Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Civilizacija atitolina žmogų nuo gamtos. Rašinys | |||
Darbe esantys žodžiai: Daugelis ragina griauti pramonę ir gelbėti gamtą, nepasiduoti, saugoti ją nepaliestą. Tačiau šiuo požiūriu būti gamtos pusėje, reiškia būti prieš civilizuotą žmonijos pasaulį. Ironiška, tačiau visos šios kritiškos idėjos prieš šiuolaikinį, civilizuotą pasaulį pačios yra pagimdytos civilizacijos. Griežtas gamtos ir kultūros supriešinimas yra visiškai naujas ir žmogiškas išradimas. Teikdami pirmenybę naujovėms žmonės negalvojo apie save, kaip išstumtuosius iš natūralaus pasaulio. Jie buvo dalis didžiojo Būties tinklo. Tik po mokslinės revoliucijos ir industrijos plėtimosi žmonės pradėjo galvoti apie save, kaip apie atskirą gamtos dalį. Gimė nauja idėja: gamta - kaip natūrali, laukinė aplinka. Kol mes apibrėšime gamtos sąvoką kaip kaimišką idilę, tai miestas bus suvokiamas, kaip didelis gamtos priešas. Tokio požiūrio pažangumas yra labai abejotinas. Jį pagimdė žmogaus atitolimas nuo gamtos. Kol į miestus bus žiūrima tik kaip į didžiausius gamtos priešus, tol ir patys miestiečiai bus suvokiami kaip nejautrūs gamtai. Šiandien tik keli iš daugybės miesto gyventojų moka dirbti žemę. Tyrimai Vokietijoje parodė, kad vaikai, gyvenantys miestuose, geriau pažįsta automobilių markes nei gėles. Augmenijos trūkumas miestuose yra rimta problema, tačiau tai, kad miestiečiai neišmano apie medžius, gėles ir dirvožemį, dar nereiškia, kad jie patys yra nutolę nuo gamtosauginių problemų ir, kad jiems nerūpi gamta plačiąja prasme. Jei mes norime būti neabejingi gamtai, mums yra reikalingi miestai. Dabartinis miesto gyvenimo būdas yra problema, tačiau jie taip pat yra ir gamtosauginio sprendimo dalis. Mes negalime grįžti prie savo šaknų į pirmykštę bendruomeninę santvarką, tačiau galime padaryti taip, kad natūrali gamta būtų neatskiriama visų mūsų miestietiško gyvenimo dalis. Pasak j. V. Gėtės, Gamta- vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis yra prasmingas. Todėl turėtume įvertinti žmogaus ryšį su gamta, stengtis, kad jis dar ilgai... Vardas: Ema Darbo pavadinimas: Civilizacija atitolina žmogų nuo gamtos Kategorija: Geografija Darbo tipas: Rašinys Puslapių skaičius: 3 [?] Rašinio dalykas: Geografijos rašinys Parsisiųsta: 0 kartų.
Archyvo dydis: 5 kB
Bylos pavadinimas: civilizacija_atitolina_zmogu_nuo_gamtos.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: didziojo, gete, zmogaus problema, kas atitolina zmogu nuo gamtos, automobiliu, gamta civilizacija ir zmogus, mano miestas, tyrimai, pastraipa apie gamtą rasinys, rašinys gamta ir civilizacija, tp search, gamta pastraipa, as civilizacija atitolina zmogu nuo gamtos, gamta rasinys, ar civilizacija atitolina žmogų nuo gamtos, kalba darbas atsisiusti miestai gamtos priesai, ar civilizacija atitolina zmogu nuo gamtos pastraipa, pastraipa ar civilizacija atitolina zmogu nuo gamtos, ar civilizacija atitolina zmogu nuo gamtos, miestai gamtos priešai. | |||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
