. hibridologinį metodą. 2. Sukūrė aukštesniųjų eukariotų lytinių ląstelių genetinės analizės metodąanalizuojančiuosius kryžminimus ir nustatė, kad lytinės ląstelės yra genetiškai grynos. Vėliau šis metodas Morgano ir jo bendradarbių buvo labai sėkmingai pritaikytas chromosomų genetinei sandarai ir rekombinacijai tirti. 3. Išaiškino aukštesniųjų eukariotų požymių paveldėjimo dėsnius: Ø Pirmosios kartos vienodumo ir dominavimo Ø Skilimo- pradedant 2- ąja karta palikuonys susiskaido į grupes tam tikrais santykiais; Ø Nepriklausomo požymių paveldėjimo. 4. Nustatė kombinacinio kintamumo tipą, būdingą tik eukariotams. Mejozėje susidaro nauji chromosomų ir kartu jose esančių genų deriniai. 5. Įrodė, kad tikrai yra paveldimumo vienetai. Mendelis eksperimentiškai įrodė, kad realiai yra paveldimumo vienetai. Tai logiška išvada iš nepriklausomo požymių paveldėjimo dėsnio: jeigu lytinėse ląstelėse yra užrašyti būsimojo individo požymiai ir kiekvienas požymis paveldimas nepriklausomai, tai lytinėse ląstelėse ir zigotoje kiekvienam požymiui yra atskiras savarankiškas pradas, “užrašas”- veiksnys, genas

« Pradžia Ankstesnis12345678910Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama