
Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Budizmas yra nepaprastai sena filosofija kilusi Indijoje. Budistai netiki dieviškąja būtybe, vadinama Dievu tačiau jie tiki dieviškąja realybe. Kadangi jie netiki įasmenintu Dievu todėl jie nekalba maldų. Bet kai kurie meldžiasi Budai. Budistai tiki, kad Buda gyvena kiekviename iš mūsų. Budizmo pradininkas buvo Indijos princas Sidharta Gautava (vėliau žinomas kaip Buda). Sidharta užaugo prabangiuose rūmuose tačiau išvydęs kokia daugybė žmonių kenčia nuo senatvės ir ligų jis išsižadėjo visų savo turtų ir išėjo klajoti po šalį. Pavargęs jis atsisėdo po medžiu stengdamasis suvokti kas iš tiesų yra svarbu, kas yra “tikroji tiesa”. Ir tuomet praregėjęs ėmė mokyti kitus.
| |
budizmas judaizmas konfucionizmas Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Budizmas yra nepaprastai sena filosofija kilusi Indijoje. Budistai netiki dieviškąja būtybe, vadinama Dievu tačiau jie tiki dieviškąja realybe. Kadangi jie netiki įasmenintu Dievu todėl jie nekalba maldų. Bet kai kurie meldžiasi Budai. Budistai tiki, kad Buda gyvena kiekviename iš mūsų. Budizmo pradininkas buvo Indijos princas Sidharta Gautava (vėliau žinomas kaip Buda). Sidharta užaugo prabangiuose rūmuose tačiau išvydęs kokia daugybė žmonių kenčia nuo senatvės ir ligų jis išsižadėjo visų savo turtų ir išėjo klajoti po šalį. Pavargęs jis atsisėdo po medžiu stengdamasis suvokti kas iš tiesų yra svarbu, kas yra “tikroji tiesa”. Ir tuomet praregėjęs ėmė mokyti kitus. Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis dienomis yra jų "etninis žydiškumas". Konfucianizmo religija užima unikalią vietą tarp pagrindinių pasaulio religijų, išsiskirdama iš jų ir neįprasta aukščiausios dieviškos esybės samprata, ir svarbiausio mokytojo Konfucijaus asmenybės statusu, ir vaidmeniu kinų kultūros istorijoje. Kai kurie tyrinėtojai apskritai nelinkę laikyti konfucianizmo religija – pirmiausia dėl to, kad jis nėra apibrėžiamas kaip savarankiška tam tikros dvasinės veiklos sritis su savomis vertybėmis ir tam tikromis apeigomis. Jis neturi savo teologijos, šventraščio, neturi atskiro dvasininkijos luomo, šventyklų.
| |
Krikščioniškas požiūris į donorystę Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Himnas donorystei. Donorystės istorija krikščionybėje. Donorystė ir religija. Straipsnis iš Lietuvos vyskupų konferencijos. Išvados. Literatūros sąrašas. Padovanoti po mirties savo organus, o kartu ir galimybę gyventi galbūt net keliems sunkiai sergantiems – neabejotinai kilnus poelgis. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie organų donorystę, rengiamos akcijos, konferencijos, kad ši žinia paliestų kiekvieną iš mūsų. Žiniasklaidoje, mokyklose dažnai susiduriame su šia aktualia tema, tačiau Lietuva velkasi Europos šalių sąrašo pabaigoje, pagal organų persodinimo rodiklius.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Tikėjimo tikslas: patirti nirvaną (nušvitimą). Tam, kad jį patirti reikia eiti tauriuoju aštuonlypiu keliu ir vadovautis keturiom tauriosiom tiesom. Dievo samprata budizme: paneigia aukščiausio dievo, viešpaties (vadinkit kaip norit) egzistavimą, bet garbina nušvitusiuosius. Budizmas turi dvi atšakas: hinajaną ir mahajaną. (apie kurias aš nekalbėsiu). Tai toks reiškinys, kai būtybė išsilaisvina iš samsaros (reinkarnacijos rato) ir nugali kančią (dukkha). Nušvitimą galima patirti tik nugalėjus „tris nesveikas šaknis (akušala): pyktį (dveša), troškimą (geismą) (trišna) ir neišmanymą (avidja). Buda šakjamunis. Sidharta gautama.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama

