top


Konspektai.com > Astronomija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Astronomijos raidaparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Dangaus vaizdas ir senovės kosmologinės pažiūros. Visata. Mokslo duomenys. Astronomijos reikšmė. Pirmieji žmonės kosmose. Saulės sistemos planetų atradimas. Pabaiga. Naudota literatūra. Turinys. Astronomija (gr. astron - žvaigždė, nomos - dėsnis) - mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą. Astronomija tiria objektų, kuriuos galime stebėti danguje (ir kurie yra už Žemės ribų), kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes. Visa kas yra plačiose erdvėse - mums atrodo neaprėpiama. Tačiau jau nuo senų laikų tuo buvo domimasi. Pradedant egiptiečiais, babiloniečiais ir majais, o baigiant astronomais ir astronautais, tai astronomijos mokslas su kiekviena diena plėtė savo turimas žinias. Taip pat ir šiuo metu vyksta įvairūs tyrimai, kurių metu vis kas nors nauja atrandama.
0

Didysis sprogimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Didysis sprogimas (angl. Big Bang) – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą. Teorija grindžiama teiginiu, jog galaktikos palaipsniui tolsta viena nuo kitos. Šį teiginį patvirtina stebimų galaktikų šviesos spektro poslinkis, aiškinamas Hablo dėsniu. Remiantis šiuo dėsniu galima nesunkiai apskaičiuoti, jog visos galaktikos prieš maždaug 13,7 milijardų metų buvo vienoje vietoje.
Pavadinimas Big Bang buvo juokais vartotas teorijos kritikų, norint paversti idėją ad absurdum. Šis ironiškas, bet vaizdingas žodžių junginys prigijo ir tapo šiuolaikiniu kosmologijos terminu.
10

Galaktikos keistuoliaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Vieną 1967 metų naktį Kembridžo universiteto aspirantė Dž.Bel radioteleskopu aptiko keistus radijo signalus, kurie nuostabiai tiksliai kartojosi kas 1,337 sek., tarsi danguje būtų budėjęs radijo švyturys. Kembridžo astronomai iš karto labai apsidžiaugė - manė pagaliau suradę ilgai lauktus nežemiškų civilizacijų signalus. Tariamus jų siuntėjus Dž.Bel pavadino "mažais žaliais žmogeliukais"… Tačiau netrukus danguje buvo atrasta ir daugiau panašių mirksinčių žiburėlių. Astronomai, jau seniai įpratę prie kintamų kosminių objektų, šį kartą buvo apstulbinti: žybsniai radijo bangose visą laiką kartojosi nepaprastai dažnai ir tiksliai. Po pusmečio Dž.Bel mokslinis vadovas profesorius E.Hjušas paskelbė savo prielaidą dėl šių signalų šaltinių. Pasak jo, tai turėtų būti vos keliasdešimt kilometrų skersmens, bet nepaprastai tankios neutroninės žvaigždės - pulsarai, susidariusios sprogstant supernovoms. Kokios jos ir kaip atsiranda?
0

Galingos saulės audrosparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kosmoso sąlygos priklauso nuo saulės. Saulės pliūpsniai – dar neįminta mįslė. Fizikai pasirengę žemėje sukurti saulės kopiją. Kosmoso sąlygos daro įtaką ne tik technologijoms. Erdvėlaiviai turės nuosavus magnetinius laukus. Tik atsitiktinai kelionėje į mėnulį nežuvo žmonės. Saulės paviršius suaktyvėja kas 11 metų. Iš Saulės į kosmosą nuolat sklinda elektringųjų dalelių srautas, vadinamas Saulės vėju. Nuo jo Žemę apsaugo magnetinis laukas, ačiau pasikartojančios Saulės audros arba Saulės vainiko masės čiurkšlės skleidžia kenksmingus spindulius. Galingos Saulės audros yra mirtinai pavojingos astronautams, esantiems kosmoso erdvėje, jos gali sugadinti erdvėlaivio ar net Žemės elektros įtaisus.
0

Gamtamokslinė pasaulio samprata IIparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1 paskaita. 2 paskaita. 3paskaita. 4 paskaita. Ne tik galaktikos ir jas sudarančios žvaigždės bei kiti jų struktūriniai elementai, bet taip pat ir Žemė, ir žmonės, ir visa kita, kas yra šalia mūsų arba egzistuoja, bet kol kas nėra ištirta, yra Visatos produktai ir jos sudėtinės dalys. Šiandien patikimai žinoma, kad Visata yra begalinė visuma žvaigždžių telkinių - galaktikų, tolstančių viena nuo kitos tokiais greičiais, kad kas keleta milijardų metų visi atstumai padvigubėja. Patikslintas pastaruoju metu pačios Visatos amžius yra apie 13.7 milijardo metų. Kruopštūs artimų Saulei žvaigždžių stebėjimai rodo, kad dauguma jų turi planetas, taigi Saulė su savo planetų sistema iš viso niekuo iš kitų žvaigždžių neišsiskiria. Nėra jokių priežasčių manyti, kad žvaigždės ir planetos kitose galaktikose yra visiškai kitokios, nes jų prigimtis visoje Visatoje yra tokia pati. Jeigu pabandytume sustabdyti ir užfiksuoti planetas, žvaigždes ar galaktikas, jas laikyti rimties būsenoje reikėtų neįsivaizduojamų pastangų, o paleistos jos vėl pradėtų judėti kaip judėję. Greičiausiai Žemė juda pusiaujuje, todėl suradę tų taškų judėjimo greitį, galėsime būti tikri, kad radome jo didžiausią vertę, nes poliuose esantys taškai nesisuka, o tolstant nuo poliaus greitis tolydžio didėja. Pilnas Žemės apskritimo ilgis pusiaujuje sudaro apie 40 000 kilometrų, ir toks atstumas nuskriejamas per parą, tai yra per 24 valandas. Padalinę gauname, kad greitis yra kiek didesnis negu 1662 km per valandą. Lietuva yra maždaug 55 laipsnių platumoje, todėl šioje vietoje paviršiaus taškų sukimosi greitis kiek mažesnis nei pusiaujuje. Jis gaunamas pateiktą padauginus iš šio kampo kosinuso. Elektromagnetinių bangų fiksavimui reikalinga speciali aparatūra. Tiksliau pasakius, jeigu elektromagnetinė banga nematoma akimi, tai dar nereiškia, kad jos nefiksuoja kiti organai. Niutonas vis tik drįso susamprotauti, kad daiktai neturi spalvų - jos atsiranda tik paties proceso, tai yra matymo, metu. Būtent Niutonui pirmajam ir atrodė, kad šviesą sudaro kažkokių dalelių srautas, tuo tarpu Hiuigensas neabejotinai įrodė, kad šviesa - tai bangos, turinčios charakteringą ilgį, dažnį ir kitas bangų charakteristikas. Šiuo metu yra vienareikšmiškai eksperimentiškai ir teoriškai nustatyta, kad šviesa ir visos kitos elektromagnetinės bangos yra ne kas kita kaip vienų paslaptingiausių elementariųjų dalelių - fotonų - srautai. Taigi, Visata sudaryta beveik išimtinai tik iš vandenilio ir helio. Pagrindinis Visatos energijos šaltinis yra žvaigždės. Yra nustatyta, kad ir Saulė, ir jos planetos yra susidarę iš to paties dujų ir dulkių debesies, kuriame atsiradus nehomogeniškumams gravitacinės jėgos pritraukia vis naujus ir naujus vandenilio atomus. Kiek laiko užteks Saulei turimo "kuro"?
0

Iridiumparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Judriojo palydovinio ryšio sistemų pagrindinis principas užtikrinti nepriekaištingą ryšį kiekvienam vartotojui, bet kurioje pasaulio vietoje bet kokiu laiku. Galima drąsiai teigti kad tai yra ateities koncepcija kuriant informacijos perdavimo technologijas. Šias idėjas ir technologijas vysto daugelis firmų. Pagrindinius projektus vykdo šios firmos: IRIDIUM (Motorola), GLOBALSTAR (LQSS), ICO (Inmarsat), Skybridge (Alcatel), Celestri (Motorola). Šiuo metu išvystitos trys palydovų paleidimo koncepcijos: LEO (Low earth orbit); - Žema žemės orbita. Nuo 780 iki 15000 km. MEO (Medium earth orbit); - Vidutinė žemės orbita. Nuo 10 000 iki 16 000 km. GEO (Geosynchrounous orbit); - Geostacionari orbita Nuo 30 000 km. Tarp LEO ir MEO palydovų esanti juosta yra netinkama dėl Van Alleno radiacijos žiedo, gresiančio palydovų veikimui. LEO technologija reikalauja didesnio palydovų skaičiaus (minimalus palydovų skaičius ne mažesnis negu 60). MEO technologija reikalauja tiktai 10 palydovų.
0

Išorinių planetų palydovaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Marso palydovai. Fobas ir deimas iki “marinerių” skrydžių. “marinerio-9” atradimai. Paslaptingi krateriai. Jupiterio palydovai. Saturno palydovai. Kiti saturno palyovai. Urano palydovai. Neptūno palydovai. Plutono palydovai. Literatūra. 1877 m. Asafas Holis (1829-1907) pro Vašingtono observatorijos (JAV) 66 cm skersmens refraktorių atrado du Marso palydovus; vėliau jie bus pavadini Fobu ir Deimu. Palyginti su Mėnuliu, abu jie itin maži. Palydovai spindi labai blyškiai, dėl to, nepaisant daugelio mėginimų juos aptikti, tai padaryti pavyko tik 1877m. Pro teleskopą Fobas ir Deimas atrodo kaip maži, į žvaigždes panašūs taškai; priš prasidedant kosminiaims skrydžiams, didelį susidomėjimą kėlė jų orbitos. Fobas skrieja aplink Marsą nutolęs vidutiniškai 9380 km nuo planetos centro, taigi atstumas tarp Fobo ir Marso paviršiaus yra maždaug toks pat kaip ir tarp Londono ir Adeno. Fobo skriejimo aplink Marsą pariodas 24h 37 min, Fobo mėnuo trumpesnis negu Marso diena. Marso danguje Fobas pateka vakaruose ir leidžiasi rytuose. Virš horizonto jis išbūna tik 4,5 h; per tą laiką praeina daugiau negu pusė jo fazių ciklo. Nuo vieno Fobo patekėjimo iki kito praeina truputį daugiau kaip 11h. Regimas Fobo skersmuo niekad neviršija 12,3`, t.y. jis mažesnis negu pusės iš Žemės matomo Mėnulio skersmens. Šviesos kiekis, kuris atsispindėjęs nuo Fobo krinta į Marso paviršių maždaug toks, kokį Žemei siunčia Venera. Per metus Fobas 1300 kartų kerta Saulės skritulį, nuo vieno jo krašto iki kito pereidams per 19 s.
0

Judejimas astronomijojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 30
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Greičiai kosmose Kreivaeigis judėjimas Saulės sistemoje. Tikslas Išmokti suprasti astronomijoje vartojamus greičius, žinoti pagal kokias formules greičiai randami. Analizuoti surinktą medžiagą, lyginti, įvertinti išvadas. Šviesos Greitis. c~300000000 m/s 3*108 m/s, tai yra vienintelis gamtoje greitis, apie kurį negalime pasakyti, kad jis reliatyvus, jis absoliutus (A. Einšteino reliatyvumo teorijos pagrindas). Tai greitis, kuriuo tuštumoje sklinda šviesa. Nepaprastai didelis greitis kitų visatos kūnų atžvilgiu. Šviesa, apėjusi kliūtį, skrenda tuo pačiu greičiu. IŠVADA: Šviesos greitis nepriklauso nuo ją skleidžiančio kūno greičio ir yra vienodas visų atskaitos sistemų atžvilgiu.
0

Juodosios skylėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Kas yra juodoji skylė? Kaip susidaro juodoji skylė? Kas yra dirbtinės juodosios skylės ir ar jos kelia pavojų žemei? Išvados. Pasaulyje ne kartą yra sklandę gandų apie gresiančias pasaulio pabaigas. Paskutiniu metu pasigirdo kalbų, jog mus sunaikins prisiartinusi juodoji skylė, kuri įtrauks Žemės planetą į save. Vieni šią grėsmę laiko realia ir tikrai pavojinga, kiti mano, kad tai tik dar vienas perdėtas požiūris į kosminius reiškinius. Taigi pamėginsiu išsiaiškinti, kas yra tos Juodosios skylės, kaip jos susidaro, kodėl jos gali kelti grėsmę Žemei ir ar tokie nuogastavimai yra pagrįsti ir realūs, o galbūt yra visai priešingai ir juodosios skylės gali mums atnešti kokios nors naudos? Juodoji skylė, tai vieta erdvėje, kur pasireiškia ypatingai didžiulė gravitacija ir gravitacija yra tokia milžiniška, kad iš juodosios skylės negali ištrūkti niekas, netgi šviesa.
0

Jupiterisparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Jupiteris. Tai didžiausia ir masiviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki Saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos Saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip Jupiteris. Vidutiniškas Jupiterio tankis – pats artimiausias Saulės tankiui: 0,08 g/cm3 mažesnis už jos tankį. Nepaisant didumo, Jupiteris yra mikliausia planeta, pustrečio karto greičiau negu Žemė apsisukanti apie savo ašį. Viršutiniai atmosferos sluoksniai sukasi nevienodu kampiniu greičiu: prie pusiaujo apsisukimo periodas 5m11s trumpesnis kaip vidurinėse platumose. Dėl greito sukimosi planeta labai susiplojusi: jos ašigalinis spindulys 4400 km trumpesnis kaip pusiaujinis, taigi paplokštumas lygus net 0,06.
0
« PradžiaAnkstesnis123SekantisPabaiga »

Paieška


bottom