top


Konspektai.com > Religija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Amžinoji religinės tolerancijos problemaparsisiųsti


Lapų skaičius: 35
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. I. Religija ir tolerancija. Religijos samprata. Religinė tolerancija. Religinė tolerancija ir jos taikymo problemos Romos imperijoje. Religinė tolerancija viduramžių epochoje. Religinio pobūdžio karai. Eretikų ir raganų persekiojimai. Žydų persekiojimai. Aukščiausios Būtybės kultas Revoliucijos krečiamoje Prancūzijoje. Didžiųjų Švietimo amžiaus mąstytojų mintys religinės tolerancijos tematika. Trumpa XIX, XX ir XXI amžių apžvalga religinės tolerancijos kontekste. II. Tolerancijos sampratų ir nuostatų apžvalga pagrindinėse religijose. Krikščionybė. Budizmas. Judaizmas. Islamas. Išvados. Literatūros sąrašas. Tolerancija yra vienas iš kertinių žmogaus intelektualinio subrendimo gyventi visuomenėje įrodymų. Savo pasaulėžiūros, preferencijų ir minties laisvės apribojimas kitų individų gerovei asmens auka, suteikianti kiekvienam galimybę būti savimi ir laisvai elgtis nebijant psichologinės ar fizinės atakos iš kitų visuomenės narių. Tolerancija gali įgauti pačias įvairiausias formas, tokias, kaip: religinė tolerancija, tolerancija svetimšalių atžvilgiu, tolerancija homoseksualių asmenų atžvilgiu ir t.t. Kito asmens toleravimas nepaisant savo galimo nepasitenkinimo jo individualiais bruožais koncepcija, kuri yra sena kaip pats pasaulis, o jos ištakas galima pastebėti net Biblijoje Senajame Testamente, o tiksliau Išėjimo knygoje: Nevarginsi ir nekamuosi ateivio, nes jūs patys buvote ateiviai Egipto žemėje. Toleravimo poreikis yra užkoduotas pačioje gamtoje. Natūralios rūšių atrankos principas yra negailestinga sistema, leidžianti išgyventi tik pranašiesiems ir nesuteikianti jokių šansų kitokiems, nei yra nustatyta gamtos plane. Žmogus taip pat turėjo praeiti šią gamtos mokyklą ir todėl tikriausiai pasąmoningai suprato, kad civilizacijos progresavimas bei žmonijos gerovė negali būti paremta vien tik stipresniųjų išgyvenimu, kitaip tariant, žmogus atrado gamtoje netiesiogiai užšifruotą poreikį suteikti šansą kitokiems nei jis...
0

Ar siela yra nemirtinga?parsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Platonas. I. Ar siela yra nemirtinga? Žr. P. Gerai sakai, Simijau, - tarė Kebėtas. Susidaro toks vaizdas, tarsi būtų įrodyta tik pusė to, ką reikia įrodyti: kad mūsų siela yra prieš mums gimstant. Bet reikia dar įrodyti, jog ir kai numirsime, ji bus taip pat, kaip ir mums dar negimus. Tai jau įrodyta, Simijau ir Kebėtai, - ataskė Sokratas, - jei tik nepatingėsite sujungti šį svarstymą su tuo, ką prieš tai esame pripažinę, kad visa, kas gyva, atsiranda iš to, kas mirė. Žiūrėkite: jei siela yra ir prieš tai, o eidama gyventi ir rasdamasi atsiranda ne iš kur kitur, bet būtinai iš mirties ir iš mirimo būklės, tad ar neprivalo ji taip pat būti, ir kai numirs? Ji juk ir vėl turi atsirasti? Taigi jau įrodyta tai, apie ką kalbate. Bet man atrodo, kad judu su Simiju mielai labiau įsigilintumėte į šį svarstymą. Matau, jogbijote tarsi vaikai: o kas, jei vėjas išties išsisklaido ir nupučia iš kūno išeinančią sielą. O jei dar pasitaikys mirti ne ramią, bet kokią audringą dieną!. Kebėtas nusijuokė. Įsivaizduok, kad esame tokie bailiai, ir pabandyk mus įtikinti, Sokratai! Bet veikiau tai ne mes bijome, bet, matyt, ir mumyse tūno kažkoks vaikas, kurį baugina tokie dalykai. Jį tad ir pabandyk įkalbėti, kad nustotų bijoti mirties tarsi raganos. Paprasčiausiai, - pasakė Sokratas, - turėsite kasdien jį kerėti, kol galutinai išvarysite iš jo šią baimę. Kurgi, Sokratai, rasime gerą tokių baimių kerėtoją? Juk tu mus palieki!. Graikija didelė, Kebėtai, ir joje turėtų būti tinkamų žmonių. Gausios yra ir barbarų tautos. Ieškodami gero kerėtojo, visas jas turėsite išnaršyti negailėdami nei pinigų, nei vargo, - juk nesugalvotumėte tinkamesnės progos pinigams išleisti. Bet ir patys drauge turėsite paieškoti: turbūt sunkiai rastumėte, kas geriau už jus pajėgtų tai daryti. Taip ir bus, - atsakė Kebėtas. - Bet grįžkime ten, kur sustojome, jei turi noro. Žinoma, kad turiu, - ko gi kito būtų galima tikėtis? Miela...
0

Budizmas 2parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Budizmas yra nepaprastai sena filosofija kilusi Indijoje. Budistai netiki dieviškąja būtybe, vadinama Dievu tačiau jie tiki dieviškąja realybe. Kadangi jie netiki įasmenintu Dievu todėl jie nekalba maldų. Bet kai kurie meldžiasi Budai. Budistai tiki, kad Buda gyvena kiekviename iš mūsų. Budizmo pradininkas buvo Indijos princas Sidharta Gautava (vėliau žinomas kaip Buda). Sidharta užaugo prabangiuose rūmuose tačiau išvydęs kokia daugybė žmonių kenčia nuo senatvės ir ligų jis išsižadėjo visų savo turtų ir išėjo klajoti po šalį. Pavargęs jis atsisėdo po medžiu stengdamasis suvokti kas iš tiesų yra svarbu, kas yra “tikroji tiesa”. Ir tuomet praregėjęs ėmė mokyti kitus.
0

budizmas judaizmas konfucionizmasparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Budizmas yra nepaprastai sena filosofija kilusi Indijoje. Budistai netiki dieviškąja būtybe, vadinama Dievu tačiau jie tiki dieviškąja realybe. Kadangi jie netiki įasmenintu Dievu todėl jie nekalba maldų. Bet kai kurie meldžiasi Budai. Budistai tiki, kad Buda gyvena kiekviename iš mūsų. Budizmo pradininkas buvo Indijos princas Sidharta Gautava (vėliau žinomas kaip Buda). Sidharta užaugo prabangiuose rūmuose tačiau išvydęs kokia daugybė žmonių kenčia nuo senatvės ir ligų jis išsižadėjo visų savo turtų ir išėjo klajoti po šalį. Pavargęs jis atsisėdo po medžiu stengdamasis suvokti kas iš tiesų yra svarbu, kas yra “tikroji tiesa”. Ir tuomet praregėjęs ėmė mokyti kitus.
Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų.
Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra jų "etninis žydiškumas".
Konfucianizmo religija užima unikalią vietą tarp pagrindinių pasaulio religijų, išsiskirdama iš jų ir neįprasta aukščiausios dieviškos esybės samprata, ir svarbiausio mokytojo Konfucijaus asmenybės statusu, ir vaidmeniu kinų kultūros istorijoje. Kai kurie tyrinėtojai apskritai nelinkę laikyti konfucianizmo religija – pirmiausia dėl to, kad jis nėra apibrėžiamas kaip savarankiška tam tikros dvasinės veiklos sritis su savomis vertybėmis ir tam tikromis apeigomis. Jis neturi savo teologijos, šventraščio, neturi atskiro dvasininkijos luomo, šventyklų.
0

Krikščioniškas požiūris į donorystęparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Himnas donorystei. Donorystės istorija krikščionybėje. Donorystė ir religija. Straipsnis iš Lietuvos vyskupų konferencijos. Išvados. Literatūros sąrašas. Padovanoti po mirties savo organus, o kartu ir galimybę gyventi galbūt net keliems sunkiai sergantiems – neabejotinai kilnus poelgis. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie organų donorystę, rengiamos akcijos, konferencijos, kad ši žinia paliestų kiekvieną iš mūsų. Žiniasklaidoje, mokyklose dažnai susiduriame su šia aktualia tema, tačiau Lietuva velkasi Europos šalių sąrašo pabaigoje, pagal organų persodinimo rodiklius.
0

Krikščionybės atsiradimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Krikščionybės atsiradimas – ame tūkstantmetyje. A) krikščionybė – išeities taškas iš dvasinio nuosmukio bei įvairių socialinių ir religinių konfliktų. B) vienintelio dievo pažinimo reikmė. C) judaizmo įtaka krikščionybės atsiradimui. Krikščionybės plėtros priežastys. A) misionierių veikla bei kryžiaus karai. B) krikščionybės persekiojimo įtaka jos plitimui. Pagrindiniai monoteizmo bruožai krikščionybėje. Krikščionybės reikšmė žmonijos istorijai. Išvados. Naudota literatūra. Daugelyje rašytinių šaltinių, tiriančių religijas, minima, kad krikščionybės atsiradimas – tai su jėzaus asmeniu neatsiejamai susijęs faktas, todėl šiame darbe nagrinėsime pagrindines krikščionybės atsiradimo priežastis, aišku, susijusias su jėzaus kristaus mokymo pagrindinėmis idėjomis. Taip pat aptarsime krikščionybės plitimo socialines bei politines priežastis, krikščionybės istorinę raidą ir jos įtaką žmonijai nuo pat jos atsiradimo iki paskelbimo romos valstybine religija, t. Y. Iki šios religijos įsigalėjimo, kokie veiksniai įtakojo gana greitą ir efektyvų krikščionybės įsitvirtinimą didžiojoje visos žmonijos dalyje. Remiantis įvairia religijotyrine medžiaga, t.y. Ž. Vaškevičienės, p. Didžioko straipsniais, taip pat „ religijų istorijos antologija “ bei žinynu „ pasaulio religijos “ ir kai kuria internetine medžiaga, aptarsime pagrindinius monoteizmo bruožus krikščionybėje ir iš to išplaukiančius šios religijos įgyvendinimo ir skiepijimo kitatikiams būdus bei metodus. Taip pat aptarsime krikščionybės ir judaizmo istorinį ryšį, kurį įrodo šventojo rašto, kaip rašytinio krikščionybės šaltinio, sudedamosios dalys. Aptarsime judaizmo įtaką krikščionybei bei pirmųjų krikščionių tikėjimo dvilypumą, kur aiškiai jaučiama judaizmo įtaka. Taip pat šiame darbe aptarsime pirmųjų krikščioniškųjų bendrijų įvairumą, t. Y. Įvairių tikėjimo pakraipų bendrijas, kurias vis dėlto vienijo jėzaus kristaus ideologija.
0

Pomirtinis pasaulis religijoseparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Hinduizmo požiūris į mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Budizmo požiūris į mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Žydų požiūris į mirtį. Krikščionybės požiūris į mirtį. Senovės egipto požiūris į mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Šumerų požiūris į mirtį ir pomirtinį pasaulį. Babiloniečių ir asirų požiūris į mirtį ir pomirtinį pasaulį. Hetitų požiūris į mirtį ir pomirtinį pasaulį. Senovės graikų požiūris į mirtį ir pomirtinį pasaulį. Baltų požiūris į mirtį ir pomirtinį pasaulį. Visų religijų pomirtinio gyvenimo kultų palyginimas. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas. Kokia mirties prasmė? Ar žmogaus egzitencija baigiasi su mirtimi? Jei ne, kas vyksta po mirties? Persikūnijame į panašų ar kitokį pavidalą? Ar egzituoja paskutinis teismas? Kaip mums pasiruošti mirčiai? Atsakymai į tokius ir panašius klausimus ne tik suteikia gyvenimui prasmę, bet ir leidžia nujausti, kad mirties potyrį verta iškelti į dienos šviesą . Ne veltui daugelis pasaulio religijų mirtį laiko ne mažiau svarbia negu patį gyvenimą. Šis paslaptingas reiškinys domino žmones jau nuo senovės ir yra apipintas gausybės pasakojimų, mitų ir neįmintų mįslių. Kaip mirtį supranta hinduistai, budistai? Kas jų manymų įvyksta po mirties? Koks žydų, krikščionių ir musulmonų požiūris į mirtį ir gyvenimą po mirties? Pasaulio religijų požiūriu mirimas yra šventas menas, baigiamoji apeiga, paskutinė žmogui suteikta galimybė atrasti gyvenimo prasmę ir tikslą. Religinės tradicijos ritualizuoja mirties procesą ir taip primena mums, kad gyvenimas yra laikinas ir, nepaisant to, kas yra anapus mirties, tai yra tokia pati, jei ne didesnė tikrovė, kaip ir žemiškas gyvenimas. Mirties ritualai gedintiems žmonėms sutekia pergalės prieš mirtį jausmą, būdą, kaip įveikti netektį. Visos tradicijos patvirtina tai, kad dar būdamas gyvas žmogus privalo išgyventi pasaulio pabaigą tam, kad atsikratytų bet kokios mirties baimės. Šia prasme mirimas yra vienas didžiausių, bet ir vienas sunkiausiai išmokstamų gyvenimo menų.
0

Senieji lietuvių dievai ir deivėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Įžanga. Senieji lietuvių dievai ir deivės. Perkūnas. Žemyna. Laima. Vėlinas. Milda. Išvados. Šaltiniai. Šią temą pasirinkau, nes norėjau sužinoti daugiau apie senuosius lietuvių dievus ir deives. Juk lietuviai apsikrikštijo tik 1387 m. Ir mes buvome vieni iš paskutiniųjų Europos gyventojų priėmę krikštą. Todėl mes dar tik visai neseniai, palyginus su kitomis Europos šalimis, atsisakėme pagonybės. Mano žinios apie senuosius lietuvių dievus buvo menkos, todėl nutariau pasirinkti būtent šią temą ir praplėsti savo turimas žinias apie senuosius lietuvių dievus. Nesvarbu, kad esame jau seniai priėmę krikščionybę, tačiau domėtis ir žinoti apie mūsų senąjį tikėjimą vis tiek būtina. Todėl ši tema mane, savo paslaptingumu ir dar neatskleistais faktais, sužavėjo. Tema Senieji lietuvių dievai ir deivės yra labai svarbi Lietuvos istorijai, kadangi lietuviai, dar visai neseniai, 1387 m. Priėmė krikštą ir tapo krikščionimis. Šio referato tikslas yra pateikti kuo daugiau informacijos apie senąjį lietuvių tikėjimą, supažindinti su senaisiais lietuvių dievai ir deivėmis, nes šiais laikais labai mažai Lietuvos žmonių žino apie savo senąją religiją. Todėl reikia pateikti kuo daugiau informacijos apie mūsų senąją religiją, kad būtų žinoma ne tik tai, kad kadaise buvome pagonys, bet ir žinotume kokiems dievams meldėmės. Nors lietuviai buvo paskutiniai Europos pagonys, praktikuojantys indoeuropietiškos kilmės politeistinę religiją (pastebėtina, jog dažnai klaidingai teigiama, jog lietuviai buvo apskritai paskutiniai Europos pagonys, nes vėliausiai apkrikštyti buvo samiai), bet jų tikėjimą apibūdinančių šaltinių yra nedaug. Pirmieji bandymai apibūdinti pagoniškąją lietuvių mitologiją atsirado romantizmo epochoje. Vienas iš pirmųjų rekonstruoti pagoniškąjį tikėjimą pabandė istorikas Teodoras Narbutas. Norėdamas parodyti, jog lietuvių pagoniškas tikėjimas kone prilygsta senovės graikų ir romėnų...
0

Trumpai apie budizmaparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Tikėjimo tikslas: patirti nirvaną (nušvitimą). Tam, kad jį patirti reikia eiti tauriuoju aštuonlypiu keliu ir vadovautis keturiom tauriosiom tiesom. Dievo samprata budizme: paneigia aukščiausio dievo, viešpaties (vadinkit kaip norit) egzistavimą, bet garbina nušvitusiuosius. Budizmas turi dvi atšakas: hinajaną ir mahajaną. (apie kurias aš nekalbėsiu). Tai toks reiškinys, kai būtybė išsilaisvina iš samsaros (reinkarnacijos rato) ir nugali kančią (dukkha). Nušvitimą galima patirti tik nugalėjus „tris nesveikas šaknis (akušala): pyktį (dveša), troškimą (geismą) (trišna) ir neišmanymą (avidja). Buda šakjamunis. Sidharta gautama.
0

Paieška


bottom