Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 12 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Farmakologijos istorija. Farmakologija lietuvoje. Farmakologijos ir farmacijos, darbo kryptys, keliami uždaviniai. Vaisto ir vaistinės medž., sąvokos, vaistams keliami reikalavimai. Farmakodinamika, farmakodinaminės vaistų sukeliamos r-jos, jų klasifikacija. Vaistų veikimo mechanizmas, receptorių teorija. Farmakokinetika, pagr. Farmakokinetiniai procesai (rezorbcija. Biotransformacija, eliminacija). Faktoriai, keičiantys vaistų veikimą (amžius, lytis, paveldimumas, patogeniniai faktoriai ir kt.). Emberso papiruse aprašytos vaistų receptūros, kurios panašios ir dabar, tačiau buvo racionalių ir neracionalių receptų. Aprašyta apie 800 vaistų. Hipokratas surinko ir aprašė daug tuo metu vartojamų vaistų. Jis aiškino, kad vaistais nereikia piknaudžiauti, propogavo mankštą, gryną orą bei subalansuotą mitybą. Galenas pasiūlė veiklias medžiagas vartoti su kitomis medžiagomis. Avicena parašė “Medicinos kanoną”. Paracelsas kovojo prieš alchemikus. Jis pirmasis pasiūlė gyvsidabrį naudoti sifilio gydymui. Taip pat teigė, kad vaistą nuodu padaro tik dozė. Hanemonas sakė, kad reikia gydyti ypač mažomis dozėmis. Jis naudojo praskiedimą. Vienas jo principų: pacientas turi būti tinkamas gydymui. Jis vadovavosi apklausa, kadangi tuomet tyrimų dar nebuvo.
| |
Farmakologijos raida lietuvoje Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 4) Farmakologijos raida Lietuvoje 1781 metais 24 lapkričio dieną buvo iškilmingai paskelbta, kad įsteigiamas medicinos fakultetas Vilniaus universitete. Jau pirmaisiais metais buvo pradėtas skaityti kursas apie vaistus, kuris tuo metu buvo vadinamas materia medica. Pirmasis šį kursą skaitė ž. E. Žiliberas, medicinos ir filosofijos daktaras, kuris į Lietuvą atvyko 1775 m. iš Prancūzijos. Pradžioje jis dirbo Grodne, medicinos mokykloje. Be materia medica jis dėstė ir gamtos mokslus, daug dėmesio skyrė botanikai, Vilniuje įsteigė botanikos sodą, yra parašęs kelias monografijas apie Lietuvos augalus. 1784 m. buvo priverstas nutraukti savo veiklą Vilniuje ir grįžti į Prancūziją. Vėliau materia medica kursas buvo skaitomas įvairių profesorių, 1784-1798 m. dėstė prof. J. Langmajeris iš Vienos (pagrindinis jo skaitomas kursas buvo terapija), 1798-1803 m. Dėstė a. Sniadeckis, atvykęs iš Krokuvos. Dar jis dėstė chemiją ir farmaciją ir buvo vienas iš žymesnių Vilniaus universiteto profesorių. Jis pirmasis nustatė diurezinį kalomelio veikimą. Nuo 1807-1831 m. materia medica disciplina Vilniuje buvo dėstoma farmakologijos ir farmacijos kurse, o vėliau buvo įsteigta to pat pavadinimo katedra (1810 kurios vedėju paskirtas J. Volfgangas. 1832 m. iki pat galutinio pirmųjų 3 kursų uždarymo 1840 m. farmakologijos, receptūros ir toksikologijos kursą dėstė A. Velkas, J. Volfgango mokinys. Medicinos mokslai vėl buvo pradėti dėstyti tik po pirmojo pasaulinio karo, kai Senojo universiteto bazėje buvo atkurtas Stepono Batoro universitetas.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: . Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse). Vaistų patekimo keliai: patekęs į organizmą, vaistas būna toli nuo savo taikinio (audinio ar organo), todėl kraujo srovės turi būti nunešamas į atitinkamą vietą. Kad patektų į taikinį, vaistas pirmiausia turi būti rezorbuotas į kraują, išskyrus, kai jis tiesiai suleidžiamas į kraujotaką. Rezorbcijos greitis ir efektyvumas skiriasi, priklausomai kokiu būdu vaistas yra vartojamas. Vaisto dalis (%), kuri patenka į kraujotaką, vadinama vaisto biologiniu prieinamumu. Pasiskirstymą lemiantys veiksniai. First-order eliminacija: kai eliminacijos greitis yra proporcingas koncentracijai. Kuo didesnė koncentracija, tuo didesnis vaisto kiekis per laiko vienetą yra eliminuojamas. Visa tai paaiškina grafikas (angliška knyga 6 psl). Tokie vaistai pasižymi pusamžio eliminacija: kai per pusamžį vaisto koncentracija kraujo plazmoje sumažėja 50 %. Klinikoje yra vartojami pagrinde tokie vaistai. Zero-order eliminacija: kai eliminacijos greitis yra pastovus, nepaisant koncentracijos. Vaisto koncentracijos mažėjimas per laiko vienetą, grafike vaizduojamas kaip linija (angliška knyga 6 psl). Tai yra tipiška etanoliui ir fenitoinui, aspirinui, vartojant juos didelėmis terapeutinėmis ar toksinėmis dozėmis. Farmakokinetinė vaistų sąveika (rezorbcijos, pasiskirstymo, eliminacijos fazėse) Rezorbcija Vaistų patekimo keliai: patekęs į organizmą, vaistas būna toli nuo savo taikinio (audinio ar organo), todėl kraujo srovės turi būti nunešamas į atitinkamą vietą. Kad patektų į taikinį, vaistas pirmiausia turi būti rezorbuotas į kraują, išskyrus, kai jis tiesiai suleidžiamas į kraujotaką. Rezorbcijos greitis ir efektyvumas skiriasi, priklausomai kokiu būdu vaistas yra vartojamas. Vaisto dalis (%), kuri patenka į kraujotaką, vadinama vaisto biologiniu prieinamumu. Oralinis šiuo būdu vartoti vaistus yra patogiausia, tačiau rezorbcija gali būti lėtesnė ir nepilna, lyginant su parenteraliniu...
| |
Farmakopeja vaistu kontrole grupes reiksme Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Farmakopėja. Vaisto kokybė. Vaistų grupės. Receptiniai vaistai. Nereceptiniai vaistai Kompensuojamieji vaistai. Narkotiniai vaistai. Psichotropiniai vaistai Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji. Vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Vaistų kokybės kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę priimti sprendimą uždrausti vaistų atidavimą į apyvartą arba išimti juos iš apyvartos, uždrausti naudoti vaistus kitų vaistų gamybai, jeigu. Vaisto gamintojas neturėjo teisės juos gaminti. Vaistų kokybė neatitinka patvirtintų standartizacijos norminių dokumentų. Pasibaigęs vaistų vartojimo laikas. Vaistų pakuotė ir ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų. Farmakopėja. Vaistų kokybės kontrolė. Vaistų grupės (receptiniai, nereceptiniai, kompensuojamieji vaistai, narkotiniai, psichotropiniai vaistai), jų praktinė reikšmė. Farmakopėja (gr. Pharmakon - vaistas + poeio - darau) rinkinys galiojančių valstybinių standartų, nustatančių vaistų ir vaistinių medžiagų analizės metodus, tapatybę, grynumą, kokybės kontrolę, formas (pvz, kietos, minkštos, skystos ir kt. ), laikymo sąlygas bei pavadinimus (pvz, pavadinimai būna tarptautiniai ir patentiniai. Tarptautinis pavadinimas nurodo veikliąją medžiagą (pvz, paracetamolis), o patentinį pavadinimą vaistui duoda kiekviena farmacijos kompanija (pvz, tas pats paracetamolis vienos firmos pavadintas Apap, kitos Tylenol ir t. T)). Vaistai aprašyti farmakopėjoje pagal abėcėlę. Pateikiami du vaistų sąrašai: A sąraše aprašyti nuodingieji vaistai, B sąraše stipriai veikiantieji. Nurodytos didžiausios vartotinos A ir B sąrašų vaistų vienkartinės ir paros dozės. Lietuvoje farmakopėja yra įstatyminis dokumentas, kurio nurodymų privalo laikytis...
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Vegetatyvinių organų šakojimosi ypatumai. Laja(rutuliška, ovališka, piramidės). Stiebas – pirmos eilės ašis, iš jo išaugančios šakos-antros eilės ašis. Stomens šakojimosi būdai skirstomi į. Dichotominis: – pataisainiams ir kai kuriems papartainiams. Izotomija-abi šakos yra vienodo stambumo. Anizotomija-viena šaka stambesnė už kitą. Šoninis – asiūkliams, daugumai papartainių ir žiediniams. 1. Monopodinis(Vienas augimo kūgelis). 2. Simpodinis(keli augimo kūgeliai). 3. Pseudodichotominis(žiediniams, du lapų pažastiniai pumpurai). Viršūnė – akropetalinis (stomens šakojimosi būdas) Apatinėje stomens dalyje auga jaunos šakelės – Bazipetalinis. Analoginiai ir homologiniai organai. Metamorfozės. Stuomuo ir stiebas. Stiebo forma ir padėtis. Fiziologinės stiebo funkcijos. Metamorfozuoti požeminiai ir antžeminiai stiebai. Vienaskilčių augalų stiebų vidinė sandara. Dviskilčių augalų pirminė stiebo sandara(žoliniai, pvz. linas). Brazdas ir antrinis storėjimas dviskilčiuose augaluose. Sumedėjusių augalų stiebo vidinės sandaros įpatumai. Žiauberis. Jo susidarymas. Šaknis. Šaknų morfologiniai tipai. Fiziologinės šaknies funkcijos. Šaknies zonos. Antrinė šaknies anatominė sandara(dviskilčiai ir visi spygliuočiai). Pakitusios šaknys. Jų anatominės sandaros ypatumai. Lapo dalys. Fiziologinės funkcijos. Lapo lakšto formos. Parasti ir sudėtiniai lapai. Lapų prisegimo būdai. Lapo vidinė sandara. Aplinkos sąlygų įtaka lapų anatominės sandaros ypatumams. Spygliuočių lapų anatominės sandaros įpatumai. Pirminės šaknies anatominė sandara(visi audiniai išsivysto iš augimo kūgelio).
| |
Fibrinolizes sistema veikiantys vaistai Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 82) Fibrinolizės sistemą veikiantys vaistai. Fibrinolizę skatinantys preparatai. Tiesiogiai veikiantys fibrinolezės procesą preparatai. Fibrinolizinas. Efektai. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Netiesiogiai veikiantys fibrinolezės procesą preparatai. Streptoliazė. Efektai. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Fibrinolizę slopinantys vaistai. Antifibrinolizinai. Veikimo mechanizmas ir efektai. Farmakokinetika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas ir kontraindikacijos. Šiai grupei priskiriami fermentų preparatai, skaldantys fibriną. Pagal veikimo mechanizmą jie skirstomi į tiesiogiai ir netiesiogiai veikiančius fibrinolizės procesą. Žmogaus kraujyje fermentas fibrinolizinas yra profibrinolizino pavidalu. Profibrinolizinas aktyvuojasi dviem būdais: veikiant audinių aktyvatoriui, kuris atskelia fibrinolizino inhibitorių. Veikiant audinių kinazei ir proaktyvatoriui. Kraujo krešėjimas. Fibrinolizinas skaldo daugelį baltyminių medžiagų, aktyviausiai fibrinogeną ir fibriną. Veikia lėtai ir tik šviežią fibriną (pirmas 2-3 dienas). Dėl to sumažina kraujo krešėjimą. Į trombų vidų nepatenka ir veikia jį iš paviršiaus. Fibrinolizinas vartojamas trombozei, ypač venų, gydyti. Gydymą reikia tęsti heparinu. Kartu vartoti abu preparatus nepatartina, nes gali prasidėti kraujavimas. Nuo fibrinolizino gali sumažėti fibrinogeno kiekis. Vartojamas pakartotinai gali alergizuoti organizmą, sukelti veido hiperemiją, kartais skauda venų sieneles, krečia drebulys, pykina, skauda galvą ir raumenis, padažnėja širdies plakimas, pakyla kūno temperatūra. Šio preparato negalima vartoti esant kraujavimui ir polinkiui į jį. Šio preparato sudėtyje yra fermento streptokinazės. Kraujo krešėjimas. Streptokinazė, kaip ir tripsinas, injekuoti į veną, suaktyvina profibrinoliziną, kuris virsta fibrinolizinu, skaldo fibriną ir mažina kraujo krešėjimą. Poveikis fibrinui pasireiškia lėčiau negu vartojant...
| |
Fizinės medicinos ir reabilitacijos kolio atsakymai Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Reabilitacijos apibrėžimas, terminai (neįgalumas, invalidumas, funkcinis sutrikimas, sutrikusi veikla, dalyvumas) biosocialinės funkcijos. Reabilitacijos tikslai ir priemonės. Reabilitacijos kurimo principai. Pagrindinės reabilitacijos sistemos dalys. Reabilitacijos komandos narių vaidmuo komandinio darbo procese. Ergoterapeuto teisės, pareigos ir atsakomybė. Medicininės reabilitacijos metodai. Jų tikslai ir panaudojimas. Profesinė reabilitacija ir jos tikslas bei siekimo etapai. Socialinės reabilitacijos paslaugos ir reikalavimai jai. Socialinių paslaugų tikslas. Lr neigaliujų socialinės integracijos įstatymo tikslas. Reabilitacijos namuose organizavimas. Ligonių ir šeimos narių mokymas. Protezinių ortopedinių gaminių ir kompensacinės technikos paskirtys, tipai, rekomendacijos parenkant.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kvepavimo fazes. Isorinio kvepavimo mechanizmai. Kvepavimo rusys. Tarpleurinis slegis. Lasteles gauna energija medziagu oksidaciniu procesu metu. Turi gauti deguoni. Normalios lasteles gyvibingumas galimas tada,kai pasalinamas galutinis produktas CO2,palaikomas rugsciu-sarmu balansas.Kvepavimas-duju apykaita tarp lasteles ir isores. Dujos transportuojamos:1.konvekcijos kelias(yra tada,kai dujos transportuojamos dideliu atstumu(krauju));2.difuzija(dujos juda mazu atstumu(maziau nei 1mm)). 2. Kvepavimo periodo charakteristika. Plauciu turiai ir talpos. Plauciu turiai. 1)Kvepuojamasis turis(Vt)-tai oro kiekis,kuri zmogus,normaliai kvepuodamas,ikvepia ir iskvepia.Normaliai jis vidutiniskai yra apie500ml,bet gali buti 300-900ml. 2)Rezervinis ikvepimo turis(IRV)-tai maksimalus oro kiekis,kuri papildomai galima ikvepti po normalaus ikvepimo.Jis gali buti 1000-3000ml. Spirografija. 3. Plauciu ventiliacija. Ikvepiamo, iskvepiamo ir alveolinio oro sudetis. Duju apykaita plauciuose. 4. Kvepavimo duju pernesimas kraujyje. CO2 junginiai kraujyje. Duju apykaita audiniuose. 5. Nervine ir humoraline kvepavimo reguliacija. Kvepavimo centrai. 6. Kvep.pakitusiomis salygomis.Ypatingi kvepavimo judesiai. 7. Regioninės kraujotakos (vainikines, smegenu, kepenu, plauciu) ypatumai. 8. Limfa. Jos susidarymas ir reiksme. Kraujo depo. 1.Krutininis-raumeninis. 2.Pilvinis-diafragminis. Gyvybine plauciu talpa GPT. Funkcine liekamoji talpa(FLT) (FRC-. Ikvepimo talpa(IC-inspiratory capacity). Iskvepimo talpa(EC-expiratory capacity). Totaline,arba bendroji,plauciu talpa(TLC-total lung capacity)-. 3)Rezervinis iskvepimo turis(ERV)-. 4)Liekamasis turis(RV). Spirometrija-. Pneumografija. Pneomotachometrija. Nervinė reguliacija. Smegenų kraujotaka. Plaučių kraujotaka. Kepenų kraujotaka. Kraujo deponavimas vartineje sistemoje.
| |
Lapų skaičius: 38 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Fiziologijos reikšmė ir ryšys su kitais mokslais. Svarbiausi fiziologijos raidos bruožai. Grafinis metodas. Aktyvi ir pasyvi pernaša per ląstelės membraną. Epitelinis pernešimas ir jo reikšmė. Membraninis ramybės potencialas. Veikimo potencialas, fazės ir jų kilmė. Dirglumo fazes ir ju rysys su veikimo potencialu. Nerviniu skaidulu klasifikacija ir ju savybes. Nervinio impulso susidarymas ir plitimas mielininemis ir nemielininemis skaidulomis. Impulso perdavimas nervo-raumens jungtyje. Veiksniai, įtakojantys šį perdavimą. Elektromechaninis ryšys griaučių skersaruožiuose raumenyse. Elektromiografija. Raumens susitraukimo mechanizmas. Raumens atsipalaidavimo mechanizmas. Raumens energetika. Skersaruožių raumenų skaidulų klasifikacija. Motorinių vienetų tipai. Raumens susitraukimo rūšys. Tetanusas. Raumens jėgos reguliavimo mechanizmas. Raumens nuovargis. Jo tipai ir mechanizmai. Raumenų susitraukimo galingumas. Priklausomybė „jėga – greitis“. Amžiniai griaučių skersaruožių raumenų kitimai. Lygiųjų raumenų susitraukimo mechanizmas. Lygiųjų raumenų tipai. Elektromechaninis ir farmakomechaninis ryšys lygiuosiuose raumenyse. Lygiųjų raumenų atsipalaidavimo mechanizmai. Lygiųjų raumenų plastiškumas. Sinapsinis signalo perdavimas centrinėje nervų sistemoje. Cns neurotransmiterių rūšys ir jų veikimas.. Jonotropiniai ir metabotropiniai receptoriai. Jaudinantis ir slopinantis postsinapsiniai potencialai. Signalų integravimas neuronuose. Erdvinė ir laikinė sumacija. Elektrotonis signalas ir jo plitimas. Slopinimas centrinėje nervų sistemoje, jo rūšys ir mechanizmai. Konvergencija ir dergencija. Okliuzija ir facilitacija. Smegenų žievės projekcinės ir asociacinės sritys. Projekciniai ir asociaciniai centrai. Kompensacija. Refleksas. Reflekso lankas, reflekso žiedas. Grynasis ir bendrasis reflekso laikas. Refleksų klasifikacija. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Nugaros smegenų vaidmuo motorikai. Raumenų tonusas. Raumenų proprioreceptorių funkcija. Nugaros smegenų pažeidimo pasekmės. T ir h refleksu tyrimas. Smegenų kamieno (pailgųjų smegenų, tilto, vidurinių smegenų) ir tinklinio darinio vaidmuo motorinėms organizmo funkcijoms. Striopalidarinė sistema. Jos reikšmė motorinėms organizmo funkcijoms.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Membr. Funkcijos. Membr. Sudaro. Integraliniai baltymai. Medžiagu transportas per membrama. Gali buti. Dirglumas. Ikislenkstiniai. Slenkstiniai Viršslenkstiniai. RP. VP. Raumenų savybės. Raumenų susitraukimo rūšys. Motorinis vienetas. Pavienio susitraukimas. Sumuotas susitraukimas. Lygusis sumuotas susitraukimas. Dantytasis sumuotas susitrauk. . Raumens susitraukimo mechanizmas. CNS savybės ir reflėksas:. Nervinių impulsu. Įgimtus-besaliginis. Įgytas- saliginis. Įgimtu refleksu lanke-nedalivauja smegenu ževė. Įgytu refleksu lanke-ževė dalivauja. Sinapsė. VNS aukštesnėji centrai yra bendri abėm jos dalims, simpatiniai ir parasimpatiniai. Sns žemesnėji centrai. Adrenalinas. Noradlenalinas. PNS žemesnėji centrai yra. Vegetacinės NS poveikis organams. Regėjimo pojutis. Klausos pojutis. Uoslės digiklio pojutys. Skonio organo dirglis. Odos funkcijos. Kiekviena lastele turi išorine membrama, kai kurios ląsteles organoidai, taip pat turi membramas tai bus vidinės membramos. Apsaugine. Suteikia forma. Palaiko ryšį su aplinka. Per memb. Vyksta medžiagu transportas į ląstele ir iš lastelės. Baltimai -50%. Lipidai-40%. Anglevandeniai-10%. A)difuzija. B)osmosas. C)filtracija. Elektriniai. Cheminiai. Mechaniniai. Biologiniai. Neuronai. Sekrecinės ląstelės. Impulsas yra elektrinis reiškinis jį galima registroti elektros prietaisu. Elektrokardiografu. Elektroencefalografu. Elektromiografu. Jeigu dirgikliai yra silpni ląstelėse stebiame ramybės potenciala (RP). RP-apsprendžia netoligus jonu pasiskirstymas, ląstelės viduja ir išorėja. Ląstelės viduja esančios amino rūgštis ir baltymai nulemia, tai kad RP metų ląstelės viduja yra neigiamas kruvis. Ląstelės išoryje yra teigiamas kruvis RP metų. Kai ląstele padirginame atitinkamo stiprumo dirgikliu, tada sukeliama veikimo potenciala(VP). Kontrastyškumas– gebėjimas susitraukti ir atsipalaidoti. Tonusas-t. Y pastovus raumens įtempimas ramybės metų. Izometrinis-jo metų kinta susitraukimo jėga, bet nesikeičia...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
