Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 32 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ląstelė. Ląstelės medžiagų pernaša pro membranas. Ląstelės dauginimasis. Sutrikimai. Audiniai. Kaulai. Raumenys. Virškinimas. Šalinimas. Lytinių organų sistema. Endokrininės liaukos. Širdies ir kraujagyslių sistema. Limfoidinė sistema. Organizmo imuninės reakcijos. Nervų sistema. Aukštoji nervinė veikla. Periferinė nervų sistema. Autonominė nervų sistema. Neurofunkcinės sistemos. Oda. Ląstelė – elementari aktyvios membranos apsupta struktūrizuotų biopolimerų Sistema, gebanti savarankiškai egzistuoti, vystytis, daugintis. Plazmolema (citolema) – apsaugo citoplazmą su visu jos turiniu, suteikia ląstelei formą, atskiria nujo aplinkos. Sudaro ją baltymai 50%, lipidai 40%, angliavandeniai 10%. Citoplazma - branduolį gaubianti ląstelės dalis. Sudaryta iš membraninių ir nemembraninių struktūrų bei citomatrikso. Ją sudaro pagrinde vanduo 90%, toliau baltymai, aminorūgštys ir t.t. Joje estiįvarios ląstelės organelės. Endoplazminis tinklas (grūdėtasis ) – nusėtas ribosomis, kurios sintetina baltymus sau ir ekportui. Endoplazminis tinklas (lygusis) – vyksta lipidų, steroidų, glikogeno sintezė ir kaupiasi Ca jonai. Taip pat ardo kenksmingas medžiagas, todėl jo daug yra kepenyse. Goldžio kompleksas – endoplazminio tinklo darinys. Į jį atkeliauja iš ET pagamintų medžiagų vakuolės, yra surušiuojamos, supakuojamos į membranos apsuptus sekreto lašelius ir ekportuojamos toliau. GK gamina lizosomas. Lizosomos – ET sintetinti baltymai GK rūšiuojami įvarius virškinimo fermentus. Atsakinga už ląstelės virškinimą. Mitochondrijos – sudaro išorinė(lygi) ir vidinė (raukšlėta) membrana. Sintetina ir kaupia adenozintrifosforo rūgštį (ATF). Ji yra ląstelės energijos šaltinis. Jos nuolat juda, skyla. Ribosomos - nemembraninės organelės, sudarytos iš baltymo ir RNR. Vyksta baltymų sintezė. Centriolė – būna šalia branduolio. Jos poliarizuoja besidalijančią ląstelę. Branduolys - sudaro membrane, branduolio plazma, chromatinas, branduolėlis. Chromatinas yra intensyviai nusidažanti medžiaga, kuria sudaro DNR, specialus baltymas – histonas ir dalis RNR. DNR yra medžiaga kurioje saugoma chemiškai užkoduota genetinė informacija. Dalyvauja ląstelei dalinantis. Branduolėlis sintetina baltymus (tiksliau jame yra ribosomų, kurios sintetina). Ląstelės medžiagų pernaša pro membranas Medžiagos pro ląstelės membranas gali judėti pasyviai dėl fizinių procesų (difuzija, osmosas, filtracija) ir aktyviai – dėl fiziologinių procesų (aktyvioji pernaša, fagocitozė, pinocitozė, egzocitozė). Difuzija – medžiagų molekulės juda pagal koncentracijos gradientą – iš didesnės į mažesnę. Pereina deguonis, anglies dioksidas ir kitos dujos. Osmosas - vandens molekulės juda į didesnės koncentracijos stritį. Hipertoniniame tirpale netenka vandens, hipotoniniame jos išbrunksta, gyvuninėje ląstelėje plyšta. Filtracija – hidrostatinio slėgio veikiamų medžiagų perėjimas pro ląstelių membranas. Pvz: kraujo plazma. Aktyvioji pernaša – vyksta prieš koncentracijos ir osmosinį gradientus – iš mažesnės koncestracijos į didesnę, o vandens iš didesnės į mažesnę. Naudojama energija. Taip pat veikia K ir Na jonų siurbliai. Fagocitozė – stambių dalelių perėjimas iš aplinkos į ląstelių citoplazmą. Pinocitozė - skystų dalelių perėjimas į ląstelių citoplazmą ir vyksta panašiai kaip fagocitozė. Egzocitozė – ląstelės pagamintų medžiagų išskyrimas. Ląstelės dauginimasis Ląstelė dalijasi dviem būdais – mitoze ir mejoze. Mitozės būdu dalijasi epitelinės ir jungiamojo audinio ląstelės, o mejozės būdu – lytinės ląstelės. Mitozė skirstoma į 5 etapus: Interfazė (pasiruošimas) – jos metu sintetinami baltymai, RNR, sparčiai auga. Profazė– išnyksta branduolio membrane ir branduolėlis. Metafazė– chromatidžių poros išsirikiuoja ląstelės ekvatoriuje. Anafazė– chromatidės išsiskiria, tolsta vienanuo kitos į skirtingus polius. Telofazė – į priešingus polius atsitraukusios chromatidės vėl susilieja. Citokinezė– citoplazma pasidalyja perpus su nauju chromatidžiu komplektu. Mejozė lytinių ląstelių dalijmasis, aprašiau prie lytinių liaukų.
| |
Andrenerginę sinapsę veikiantys vaistai Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Veikimo mechanizmas. Simpatomimetikai gali tiesiogiai aktyvuot savo receptorius; ar veikti netiesiogiai – didindami mediatoriaus koncentraciją sinapsėje. Veikimo spektras. Cheminė sandara ir farmakokinetika. Fenilizopropilaminai. Veikimo mechanizmas. Simpatomimetikai gali tiesiogiai aktyvuot savo receptorius; ar veikti netiesiogiai – didindami mediatoriaus koncentraciją sinapsėje. Veikimo spektras. Cheminė sandara ir farmakokinetika. Fenilizopropilaminai.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Vietinė anestezija, regioninė anestezija, epidūrinė.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Aneteziologija iki eterio. Laikoma, kad graikų filosofas Dioskoridas I a.pr.Kr. panaudojo terminą anestezija apibudindamas svaiginantį mandragoros veikimą. . Regioninė anestezija, opiatai, miorelaksantai, intraveninė aanestezija. Realiai anesteziologija pradėjo vystytis XIX a. antroje pusėje.
| |
Antacidiniai ir priešopiniai vaistai Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Antacidiniai ir priešopiniai vaistai. Antacidiniai vaistai. Veikimo mechanizmas. Klinikinis panaudojimas. Toksiškumas. Antisekreciniai skrandžio vaistai. H2 receptorių antagonistai. Toksiškumas. Kombinuota terapija. Antimuskariniai vaistai. Protonų siurblio inhibitoriai. Gleivinę apsaugantys preparatai. Sucralfatum. Koloidiniai bismuto tirpalai. Carbenoxolonum. Prostaglandinai. Ranitidinum. Cimetidinum. Famotidinum. Nizatidinum. Ranitidinum. Famotidinum. Cimetidinum. Ranitidinum. Famotidinum. Nizatidinum. Benzimidazolo. Omeprazolum. Lansoprazolum. Rabeprazolum. Pantoprazolum. Sucralfatum. Sucralfatum. Sucralfatum. Misoprostolum. Misoprostolum. Misoprostolum.
| |
Antibiotikų klasifikacija, nepageidaujamas veikimas Lapų skaičius: 1 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Baktericidiškai veikiantys besidauginančius mikroorganizmus (laktamatai ir glikopeptidai). Baktericidiškai veikiantys ir besidauginančius, ir ramybės būvyje esančius mikroorganizmus. Bakteriostatiškai veikiantys antibiotikai. Antibiotikų pašal inis poveikis.
| |
Lapų skaičius: 38 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Antidepresantų apžvalga. Antidepresantai. Depresijos etiologijos teorijos. Antidepresantų klasifikacija. Antidepresantų indikacijos. Individualus AD parinkimas. Antikonvulsantai . Dozavimo patarimai. Lietuvoje registruoti TCA. Stimuliuojamojo poveikio TCA. II kartos heterocikliai antidepresantai. Selektyvios serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Dvigubo serotoninerginio poveikio antidepresantai (DSA). Noradrenerginio ir specifinio serotoninerginio poveikio antidepresantai (NaSSA). Apibendrinimas.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Šiai grupei priskiriami skirtingos struktūros preparatai, skatinantys fibrininių trombocitinių trombų susidarymą. Krešėjimo faktoriai. Trombinas. Antifibrinolizinai. Veikimo mechanizmas ir efektai. Farmakokinetika. Vartojimas. Napageidaujamas veikimas ir kontraindikacijos. Fibrinogenas.
| |
Antihistamininiai vaistai (H1 receptorių blokatoriai) Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tai preparatai, stimuliuojantys fermentą adenilatciklazę (adrenalinas, izadrinas, efedrinas), slopinantys fermentą fosfodiesterazę (kromolinnatris, teofilinas), gliukokortikoidai, heparinas. H1 receptorius blokuojantys preparatai. Junginių antihistaminines savybes lemia struktūroje esanti etilamino grupė. Antihistamininių preparatų cheminė struktūra yra gimininga neuroleptikams, antidepresantams, ganglijus blokuojantiems ir kt. Preparatams. Jų veikimo spektras platus. Jie sukelia ne tik antihistamininį efektą, bet dar veikia ir vegetacinę ns, cns bei vietiškai. Efektai. Antihistaminis veikimas. Farmakokinetika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Ūminis apsinuodijimas. Kontraindikacijos ir atsargumo priemonės.
| |
Antikoaguliantai (tiesioginiai ir netiesioginiai) antiagregantai Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tiesioginiai antikoaguliantai. Veikimo mechanizmas. Efektai. Kraujo krešėjimas. Kiti efektai. Farmokakinetika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Kontaindikacijos. Netiesioginiai antikoaguliantai. Veikimo mechanizmas. Efektai. Kraujo krešėjimas. Farmokakinetika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Kontraindikacijos. Antiagregantai. Antiagregantų klasifikacija. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Antikoaguliantams. Kumarino dariniai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
